Canonic Variations on "Vom Himmel hoch da komm' ich her"

Kompozicijos istorija

1747 m. birželį Bachui buvo leista tapti "Muzikos mokslų korespondentų draugijos" (Correspondierde Societät der Muscialischen Wissenschaften) nariu. Kai Bachas įstojo, joje buvo 14 narių. Draugija studijavo ir skatino Leipcigo žmones kurti muziką. Tapimo draugijos nariu proga Bachas draugijai padovanojo "Kanoninių variacijų" versiją, taip pat savo portretą, kurį nutapė Eliasas Gottlobas Haussmannas. Portrete Bachas matomas laikantis kitos kompozicijos, kurioje naudojama daug kanono, kopiją.

Penkios "Von Himmel Hoch" variacijos nėra variacijos įprasta muzikine prasme. Tai nėra penki temos teiginiai su ornamentika. Tai penkios dalys, kurių visose naudojamas kanonas muzikai kurti. Paskutiniaisiais gyvenimo metais Bachas sukūrė keletą kūrinių, kurie buvo pagrįsti kanonais. Keletas to laikotarpio jo kūrinių yra kanoniniai, įskaitant kūrinius vargonams iš "Clavier-Übung" III ir IV dalių, Goldbergo variacijas klavesinui, "Muzikinę auką" ir "Fugos meną".

Kanoninės variacijos sukurtos pagal Kalėdų giesmę "Von Himmel hoch, da komm ich her". Žodžius ir melodiją 1539 m. sukūrė Martinas Liuteris. Choralą (giesmės melodiją) Bachas buvo naudojęs ir anksčiau. Ji skamba jo Kalėdų oratorijoje, Magnificat ir keliuose vargonų preliuduose, įskaitant trumpą preliudą iš Orgelbüchlein (Mažosios vargonų knygelės), kurį Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse galima išgirsti per radiją ir televiziją kiekvieną Kalėdų išvakarių vakarą, baigiantis visame pasaulyje žinomoms giesmių pamaldoms iš Kembridžo Karališkojo koledžo.

Muzika

Yra penki variantai:

I variantas

Tai dviejų dalių kanonas tarp dešinės ir kairės rankos. Tai "oktavos kanonas", nes antroji dalis prasideda oktava žemiau nei pirmoji. Rankos groja skirtingais manualais, kad galėtų išgauti skirtingą skambesį, tarsi dviejų instrumentų duetas. Choralo melodija (cantus firmus) skamba pedaluose. Ji grojama ilgomis natomis su pusantro takto tarpais tarp kiekvienos frazės. Kanono muzika, grojama rankomis, iš dalies skamba panašiai kaip choralo forma. Jis prasideda šešiomis žemyn einančiomis natomis. Galbūt Bachas tai padarė sąmoningai, norėdamas įteigti į žemę nužengusį Kristų. Toks "simbolizmas" arba "žodžių tapyba", kai tikrosios muzikos natos parodo žodžių prasmę (arba kokie žodžiai buvo originalioje giesmėje), labai paplitęs Bacho muzikoje ir daugelyje kitų to meto muzikos kūrinių.

II variantas

Vėl skamba kanonas tarp rankų ir choralo melodija pedaluose. Tai griežtas trijų dalių užrašymas (kiekviena ranka vienu metu groja tik po vieną natą, tarsi melodiniam instrumentui). Šį kartą tai "kanonas penktoje" (dešinioji ranka pradeda nuo C, kairioji imituoja po pusės takto, pradėdama nuo F žemiau). Kanonas pagrįstas pirmąja ir antrąja choralo eilutėmis. Kai kanono pradžia grįžta netoli pabaigos, ji yra sinkopuojama. Pačioje pabaigoje rankos groja į viršų kylančią skalę. Bachas galbūt norėjo, kad tai skambėtų kaip angelų ėjimas į dangų arba sielos ėjimas aukštyn.

III variantas

Šį kartą kanonas yra tarp kairės rankos ir pedalų. Kanonas dažniausiai juda kvaverais ir remiasi choralo melodija. Dešinioji ranka groja laisvą melodiją, taip pat choralo melodiją ilgomis natomis viršuje.

IV variantas

Šioje variacijoje dešinėje rankoje skamba nauja melodija (tačiau kai kurie jos bendri bruožai paimti iš choralo melodijos). Ji yra labai gyva (dažnai skamba demisemikvabaliai, ypač pabaigoje) ir labai sinkopiška. Kairės rankos apačioje grojama ta pati melodija kanonu, tačiau ji juda tik perpus mažesniu greičiu nei viršutinė dalis. Tai vadinama "augmentacija". Tuo tarpu kairės rankos viršus turi laisvesnę partiją. Pedalas turi choralo melodiją ilgomis natomis. Likus trims taktams iki pabaigos kairėje rankoje girdime BACH motyvą. Tai keturios natos, kuriomis Bachas dažnai vaizduoja savo vardą.

V variantas V

Paskutinė variacija tampa vis didingesnė ir baigiasi didele kulminacija. Ji gerai skamba, kai grojama kaip paskutinė variacija (o ne vidurinė, kaip autografo kopijoje).

Šios variacijos pradžioje kanonas yra tiesiog choralo melodija. Ją groja dešinioji ir kairioji ranka, tačiau šį kartą kairioji ranka ją groja aukštyn kojomis (inversija). Tai "kanonas šeštajame" (dešinė ranka pradeda nuo C, o kairė - nuo žemiau esančio E). Vėliau jis tampa kanonu ties trečia. Pedalas tiesiog atlieka boso partiją (kaip continuo instrumentas).

Kitoje dalyje dešinioji ranka (pažymėta "forte" (garsiai)) juda greitomis natomis, o pedalas groja choralo melodiją, o kairės rankos apatinė dalis groja ją kanonu aukštyn kojomis antroje (pedalas prasideda nuo C, kairės rankos kanonas imituojamas nuo B). Tada dešinioji ir kairioji rankos apsikeičia vietomis ir ties devintuoju skamba kanonas.

Paskutinėje dalyje, pažymėtoje forte, pedalo partija atlieka choralo melodiją aukštyn kojomis. Pačioje pabaigoje, muzikai kylant į kulminaciją, pakartojama paskutinė choralo melodijos eilutė, užbaigiama žemiausia pedalo nata - apatine C. Tuo tarpu rankos groja tuo pačiu manualu. Yra "stretto": visi balsai melodiją (arba jos versiją) pradeda greitai vienas po kito. Pačioje pabaigoje vėl išgirstame BACH motyvą.

1747 m. leidimo titulinis puslapis (priekinis viršelis)


Tomo bažnyčia, Leipcigas, 1735 m.

Išvada

Dažnai sakoma, kad Bachas yra "matematinis" kompozitorius. Šis variacijų rinkinys yra geras pavyzdys muzikos kūrinio, kuriame Bachas bando parodyti įvairias komponavimo technikas. Norint sukomponuoti tokius sudėtingus kanonus ir kartu pasiekti, kad muzika skambėtų gerai, reikia daug įgūdžių. Muzikos aprašymas gali skambėti labai sudėtingai, tačiau mėgautis muzika galima ir nesuprantant visų jai sukurti naudotų technikų. Tačiau visada įdomu pamatyti, kaip Bachas sujungė visas šias idėjas.