"Makbetas" - Giuseppe Verdi opera. Ji sukurta pagal to paties pavadinimo Šekspyro pjesę. Opera paprastai atliekama italų kalba, nors yra ir prancūziška versija, kuri beveik nebenaudojama. Libretą (žodžius) parašė Francesco Maria Piave, o kai kuriuos papildomus papildymus sukūrė Andrea Maffei.

Giuseppe Verdi parašė keletą kūrinių pagal Williamą Shakespeare’ą; Makbetas – pirmasis iš jų. Opera parašyta ir pirmą kartą pastatyta 1847 m.; premjera įvyko 1847 m. kovo 14 d. Milane Teatro alla Scala. Tai buvo Verdi ankstyvojoje kūrybos fazėje, kai jis intensyviai kūrė operas. Tuo metu dauguma italų operų dažniau koncentravosi į meilės siužetus, todėl Makbetas buvo gana novatoriškas — jo centre stovi valdžios troškimas, žmogžudystė ir moralinė degradacija, o ne romantiška meilės linija. Opera padėjo Verdi dar labiau išgarsėti ir iki šiol išlieka viena iš populiariausių ir dažniausiai statomų jo operų.

Siužetas (santrauka)

Veiksmas vyksta Škotijoje. Pagrindiniai veikėjai:

  • Makbetas – škotų generolas, ambicingas vyras;
  • Makbeta (Lady Macbeth) – jo žmona, skatinanti jį siekti karaliaus sosto;
  • Bankas (Banquo) – Makbeto draugas ir generolas;
  • Makdufas (Macduff) – šiaurės feudalas, priešininkas;
  • Malkolmas (Malcolm) – nužudyto karaliaus sūnus;
  • Trys raganos – pranašės, kurios prognozuoja įvykius.

Trumpas siužeto aprašymas po veiksmų:

  • I veiksmas. Po mūšio trys raganos pasako Makbetui ir Bankui pranašystes: Makbetas taps grafu, paskui karaliumi; Banko palikuonis taps karaliumi. Karalius Duncan paskatina Makbetą už nuopelnus, bet Makbeta ir jo žmona paskatina ambicija – jie suplanuoja nužudyti karalių.
  • II veiksmas. Makbetas įvykdo žmogžudystę ir karalius Duncan yra nužudytas. Makbetas tampa karaliumi, bet jo valdymą darko kaltė ir baimė; Bankas įtaria naują valdovą.
  • III veiksmas. Makbetas užsako Banko nužudymą; Bankas nužudomas, tačiau jo sūnus Fleansas pabėga. Per karalių banketą Makbetą persekioja Banko prisikėlusio vaiduoklio vizija – tai viešas Makbeto sugedimo ženklas. Makbeta (žmona) stengiasi slėpti situaciją.
  • IV veiksmas. Raganos parodo Makbetui pranašystes ir įspėjimus per mistines vizijas, bet jų pranašystės dviprasmiškos. Makbetas tampa vis žiauresnis; Makdufas išvyksta į Angliją ieškoti paramos pas Malcolmo, o Makbeto daliniai užpuola Makdufo namus ir ten nužudo jo šeimą.
  • V veiksmas. Makbeta praranda protą (garsioji sapnavimo scena), o galutinė tragedija įvyksta mūšyje: Makdufas susiduria su Makbetu ir jį nužudo (pranašystė, kad Makbetas negali būti nugalėtas jokioje „motinos gimdoje gimusio vyro“, išsipildo, nes Makdufas yra „neįprastai“ gimęs). Malkolmas atgauna sostą, o Škotija atgauna tvarką.

Libretas ir kūrėjai

Francesco Maria Piave parengė pagrindinį libreto tekstą, remdamasis Shakespeare’o pjesės siužetu. Andrea Maffei prisidėjo kaip literatūrinis konsultantas: jis padėjo adaptuoti Shakespeare’o tekstą į italų dramaturgiją ir pateikė kai kuriuos papildymus bei poetinius sprendimus. Verdi aktyviai bendradarbiavo su libreto autoriais, koreguodamas formą ir dramatinius momentus pagal savo muzikines idėjas.

Muzikos ypatumai ir žinomi numeriai

Muzikinis sprendimas: Makbete Verdis ryškiai sustiprina dramos tempą ir atmosferą: orkestro spalvos yra tamsios, naudojamos choro ir motyvų kartojimo priemonės, kad atsiskleistų įtampa ir psichologinė įtampa. Daug dėmesio skiriama recitatyvams, ansambliams ir sceniškumui — muzika tarsi tęsiasi nenutrūkstamai, kad užtikrintų nenutrūkstamą veiksmo įtampą.

Ypatingai vertinamos scenos ir numeriai:

  • Raganų scenos – mistiškos, dažnai vykdomos korusų ir efektų pagalba;
  • Makbeto ariai ir duetai su žmona – atskleidžia jo psichologinius virsmus;
  • Makbetos sapnavimo (sleepwalking) scena – viena dramatiškiausių ir žinomiausių momentų operos repertuare;
  • Korei ir masės pagrindinės scenos – atlieka svarbų vaidmenį kuriant politinę nuotaiką ir tautinį foną.

Istorija ir atlikimų tradicija

Premjera: 1847 m. Milano Teatro alla Scala. Verdis vėliau peržiūrėjo bei iš dalies pertvarkė operą; žinoma, jis parengė ir atnaujintą variantą 1865 m. (paruoštą Paryžiui), tačiau grįžusios italų versijos dažniau naudojamos šiandien. Paryžiuje rengta prancūziška versija retai naudojama šiuolaikiniuose repertuaruose.

Per daugiau nei šimtą penkiasdešimt metų Makbetas pelnė nuolatinį vietą pasaulio operos repertuare. Jis vertinamas už psichologinę gylį, teatrinį intensyvumą ir Verdi meistriškumą kuriant dramatinę muziką. Ši opera dažnai statoma moderniosiose režisūrose, kur akcentuojami politiniai, moraliniai ir psichologiniai aspektai.

Kam rekomenduojama

Žiūrovams: tiems, kurie domisi dramatiškomis, psichologinėmis istorijomis apie valdžią ir moralę, taip pat tiems, kurie vertina intensyvią orkestruotę ir choro vaidmenį operoje. Makbetas dažnai siūlomas kaip reikšmingas žingsnis pažinti Verdi brandesnę kūrybą ir jo santykį su Shakespeare’o dramos tradicija.