Chełmno (Kulmhof) – pirmoji nacių naikinimo stovykla Lenkijoje
Chelmno naikinimo stovykla (vok. Vernichtungslager Kulmhof) buvo pirmoji nacistinės Vokietijos įkurta naikinimo stovykla (mirties stovykla). Ji buvo 50 km į šiaurę nuo Lodzės miesto Lenkijoje. 1939 m. nacistinė Vokietija įsiveržė į Lenkiją ir aneksavo (perėmė kontrolę) dalį Lenkijos.
Nacistai pastatė Chelmno miestą turėdami konkretų tikslą - vykdyti etninį valymą per masines žudynes. Naciai Chełmno laikė atvirą nuo 1941 m. gruodžio 8 d., vykdydami operaciją "Reinhardas" per patį žiauriausią Holokausto etapą, ir nuo 1944 m. birželio 23 d. iki 1945 m. sausio 18 d. per sovietų kontrpuolimą.
Chelmno mieste naciai nužudė daugiau kaip 150 000 žmonių, įskaitant daugybę Lenkijos žydų iš Lodzės geto ir vietinių žmonių, gyvenusių Reichsgau Varthelande (Warthegau).
Vieta, įkūrimas ir istorinis kontekstas
Stovykla buvo įrengta netoli mažo Chełmno (vok. Kulmhof) miestelio prie Ner upės. Ji pradėjo veikti 1941 m. gruodį kaip pirmoji specializuota naikinimo įstaiga, kurios tikslas buvo sisteminis žmonių naikinimas, daugiausia žydų tautybės. Chełmno veikė nepriklausomai, tačiau jos veikla buvo susijusi su platesnėmis nacių masinių žudynių operacijomis, vykdytomis Rytų Europoje per Holokausto katastrofos piką.
Veikimo metodai
Chełmno buvo ypač žinoma dėl dujų furgonų (angl. gas vans) naudojimo: aukos buvo priverčiamos įlipti į sandarius sunkvežimių krovinių skyrius, į kuriuos buvo nukreipiamas nuodingas išmetamųjų dujų srautas, ir taip žmonės uždusdavo. Vėliau kūnai buvo iškraunami ir laidojami masinėse kapavietėse arba deginami vietoje. Metodai buvo griežtai organizuoti ir sisteminti — nuo deportacijų iki registracijos, priverstinio išviliojimo ir nužudymo.
Aukos
Į Chełmno buvo deportuojami žmonės iš įvairių vietų, daugiausia:
- žydai iš Lodzės geto ir aplinkinių rajonų;
- vietos žydų bendruomenės;
- Romų (čigonų) bendruomenės;
- psichiatrijos ligoninių pacientai ir kitos grupės, kuriuos režimas laikė "nepageidaujamais".
Iš viso istorikai vertina, kad Chełmno aukų skaičius siekia nuo maždaug 150 000 iki apie 200 000 žmonių. Dalis aukų buvo nužudyta pirmuosiuose Chełmno veikimo etapuose 1941–1943 m., kitas dalis — per trumpą 1944–1945 m. atnaujintą veiklą, kai naciai bandė sunaikinti įkalčius ir duomenis prieš artėjant sovietų pajėgoms.
Vadovybė ir vykdytojai
Stovyklos veikimą organizavo vietinės SS ir policijos pajėgos bei specialūs vienetai, kurie eksperimentavo su efektyviais masinio naikinimo būdais. Keletas Chełmno pareigūnų vėliau buvo perkelti į kitas naikinimo vietas Rytų Europoje arba dalyvavo panašių metodų taikyme kitose stovyklose. Po karo kai kurie šių vienetų nariai buvo teisiami, tačiau dauguma vykdytojų išvengė griežtų bausmių ar teisių per kelerius pirmuosius dešimtmečius.
Pasekmės, tyrimai ir teismai
Po karo Chełmno nusikaltimai buvo nagrinėjami įvairiuose tyrimuose ir teismuose, tačiau, palyginti su kai kuriomis kitomis naikinimo stovyklomis, daugelis kaltininkų išvengė greitų teismų arba sulaukė juos vėliau. Istorikai nuolat tiria vietą, ieško archyvinių įrodymų ir liudininkų parodymų, siekdami tiksliau nustatyti aukų skaičių ir veiklos specifiką.
Atminimas ir muziejus
Šiandien Chełmno vietoje veikia memorialas ir muziejus, skirtas aukoms pagerbti ir stovyklos istorijai dokumentuoti (Muzeum Martyrologiczne w Chełmnie nad Nerem). Memorialo kompleksas apima masinių kapaviečių vietas, paminklus bei ekspozicijas, kuriose pristatomi liudininkų parodymai, dokumentai ir archeologiniai radiniai. Vietos išsaugojimas siekia priminti vėlesnėms kartoms apie nacių nusikaltimų mastą ir reikšmę bei skatinti istorijos atmintį ir mokymą.
Trumpas reziumė
Chełmno (Kulmhof) — viena pirmųjų ir ankstyvųjų nacių įkurtų naikinimo stočių, kurioje sistemingai naudoti dujų furgonai ir kiti brutalaus naikinimo metodai. Ji tapo liūdnu pirmtaku platesnėms vėlesnėms masinėms žudynėms, o jos aukų atminimas ir dokumentavimas išlieka svarbiu Holokausto tyrimų bei atminimo centro dalimi.
Aukos
Chelmno mieste naciai nužudė mažiausiai 152 000 žmonių. Galiausiai nacių pareigūnai buvo apkaltinti nužudę mažiausiai 180 000 aukų.
Kulmhofo kankinystės muziejuje (pl) teigiama, kad Chełmno vietovėje žuvo apie 200 000 žmonių.
Dauguma Chełmno mieste nužudytų žmonių buvo:
- Žydai iš Vakarų ir Vidurio Lenkijos;
- romų tautybės žmonės iš visos Lenkijos;
- sovietų karo belaisviai; arba
- Lodzės gete priverstinai gyvenę žydai. Tarp jų buvo žydų iš Vengrijos, Čekijos, Moravijos, Vokietijos, Liuksemburgo ir Austrijos.
Naciai šias aukas žudė naudodami dujų furgonus. Jie suvarydavo aukas į didelius furgonus, o tada į juos įpūsdavo anglies monoksido, kad aukos būtų uždusintos ir nužudytos.
Chełmno mieste naciai anksti ėmėsi eksperimentų. Jie sukūrė metodus, kuriuos vėliau naudojo per Holokaustą nacių kontroliuojamoje Lenkijoje.
Magirus-Deutz dujų furgono, kuriuo naciai žudė Chelmno kalinius, modelis
Sunaikinimas
1945 m. sausio 17 d. rusų kariai užėmė Chelmno miestą. Iki to laiko naciai jau buvo sunaikinę įrodymus, kad Chełmno stovykla kada nors egzistavo. Jie nepaliko nė vieno kalinio. Vienas iš išgyvenusiųjų stovyklą, kuriam tuo metu buvo penkiolika metų, pasakojo, kad iš Chełmno sėkmingai pabėgo tik trys žydų tautybės vyrai.
1961 m. trys geriausiai žinomi išgyvenusieji liudijo apie Chelmną Adolfo Eichmanno teisme Jeruzalėje. 1962-1965 m. du išgyvenusieji taip pat liudijo Vakarų Vokietijoje vykusiuose procesuose prieš stovykloje dirbusius asmenis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Chełmno naikinimo stovykla?
A: Chelmno naikinimo stovykla buvo pirmoji nacistinės Vokietijos Lenkijoje atidaryta naikinimo stovykla (mirties stovykla).
K: Kur buvo įsikūrusi Chełmno stovykla?
A: Chełmno buvo už 50 km į šiaurę nuo Lodzės miesto Lenkijoje.
K: Kada nacistinė Vokietija įsiveržė į Lenkiją?
A: Nacistinė Vokietija į Lenkiją įsiveržė 1939 m.
K: Koks buvo konkretus Chelmno tikslas?
A: Konkretus Chełmno tikslas buvo vykdyti etninį valymą per masines žudynes.
K: Kada Chełmno buvo laikomas atviru?
A.: Chełmno buvo laikomas atviras nuo 1941 m. gruodžio 8 d. vykdant operaciją "Reinhard" per patį žiauriausią Holokausto etapą, o nuo 1944 m. birželio 23 d. iki 1945 m. sausio 18 d. - per sovietų kontrpuolimą.
Klausimas: Kiek žmonių buvo nužudyta Chełmno mieste?
A: Chełmno vietovėje naciai nužudė daugiau kaip 150 000 žmonių, įskaitant daugybę Lenkijos žydų iš Lodzės geto ir vietinių žmonių, gyvenusių Reichsgau Wartheland (Varthegau).
Klausimas: Ar Chełmno buvo svarbus Holokausto istorijoje?
Atsakymas: Taip, Chełmno buvo svarbus Holokausto istorijoje, nes tai buvo pirmoji naikinimo stovykla, kurioje buvo masiškai nužudyta daugiau kaip 150 000 žmonių.
