"Puntlandas" - Somalio provincija
Punto žemė (kartais rašoma Pwenet arba Pwene) yra istorinė-geografinė sąvoka, minima senovės egiptiečių tekstuose ir reljefuose. Ji buvo viena iš svarbiausių Egipto prekybos partnerių – iš ten importuota vertinga medžiaga, gyvūnai ir prieskoniai, reikšmingi tiek kasdieniame gyvenime, tiek religiniuose apeigose.
Prekybos prekės ir reikšmė
- Auksas – Puntas buvo nurodomas kaip aukso šaltinis kai kuriuose egiptietiškuose šaltiniuose.
- Aromatinės dervos ir smilkalai – ypač mirra ir frankincense (libanas), plačiai naudojami smilkymui ir religinėms apeigoms; dėl šių produktų Punta kartais vadinta Ta netjer, „Dievo žeme“.
- Juodmedis / ebenmedis – vertinga mediena baldams ir meno dirbiniams.
- Dramblio kaulas, egzotiniai gyvūnai ir plunksnos – drambliai, beždžionės, strutis ir kiti laukiniai gyvūnai bei jų dalys dekoracijoms ir dovanoms.
- Prieskoniai, kitos medžiagos – įvairūs papuošalai, sakai ir medžiagos, vertintos Egipto rūmuose.
Abiščių ir ekspedicijos
Senovės Egipto šaltiniuose aprašytos prekybos ekspedicijos į Puntą: jos buvo organizuojamos tiek jūra, tiek ilgais sausumos maršrutais per Raudonąją jūrą ir pakrantes. Vienas žinomiausių pavyzdžių – faraonės Hatshepsut (XV a. pr. m. e.) ekspedicija, pavaizduota reljefuose Deir el-Bahri, kur matyti laivai, prekės, Puntiečių siūlomi dovanų mainai ir Puntiečių valdovė. Tokie įrašai liudija ne tik ekonominius, bet ir diplomatinius bei ritualinius ryšius.
Gyventojai ir kasdienybė
Egipto reljefuose Puntiečiai vaizduojami kaip keli etniniai ar socialiniai tipai su skirtingais drabužiais, šukuosenomis ir papuošalais. Minimi gyvulininkystė, žuvininkystė ir gyvenimas namuose ant polių ar pakrančių statiniuose pastatuose. Puntiečių vaizdavimas rodo išskirtinį ryšį su jūra bei pakrantės ekosistema.
Vieta ir moksliniai ginčai
Nėra visuotinai priimtos vietos, kur tiksliai buvo Punto žemė. Dauguma šiuolaikinių mokslininkų mano, kad ji buvo pietrytinėje Egipto kaimynystėje, apimdama dalis Afrikos Rago pakrančių: dabartinio Somalio, Džibučio, Eritrėjos, šiaurės rytų Etiopijos ir galbūt Sudano Raudonosios jūros regionus. Kiti tyrinėtojai siūlo vietas Pietų Arabijoje (dabar Jemene arba Omane), todėl galimas ir dviejų pusių — Afrikos ir Arabijos — zonos apimties scenarijus.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuolaikinis Puntlandas (Somalio administracinis regionas) greičiausiai įgavo pavadinimą pagal senovinį Puntą, tačiau tai nereiškia, kad Puntas sutampa vienareikšmiškai su šiuolaikine administracine sritimi.
Istoriniai laikotarpiai ir įrodymai
Tekstiniai ir ikonografiniai šaltiniai rodo, kad Egipto ryšiai su Puntu egzistavo nuo ankstyvųjų dinastijų laikų ir tęsėsi per Naująją Karalystę bei vėlesnius amžius. Archeologiniai radiniai, augalinių terpenų arealų tyrimai ir palynologija (žiedadulkių analizė) padeda apriboti galimas vietas, tačiau galutinio atsakymo kol kas nėra. Dėl to Punto vieta išlieka vienu įdomiausių Senovės Artimųjų Rytų tyrimų klausimų.
Biblinės ir kultūrinės nuorodos
Kai kurie biblijos tyrinėtojai Punto tapatina su Putų (Phut) žeme, minima senojoje Testamentų tradicijoje. Tačiau ryšys nėra visiškai aiškus, nes paminėjimai gali būti įvairiai interpretuojami ir kartais reiškia skirtingas teritorijas skirtinguose laikotarpiuose.
Santrauka
Punto žemė — tai regionas, svarbus senovės Egipto prekybai ir religijai dėl savo aromatinių dervų, medienos, auksinių ir egzotinių produktų. Nors tiksli jo vieta nėra nustatyta, dauguma mokslininkų laiko jį Raudonosios jūros pietrytinio baseino — Afrikos Rago ir (arba) pietinės Arabijos — zona. Punktas lieka reikšminga archeologinių, istorinių ir lingvistinių interpretacijų tema, o jo atvaizdai Egipto šventyklose suteikia vertingą įžvalgą apie senovės prekybos ir kultūrinius ryšius.
