Vandens judėjimas
Vandenyje judantys gyvūnai ir kiti organizmai juda vandenyje. Pasaulio paviršių daugiausia dengia vanduo, ir visi pagrindiniai gyvūnų filosofai pradėjo gyvenimą vandenyje.
Ankstyviausios išlikusios fosilijos yra stromatolitai - į kilimėlį panašios struktūros, kurias jūroje suformavo fotosintetinančios bakterijos. Net ir sausumoje išsivystę gyvūnai dažnai sugrįždavo į vandenį, nors paprastai jie ir toliau kvėpuoja oru. Yra vandens vabzdžių, roplių, žinduolių ir paukščių.
Nežinome, kada išsivystė pirmieji gyvūnai ir augalai, tačiau buvo padaryta keletas prielaidų. Akritarchų yra maždaug prieš 3200-1400 mln. metų ir dabar. Tai platus laiko intervalas, o tai reiškia, kad negalime būti tikri, kada jie išsivystė. Atrodo, kad juos ganė (valgė) kai kurios ankstyvosios gyvybės formos. Tikriausiai išsivystė kokios nors rūšies protistai, naudoję esamas gyvybės formas kaip maistą.
Judėjimas reikalingas norint rasti tinkamą vietą jūroje, valgyti ir išvengti suėdimo. Visos pažengusios gyvybės formos ir daugelis primityvių gyvybės formų naudojasi judėjimu.
Gramteigiamų bakterijų vėliavėlę suka jos pagrinde esantis molekulinis varikliukas.
Dafnijos plaukia mušdamos antenomis
Šukutės plaukia atsidarydamos ir užsidarydamos dviem kriauklėmis.
Varomosios sistemos
Mikroorganizmai
Paprasčiausios varomosios sistemos išsivystė mikroorganizmuose. Naudojamos dygliuotosios žiuželės ir blakstienėlės.
Plaukimas ne kartą evoliucionavo sudėtingesnėse gyvybės formose. Pavyzdžiui, nariuotakojai, žuvys, moliuskai, ropliai, paukščiai ir žinduoliai.
Ciliatai turi šimtus ar tūkstančius mažų blakstienėlių, vadinamų blakstienėlėmis, kuriomis juda vandenyje. Kai kurie organizmai, pavyzdžiui, bakterijos ir gyvūnų spermatozoidai, turi blakstienas, kad galėtų judėti skystoje aplinkoje.
Bestuburiai
Visi vandens bestuburiai plaukia tam tikru savo gyvenimo etapu, o daugelis jų plaukia visą gyvenimą. Visos medūzos plaukia pulsuodamos savo taurės formos kūnais. Vėžiagyviai plaukia kojomis. Kai kurie moliuskai plaukia visą gyvenimą, o kai kurie - tik būdami lervomis.
Kalmarai ir aštuonkojai plaukia gana energingai, naudodami "reaktyvinę varomąją jėgą". Kad galėtų judėti, jie išpurškia vandenį.
Yra labai daug vabzdžių, kurie kaip lervos arba suaugėliai gyvena vandenyje. Beveik visi jie plaukia naudodami kojas. Jie kvėpuoja oru ir plaukdami jį nešiojasi su savimi. Oro jie gauna nuo vandens paviršiaus ir kartu su savimi jį atsineša žemyn. Paprastai oras susikaupia tarp tankių plaukelių jų paviršiuje. 13 vabzdžių būrių turi vandens stadijas, įskaitant visas gegužraibes ir skraiduolius, daugelį vabalų, vabalų ir musių.
Stuburiniai gyvūnai
[ateiti]
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra vandens judėjimas?
A: Vandenyje judantys gyvūnai ir kiti organizmai juda vandenyje.
K: Kur prasidėjo visų pagrindinių gyvūnų filų gyvybė?
Atsakymas: Visi pagrindiniai gyvūnų filosofai pradėjo gyvenimą vandenyje.
K: Kas yra stromatolitai?
A: Stromatolitai yra į kilimėlį panašios struktūros, kurias jūroje suformavo fotosintetinančios bakterijos ir kurios yra ankstyviausios iškastinės fosilijos.
K: Ar sausumoje išsivystę gyvūnai, grįžę į vandenį, visada kvėpuoja oru?
A: Taip, sausumoje išsivystę gyvūnai paprastai kvėpuoja oru net ir grįžę į vandenį.
K: Kokie gyvūnai gyvena vandenyje?
A: Vandenyje gyvena vabzdžiai, ropliai, žinduoliai ir paukščiai.
K: Kada pirmą kartą pasirodė akritarchai?
A: Akritarchai aptinkami maždaug prieš 3200-1400 mln. metų iki dabar, tačiau negalime tiksliai pasakyti, kada jie išsivystė.
K: Kodėl judėjimas svarbus jūros organizmams?
A: Judėjimas svarbus jūros organizmams, kad jie galėtų rasti tinkamą vietą, maitintis ir išvengti suėdimo. Visos pažengusios gyvybės formos ir daugelis primityvių gyvybės formų naudojasi judėjimu.
