Medicininės santrumpos – tai trumpas rašymo ir kalbėjimo būdas, kurį medicinos darbuotojai naudoja siekdami pagreitinti informacijos perdavimą apie ligas, simptomus, procedūras ar vaistus. Santrumpos gali sutrumpinti ilgesnius terminus, nurodyti laiko prioritetus, gydymo režimus ar procedūrų etapus ir taip sumažinti kasdienio dokumentavimo laiką.

Kaip susidaro santrumpos

Santrumpos dažnai sudaromos iš žodžių šaknų, raidžių ar lotyniškų ir graikiškų morfemų. Pavyzdžiui, ilgesnių ligų pavadinimų dalys sutrumpinamos iki pagrindinių elementų arba imamos iš lotyniškos ar graikiškos dalies, iš kurios žodis susideda. Kartais sukuriami ir nauji terminai iš įprastų medicininių žodžių (tai ypač būdinga kasdieniams pokalbiams ir darbo užrašams).

Tipinis pavyzdys – „stat“, reiškiantis, kad veiksmą reikia atlikti skubiai; angliškas terminas kilęs iš lotyniško žodžio statim (greitai). Dažnai sutinkama santrumpa dokumentuose ir pacientų užsakymų formose yra „pre-op“, kuri reiškia „prieš operaciją“ (pacientas, kuris ruošiamas operacijai). Santrumpos gali būti labai įvairios ir gausios, kai kuriais atvejais sudarant vientisą ir specializuotą žodyną.

Kam tai naudinga ir kam sudaro sunkumų

Santrumpos leidžia greičiau komunikuoti, sutrumpinti dokumentų rašymą ir kartais padėti skubiai priimti sprendimus ligoninėse. Tačiau naujiems stažuotojams (naujiems gydytojams) arba neseniai apmokytoms slaugytojoms gali būti sunku greitai išmokti visų vietinių santrumpų reikšmių. Net patyrusiems specialistams kartais kyla nesusipratimų dėl tų pačių raidžių derinių skirtingose institucijose reiškiančių skirtingus dalykus.

Saugumo rizikos ir rekomendacijos

Medicininės santrumpos kelia riziką, jei jos yra neaiškios, dviprasmiškos arba klaidingai interpretuojamos. Tokios klaidos gali turėti rimtų pasekmių pacientų sveikatai. Dėl to daugelis medicinos įstaigų, įskaitant Jungtinės Karalystės ir kitų šalių institucijas, kritikavo laisvą santrumpų naudojimą ir patarė gydytojams vengti tam tikrų neaiškių santrumpų arba naudoti jas tik draudžiamų sąrašų ribose.

  • Standartizuokite: įstaigos turėtų priimti patvirtintą santrumpų sąrašą ir mokyti visus darbuotojus jį taikyti.
  • Aiškinkite iš karto: kiekvieną kartą pirmą kartą naudojant santrumpą dokumente – parašykite pilną žodį ir po jo nurodykite santrumpą skliaustuose.
  • Venkite pavojingų santrumpų: tokios santrumpos kaip „U“ (vienetas), „IU“ (tarptautinis vienetas), „NPO“ (nil per os), arba „q.d.“ (kasdien) yra žinomos dėl klaidinimo; daugelis įstaigų rekomenduoja jas nerašyti.
  • Naudokite elektroninius įrašus ir išankstines formas: elektroninė sveikatos dokumentacija (EHR) gali riboti laisvą rašymą, siūlyti iššokančias paaiškinimo etiketes ir sumažinti interpretavimo klaidas.
  • Patikra ir dvigubas skaitymas: ypač svarbiose komandinėse situacijose (vaistų išrašymas, dozavimas, alergenų nurodymai) taikykite antrą apklausą arba patvirtinimą žodžiu.

Dažniausiai sutinkamos santrumpos (pavyzdžiai)

Žemiau pateikiami keli įprasti santrumpų pavyzdžiai su paaiškinimais (pastaba: vietiniai variantai gali skirtis):

  • BP – kraujospūdis (blood pressure).
  • HR – širdies ritmas (heart rate).
  • SOB – dusulys (shortness of breath).
  • NPO – nil per os; dažnai reiškia, kad pacientas negali valgyti ar gerti prieš operaciją ar procedūrą.
  • PRN – pagal poreikį (pro re nata), vaistas skiriamas esant simptomams.
  • Stat – atlikti skubiai.
  • Pre-op – prieš operaciją (paciento paruošimas operacijai)).

Kaip pacientas gali sumažinti riziką

  • Jei gaunate gydymo planą ar išrašą su neaiškia santrumpa – paklauskite personalo, kad paaiškintų pilnai.
  • Paprašykite raštiško aiškinojo varianto be santrumpų arba su pilnu paaiškinimu pirmą kartą jas naudojant.
  • Laikykite savo vaistų sąrašą ir alergijų informaciją visada pasiekiamą, kad medikai galėtų patikrinti prieš skiriant gydymą.

Santrumpos medicinoje yra naudingas įrankis, tačiau jas reikia naudoti atsargiai ir apgalvotai. Aiškumas, standartizacija ir papildoma patikra yra pagrindiniai būdai sumažinti riziką ir užtikrinti pacientų saugumą.