Chełmno naikinimo stovykla
Chelmno naikinimo stovykla (vok. Vernichtungslager Kulmhof) buvo pirmoji nacistinės Vokietijos įkurta naikinimo stovykla (mirties stovykla). Ji buvo 50 km į šiaurę nuo Lodzės miesto Lenkijoje. 1939 m. nacistinė Vokietija įsiveržė į Lenkiją ir aneksavo (perėmė kontrolę) dalį Lenkijos.
Nacistai pastatė Chelmno miestą turėdami konkretų tikslą - vykdyti etninį valymą per masines žudynes. Naciai Chełmno laikė atvirą nuo 1941 m. gruodžio 8 d., vykdydami operaciją "Reinhardas" per patį žiauriausią Holokausto etapą, ir nuo 1944 m. birželio 23 d. iki 1945 m. sausio 18 d. per sovietų kontrpuolimą.
Chelmno mieste naciai nužudė daugiau kaip 150 000 žmonių, įskaitant daugybę Lenkijos žydų iš Lodzės geto ir vietinių žmonių, gyvenusių Reichsgau Varthelande (Warthegau).
Aukos
Chelmno mieste naciai nužudė mažiausiai 152 000 žmonių. Galiausiai nacių pareigūnai buvo apkaltinti nužudę mažiausiai 180 000 aukų.
Kulmhofo kankinystės muziejuje (pl) teigiama, kad Chełmno vietovėje žuvo apie 200 000 žmonių.
Dauguma Chełmno mieste nužudytų žmonių buvo:
- Žydai iš Vakarų ir Vidurio Lenkijos;
- romų tautybės žmonės iš visos Lenkijos;
- sovietų karo belaisviai; arba
- Lodzės gete priverstinai gyvenę žydai. Tarp jų buvo žydų iš Vengrijos, Čekijos, Moravijos, Vokietijos, Liuksemburgo ir Austrijos.
Naciai šias aukas žudė naudodami dujų furgonus. Jie suvarydavo aukas į didelius furgonus, o tada į juos įpūsdavo anglies monoksido, kad aukos būtų uždusintos ir nužudytos.
Chełmno mieste naciai anksti ėmėsi eksperimentų. Jie sukūrė metodus, kuriuos vėliau naudojo per Holokaustą nacių kontroliuojamoje Lenkijoje.
Magirus-Deutz dujų furgono, kuriuo naciai žudė Chelmno kalinius, modelis
Sunaikinimas
1945 m. sausio 17 d. rusų kariai užėmė Chelmno miestą. Iki to laiko naciai jau buvo sunaikinę įrodymus, kad Chełmno stovykla kada nors egzistavo. Jie nepaliko nė vieno kalinio. Vienas iš išgyvenusiųjų stovyklą, kuriam tuo metu buvo penkiolika metų, pasakojo, kad iš Chełmno sėkmingai pabėgo tik trys žydų tautybės vyrai.
1961 m. trys geriausiai žinomi išgyvenusieji liudijo apie Chelmną Adolfo Eichmanno teisme Jeruzalėje. 1962-1965 m. du išgyvenusieji taip pat liudijo Vakarų Vokietijoje vykusiuose procesuose prieš stovykloje dirbusius asmenis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Chełmno naikinimo stovykla?
A: Chelmno naikinimo stovykla buvo pirmoji nacistinės Vokietijos Lenkijoje atidaryta naikinimo stovykla (mirties stovykla).
K: Kur buvo įsikūrusi Chełmno stovykla?
A: Chełmno buvo už 50 km į šiaurę nuo Lodzės miesto Lenkijoje.
K: Kada nacistinė Vokietija įsiveržė į Lenkiją?
A: Nacistinė Vokietija į Lenkiją įsiveržė 1939 m.
K: Koks buvo konkretus Chelmno tikslas?
A: Konkretus Chełmno tikslas buvo vykdyti etninį valymą per masines žudynes.
K: Kada Chełmno buvo laikomas atviru?
A.: Chełmno buvo laikomas atviras nuo 1941 m. gruodžio 8 d. vykdant operaciją "Reinhard" per patį žiauriausią Holokausto etapą, o nuo 1944 m. birželio 23 d. iki 1945 m. sausio 18 d. - per sovietų kontrpuolimą.
Klausimas: Kiek žmonių buvo nužudyta Chełmno mieste?
A: Chełmno vietovėje naciai nužudė daugiau kaip 150 000 žmonių, įskaitant daugybę Lenkijos žydų iš Lodzės geto ir vietinių žmonių, gyvenusių Reichsgau Wartheland (Varthegau).
Klausimas: Ar Chełmno buvo svarbus Holokausto istorijoje?
Atsakymas: Taip, Chełmno buvo svarbus Holokausto istorijoje, nes tai buvo pirmoji naikinimo stovykla, kurioje buvo masiškai nužudyta daugiau kaip 150 000 žmonių.
