Bacho kanoninės variacijos 'Vom Himmel hoch' (BWV 769) — apžvalga
Apžvalga: J. S. Bacho kanoninės variacijos "Vom Himmel hoch" (BWV 769) vargonams — muzikinė analizė, istorija, atlikimo ypatumai ir kalėdinės giesmės kontekstas.
Johanno Sebastiano Bacho kanoninės variacijos „Vom Himmel hoch da komm' ich her“ („Iš dangaus į žemę aš ateinu“), BWV 769, yra vienas žymiausių Bacho kūrinių vargonams. Kūrinys skirtas vargonams su dviem manualais (klaviatūromis) ir pedalais — toks instrumentas leidžia skirtingoms balsų grupėms ir kanoninėms linijoms aiškiai atsiskleisti. Visa kompozicija remiasi tradicine kalėdine giesme „Von Himmel hoch“, kurią gerai pažinojo liuteronų parapijos, kuriose Bachas dirbo kaip vargonininkas.
Istorinis kontekstas ir rankraščiai
Šį kūrinį Bachas sukūrė 1747 m., kai tapo Mizlerio muzikos draugijos Leipcige nariu. Kūrinio istorija susijusi su vėlesniais rankraščiais ir leidimais: yra kelios versijos — autografinis Bacho rankraštis bei kitokios kopijos/leidimai, kuriuose Bachas atliko kai kurias redakcines pataisas. Autografiniame variante į rankraštį dažnai būdavo įtraukiama ir kita vargonų muzika: pavyzdžiui, kartu su kanoninėmis variacijomis randamos šešios trio sonatos bei didieji choraliniai preliudai (anksčiau žinomi kaip „Didieji aštuoniolika“). Vienas ryškesnių pakeitimų, pastebimų tarp versijų, yra penktosios variacijos perstatymas — ji kartais pateikiama kaip vidurinė dalis, o ne pabaigoje.
Muzikinės ypatybės
- Kanoninė technika: visos variacijos remiasi kanonais bei kontrapunkto principais — tema ir jos imitacijos pasirodo skirtinguose balsuose ir intervalais.
- Choralo kaip cantus firmus vaidmuo: originali „Von Himmel hoch“ melodija dažnai girdima ilgesnėmis natomis (cantus firmus), o aplink ją vystosi imitacinės ir ornamentuotos figūros.
- Tekstūros įvairovė: Bachas naudoja įvairius sonorinius sprendimus — nuo griežtesnio, „mokslinio“ polifoninio rašto iki laisvesnių, ornamentuotų epizodų, taip pabrėždamas kiekvienos variacijos skirtingą charakterį.
- Manualų ir pedalų dialogas: reikalavimas dviejų manualų ir pedalų suteikia galimybę atskirti balsus, reikšmingai formuoti dinamiką ir registraciją, o pedalas dažnai išryškina kontrastingą liniją ar net pats neša choralo temą.
Interpretacija ir atlikimas
Atlikėjui svarbu aiškiai atskirti kanonines įėjimo vietas, parinkti tokias registracijas, kurios leistų išgirsti giminingas balsų linijas, bet tuo pačiu neužgožtų cantus firmus. Dėl struktūrinio sudėtingumo ir polifoninės skaidrumo šis kūrinys laikomas reiklumu technikai ir muzikalumui — ne tik techniškai tobulam, bet ir jautriai ornamentuotam bei dinamiškai nuosekliam atlikimui. Tempai ir frāzavimas gali skirtis priklausomai nuo instrumento ir atlikėjo estetinio požiūrio, bet pagrindinis tikslas — išlaikyti kanonų skaidrumą ir choralo pagrindo monumentalumą.
Reikšmė ir paveldas
Bacho kanoninės variacijos „Vom Himmel hoch“ yra vertinamos kaip brandus jo kontrapunkto meistriškumo pavyzdys: tai kūrinys, kuriame tradicinė liturginė melodija susipina su aukšto lygio invencija ir kompozicine rafinuotumo. Dėl to jis dažnai aptariamas akademiniuose tyrimuose, plačiai atliekamas bei įrašomas ir išlieka svarbiu repertuaru vargonininkų visame pasaulyje.
Johanas Sebastianas Bachas 1746 m. sukūrė dar vieną savo kūrinį, paremtą kanonu: kanoną "Triplex a 6 voci", BWV 1076. Eliaso Gottlobo Haussmanno aliejumi tapytas paveikslas.
Kompozicijos istorija
1747 m. birželį Bachui buvo leista tapti "Muzikos mokslų korespondentų draugijos" (Correspondierde Societät der Muscialischen Wissenschaften) nariu. Kai Bachas įstojo, joje buvo 14 narių. Draugija studijavo ir skatino Leipcigo žmones kurti muziką. Tapimo draugijos nariu proga Bachas draugijai padovanojo "Kanoninių variacijų" versiją, taip pat savo portretą, kurį nutapė Eliasas Gottlobas Haussmannas. Portrete Bachas matomas laikantis kitos kompozicijos, kurioje naudojama daug kanono, kopiją.
Penkios "Von Himmel Hoch" variacijos nėra variacijos įprasta muzikine prasme. Tai nėra penki temos teiginiai su ornamentika. Tai penkios dalys, kurių visose naudojamas kanonas muzikai kurti. Paskutiniaisiais gyvenimo metais Bachas sukūrė keletą kūrinių, kurie buvo pagrįsti kanonais. Keletas to laikotarpio jo kūrinių yra kanoniniai, įskaitant kūrinius vargonams iš "Clavier-Übung" III ir IV dalių, Goldbergo variacijas klavesinui, "Muzikinę auką" ir "Fugos meną".
Kanoninės variacijos sukurtos pagal Kalėdų giesmę "Von Himmel hoch, da komm ich her". Žodžius ir melodiją 1539 m. sukūrė Martinas Liuteris. Choralą (giesmės melodiją) Bachas buvo naudojęs ir anksčiau. Ji skamba jo Kalėdų oratorijoje, Magnificat ir keliuose vargonų preliuduose, įskaitant trumpą preliudą iš Orgelbüchlein (Mažosios vargonų knygelės), kurį Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse galima išgirsti per radiją ir televiziją kiekvieną Kalėdų išvakarių vakarą, baigiantis visame pasaulyje žinomoms giesmių pamaldoms iš Kembridžo Karališkojo koledžo.
Muzika
Yra penki variantai:
I variantas
Tai dviejų dalių kanonas tarp dešinės ir kairės rankos. Tai "oktavos kanonas", nes antroji dalis prasideda oktava žemiau nei pirmoji. Rankos groja skirtingais manualais, kad galėtų išgauti skirtingą skambesį, tarsi dviejų instrumentų duetas. Choralo melodija (cantus firmus) skamba pedaluose. Ji grojama ilgomis natomis su pusantro takto tarpais tarp kiekvienos frazės. Kanono muzika, grojama rankomis, iš dalies skamba panašiai kaip choralo forma. Jis prasideda šešiomis žemyn einančiomis natomis. Galbūt Bachas tai padarė sąmoningai, norėdamas įteigti į žemę nužengusį Kristų. Toks "simbolizmas" arba "žodžių tapyba", kai tikrosios muzikos natos parodo žodžių prasmę (arba kokie žodžiai buvo originalioje giesmėje), labai paplitęs Bacho muzikoje ir daugelyje kitų to meto muzikos kūrinių.
II variantas
Vėl skamba kanonas tarp rankų ir choralo melodija pedaluose. Tai griežtas trijų dalių užrašymas (kiekviena ranka vienu metu groja tik po vieną natą, tarsi melodiniam instrumentui). Šį kartą tai "kanonas penktoje" (dešinioji ranka pradeda nuo C, kairioji imituoja po pusės takto, pradėdama nuo F žemiau). Kanonas pagrįstas pirmąja ir antrąja choralo eilutėmis. Kai kanono pradžia grįžta netoli pabaigos, ji yra sinkopuojama. Pačioje pabaigoje rankos groja į viršų kylančią skalę. Bachas galbūt norėjo, kad tai skambėtų kaip angelų ėjimas į dangų arba sielos ėjimas aukštyn.
III variantas
Šį kartą kanonas yra tarp kairės rankos ir pedalų. Kanonas dažniausiai juda kvaverais ir remiasi choralo melodija. Dešinioji ranka groja laisvą melodiją, taip pat choralo melodiją ilgomis natomis viršuje.
IV variantas
Šioje variacijoje dešinėje rankoje skamba nauja melodija (tačiau kai kurie jos bendri bruožai paimti iš choralo melodijos). Ji yra labai gyva (dažnai skamba demisemikvabaliai, ypač pabaigoje) ir labai sinkopiška. Kairės rankos apačioje grojama ta pati melodija kanonu, tačiau ji juda tik perpus mažesniu greičiu nei viršutinė dalis. Tai vadinama "augmentacija". Tuo tarpu kairės rankos viršus turi laisvesnę partiją. Pedalas turi choralo melodiją ilgomis natomis. Likus trims taktams iki pabaigos kairėje rankoje girdime BACH motyvą. Tai keturios natos, kuriomis Bachas dažnai vaizduoja savo vardą.
V variantas V
Paskutinė variacija tampa vis didingesnė ir baigiasi didele kulminacija. Ji gerai skamba, kai grojama kaip paskutinė variacija (o ne vidurinė, kaip autografo kopijoje).
Šios variacijos pradžioje kanonas yra tiesiog choralo melodija. Ją groja dešinioji ir kairioji ranka, tačiau šį kartą kairioji ranka ją groja aukštyn kojomis (inversija). Tai "kanonas šeštajame" (dešinė ranka pradeda nuo C, o kairė - nuo žemiau esančio E). Vėliau jis tampa kanonu ties trečia. Pedalas tiesiog atlieka boso partiją (kaip continuo instrumentas).
Kitoje dalyje dešinioji ranka (pažymėta "forte" (garsiai)) juda greitomis natomis, o pedalas groja choralo melodiją, o kairės rankos apatinė dalis groja ją kanonu aukštyn kojomis antroje (pedalas prasideda nuo C, kairės rankos kanonas imituojamas nuo B). Tada dešinioji ir kairioji rankos apsikeičia vietomis ir ties devintuoju skamba kanonas.
Paskutinėje dalyje, pažymėtoje forte, pedalo partija atlieka choralo melodiją aukštyn kojomis. Pačioje pabaigoje, muzikai kylant į kulminaciją, pakartojama paskutinė choralo melodijos eilutė, užbaigiama žemiausia pedalo nata - apatine C. Tuo tarpu rankos groja tuo pačiu manualu. Yra "stretto": visi balsai melodiją (arba jos versiją) pradeda greitai vienas po kito. Pačioje pabaigoje vėl išgirstame BACH motyvą.
1747 m. leidimo titulinis puslapis (priekinis viršelis)
Tomo bažnyčia, Leipcigas, 1735 m.
Išvada
Dažnai sakoma, kad Bachas yra "matematinis" kompozitorius. Šis variacijų rinkinys yra geras pavyzdys muzikos kūrinio, kuriame Bachas bando parodyti įvairias komponavimo technikas. Norint sukomponuoti tokius sudėtingus kanonus ir kartu pasiekti, kad muzika skambėtų gerai, reikia daug įgūdžių. Muzikos aprašymas gali skambėti labai sudėtingai, tačiau mėgautis muzika galima ir nesuprantant visų jai sukurti naudotų technikų. Tačiau visada įdomu pamatyti, kaip Bachas sujungė visas šias idėjas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip vadinasi kanoninės variacijos "Vom Himmel hoch da komm' ich her"?
Atsakymas: Tai Johanno Sebastiano Bacho sukurtas muzikos kūrinys vargonams.
K: Kokio tipo vargonų reikia šiam kūriniui groti?
A: Šiam kūriniui groti reikia vargonų su dviem manualais (klaviatūromis) ir pedalais.
K: Kiek variacijų yra "Kanoninėse variacijose"?
A: Kanoninėse variacijose yra penkios variacijos.
K: Kokia buvo giesmė, pagal kurią sukurta ši muzika?
A: Muzikos pagrindas - kalėdinė giesmė "Von Himmel hoch".
K: Kada Bachas sukūrė šį kūrinį?
A: Bachas kūrinį sukūrė 1747 m. tapęs Mizlerio muzikos draugijos Leipcige nariu.
K: Kada kūrinys buvo išspausdintas pirmą kartą?
A: Kūrinys pirmą kartą išspausdintas 1747 m.
K: Koks buvo svarbiausias Bacho sukurtos vėlesnės versijos skirtumas?
A: Svarbiausias skirtumas, kurį Bachas padarė vėlesnėje versijoje, yra tas, kad penktoji variacija buvo perkelta į vidurį.
Ieškoti