James Lovelock — Gajos teorijos autorius, aplinkosaugininkas ir mokslininkas
James Lovelock — Gajos teorijos autorius: mokslininkas ir aplinkosaugininkas, atskleidęs freonų plitimą atmosferoje ir įkvėpęs globalų gamtos supratimą.
James Ephraim Lovelock CH CBE FRS (g. 1919 m. liepos 26 d. – mirė 2022 m. liepos 26 d.) buvo nepriklausomas mokslininkas, ilgą laiką gyvenęs Devone. Jis išgarsėjo kaip aplinkosaugininkas ir futuristas, daug prisidėjęs prie mąstymo apie Žemės sistemą. Labiausiai žinomas dėl to, kad pasiūlė Gajos teoriją — idėją, kad biosfera kartu su atmosferos, hidrosferos ir litosferos komponentais sudaro savaime besireguliuojančią sistemą, kuri palaiko sąlygas, tinkamas gyvybei.
Biografija ir karjera
Lovelockas gimė 1919 m. ir per savo ilgą karjerą dirbo įvairiose srityse: medicinos, aplinkos ir kosminių tyrimų srityse. Jis dažnai save vadino nepriklausomu mokslininku — daugiausia dirbo savarankiškai arba bendradarbiaudamas su kitais tyrėjais, tarp jų ir su mikrobiologe Lynn Margulis, kuri padėjo išvystyti ir išpopuliarinti Gajos idėją. Lovelockas bendradarbiavo su įvairiomis institucijomis, tarp jų ir su NASA, nagrinėdamas, kaip būtų galima aptikti gyvybę kitose planetose — šios idėjos taip pat įkvėpė jo mąstymą apie planetą Žemę kaip vientisą sistemą.
Moksliniai pasiekimai: prietaisai ir CFC tyrimai
Septintojo dešimtmečio pabaigoje Lovelockas sukūrė jautrų prietaisą — elektroninio pagavimo detektorių (electron capture detector), kuris leido aptikti mažus organinių cheminių medžiagų kiekius ore. Panaudodamas šį įrenginį, jis pirmasis nustatė, kad atmosferoje plačiai paplitę freonai (CFC). Tyrimuose jis nustatė, kad virš Airijos CFC-11 koncentracija siekė apie 60 dalių trilijonui. Vėliau, plaukiodamas mokslinių tyrimų laivu "RRS Shackleton", jis matavo CFC-11 koncentracijas nuo Šiaurės pusrutulio iki Antarktidos, parodydamas, kad CFC yra globali problema. Šie duomenys buvo svarbūs vėlesniam supratimui apie ozono sluoksnio nykimą ir tarptautinėms politikos iniciatyvoms, tokioms kaip Monrealio protokolas.
Gajos teorija: idėja ir reikšmė
Gajos hipotezė, pasiūlyta Lovelocko ir plėtojama kartu su kitais mokslininkais, nėra vien tik poetinis teiginys — ji stengiasi įvertinti, kaip biologiniai, cheminiai ir fiziniai procesai sąveikauja, kad palaikytų klimatą ir cheminę pusiausvyrą, tinkamą gyvybei. Pradiniuose etapuose teorija sulaukė kritikos dėl pernelyg teleologinio (tikslingumo) įspūdžio, tačiau vėliau daug aspektų buvo integruota į platesnį Žemės sistemos mokslo ir ekologijos kontekstą. Gajos idėja padėjo skatinti tarpdalykinį požiūrį — apjungiant biologiją, geochemiją, klimatologiją ir kitus mokslus siekiant suprasti planetos dinamiką.
Požiūriai, įtaka ir kritika
Lovelockas buvo žinomas ne tik kaip teorijų autorius, bet ir kaip aštrus komentatorius apie visuomenės ateitį. Jis garsiai perspėjo dėl klimato kaitos, tačiau kai kuriais klausimais užėmė prieštaringas pozicijas — pavyzdžiui, remdavo branduolinę energiją kaip vieną iš būdų sumažinti anglies dvideginio išmetimus. Jo prognozės apie žmonijos ateitį ir aplinkos mažėjimą kartais sulaukdavo kritikos dėl pesimistinio tono, tačiau jo darbai paskatino plačią diskusiją apie žmogaus įtaką planetos procesams.
Apdovanojimai ir palikimas
Lovelockas buvo pripažintas daugeliu apdovanojimų: jis buvo FRS (Royal Society narys), taip pat turėjo CBE ir CH titulus. Jo idėjos ir išvystytos priemonės turėjo didelę įtaką aplinkosaugos mokslui, politika ir visuomenei — nuo instrumentų, leidusių aptikti cheminius teršalus atmosferoje, iki platesnio supratimo apie Žemę kaip kompleksinę sistemą.
Paskutiniai metai
Lovelockas aktyviai dalyvavo viešojoje diskusijoje apie klimatą ir technologijas iki aukšto amžiaus; mirė 2022 m. liepos 26 d., palikęs plačią ir ginčytą, bet reikšmingą mokslinį bei visuomeninį palikimą.
Pagrindiniai indėliai:
- Gajos teorijos sukūrimas ir populiarinimas — skatino tarpdisciplininius Žemės sistemų tyrimus;
- Elektroninio pagavimo detektoriaus panaudojimas atmosferos teršalų aptikimui;
- Pirmieji duomenys apie globalų CFC išplitimą ir jų vaidmenį atmosferos pokyčiuose;
- Viešas įnašas į diskusijas apie klimato kaitą, energetiką ir žmogaus vietą planetoje.
Gaia
Lovelockas savo "Gajos" idėjas išplėtojo po to, kai dirbdamas NASA aptiko gyvybę Marse.
Gajos hipotezė teigia, kad gyvosios ir negyvosios Žemės dalys sudaro sudėtingą tarpusavyje sąveikaujančią sistemą, kurią galima laikyti vienu organizmu. Ši hipotezė, pavadinta graikų deivės Gajos garbei, pasiūlius rašytojui Viljamui Goldingui, teigia, kad biosfera daro reguliuojamąjį poveikį Žemės aplinkai, kuri palaiko gyvybę.
Nors daugelis aplinkosaugininkų bendruomenės narių lengvai pritarė šiai idėjai, kiti mokslininkai jai nepritarė. Tarp žymesnių jos kritikų yra evoliucijos biologai Ričardas Dawkinsas (Richard Dawkins), Fordas Doolitas (Ford Doolittle) ir Stivenas Džėjus Gouldas (Stephen Jay Gould). Lovelockas į šią kritiką atsakė tokiais modeliais, kaip "Daisyworld", kurie parodo, kaip, esant tinkamoms aplinkybėms, individualaus lygmens poveikis gali būti perkeltas į planetos homeostazę.
Pasaulinis atšilimas
2006 m. Lovelockas knygoje "Gajos kerštas" ("The Revenge of Gaia") teigia, kad atogrąžų miškų naikinimas silpnina Gajos gebėjimą kontroliuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas atmosferoje. Tokiu atveju susilpnėtų planetos neigiamas grįžtamasis ryšys ir pasaulinis atšilimas toliau didėtų.
Šiltėjant vandenynams, tropinių vandenynų termoklinis sluoksnis išsiplečia virš Arkties ir Antarktidos vandenų. Tai užkirstų kelią vandenynų maistingųjų medžiagų patekimui į paviršinius vandenis ir panaikintų fitoplanktono dumblių žydėjimą. Kadangi fitoplanktonas ir miškai yra pagrindiniai būdai, kuriais Gaja sulaiko anglies dioksidą, paimdama jį iš atmosferos, panaikinus šią aplinkos apsaugos priemonę, pasak Lovelock'o, didžioji Žemės dalis iki šio šimtmečio vidurio taps netinkama gyventi žmonėms ir kitoms gyvybės formoms, masiškai plėsis tropinės dykumos. Tokio gana kraštutinio požiūrio laikosi tik keletas kitų mokslininkų.
Savo naujausioje knygoje "Nykstantis Gajos veidas" (The Vanishing Face of Gaia) jis teigia, kad galbūt jau peržengėme žemės klimato lūžio tašką ir nuolat karščiuojame. Esant tokioms sąlygoms, Lovelockas tikisi, kad žmonijos civilizacijai bus sunku išgyventi. Jis tikisi, kad pokyčiai bus panašūs į paleoceno ir eoceno šiluminį maksimumą, kai CO2 koncentracija atmosferoje siekė 450 ppm. Tuo metu Arkties vandenyno temperatūra buvo 23 °C ir jame gyveno krokodilai, o likusioje pasaulio dalyje daugiausia plytėjo krūmynai ir dykumos.
Klimato inžinerija
2007 m. rugsėjį Lovelockas ir Chrisas Rapley pasiūlė sukurti vandenynų siurblius, kurie pumpuotų vandenį iš žemiau termoklinos esančių sričių, kad "tręštų paviršinių vandenų dumblius ir skatintų juos žydėti". Pagrindinė idėja buvo pagreitinti anglies dioksido pernašą iš atmosferos į vandenyną, didinant fotosintezę ir organinės anglies (kaip "jūrinio sniego") eksportą į vandenyno gelmes. Panašią į Lovelock'o ir Rapley'aus pasiūlytą schemą nepriklausomai plėtoja viena komercinė bendrovė.
Vėliau Lovelockas teigė, kad jo pasiūlymu buvo siekiama paskatinti susidomėjimą, o kitas žingsnis bus moksliniai tyrimai.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Džeimsas Efraimas Lovelokas?
A: Džeimsas Efraimas Lovelokas (James Ephraim Lovelock) buvo nepriklausomas anglų mokslininkas, aplinkosaugininkas ir futuristas.
K: Kas yra Gajos hipotezė?
A: Džeimso Loveloko pasiūlyta Gajos hipotezė teigia, kad biosfera yra savireguliuojanti sistema.
K: Ką Jamesas Lovelockas atrado atmosferoje?
A: XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje Džeimsas Lovelokas pirmasis nustatė, kad atmosferoje plačiai paplitę freonai (chlorfluorangliavandeniliai).
K: Kokią CFC-11 koncentraciją Džeimsas Lovelokas nustatė virš Airijos?
A: Jamesas Lovelockas nustatė, kad CFC-11 koncentracija virš Airijos yra 60 dalių trilijonui.
K: Kur Džeimsas Lovelokas išmatavo CFC-11 koncentraciją?
A: Jamesas Lovelockas išmatavo CFC-11 koncentraciją nuo šiaurės pusrutulio iki Antarktidos mokslinių tyrimų laive "RRS Shackleton".
K: Kada gimė ir kada mirė Jamesas Lovelockas?
A: Jamesas Lovelockas gimė 1919 m. liepos 26 d., o mirė 2022 m. liepos 26 d., per savo 103-iąjį gimtadienį.
K: Koks yra Jameso Lovelock'o palikimas moksle?
A: Jameso Lovelock'o mokslinis palikimas apima tai, kad jis pirmasis nustatė, jog atmosferoje plačiai paplitę freonai, ir pasiūlė Gajos hipotezę, kuri teigia, kad biosfera yra savaime besireguliuojanti sistema.
Ieškoti