Makbetas (opera)

Sudėties istorija

Verdžio draugas poetas Andrea Maffei pasiūlė jam, kad "Makbetas" būtų gera istorija operai sukurti. Verdi perskaitė Šekspyro kūrinio originalą tik po to, kai sukūrė operą. Žodžius jam parašė Piave, kuris libretą sukūrė pagal itališką vertimą. Verdi labai patiko ši istorija, jis manė, kad tai "vienas didžiausių žmogaus kūrinių". Opera labai panaši į Šekspyro papasakotą istoriją, tačiau Verdis vietoj trijų raganų choro naudoja didelį chorą. Paskutinis veiksmas baigiasi pabėgėliams susirinkus Anglijos pasienyje, o pataisytoje versijoje - bardų choru, švenčiančiu pergalę prieš žiaurųjį tironą.

1847 m. versija buvo atliekama visoje Italijoje. Vėliau, 1865 m., Verdi atliko keletą operos pakeitimų ir parengė pataisytą versiją. Ji turėjo būti atliekama Paryžiuje, o Prancūzijoje žmonės tikėjosi, kad operose skambės baleto muzika. Verdi parašė keletą kūrinių šokėjams, taip pat pasinaudojo proga padaryti ir kitų pakeitimų. Verdi dirbo italų kalba, o spektakliui ten išverstas į prancūzų kalbą, tačiau žmonės prancūziškojo vertimo nenaudoja. Vietoj to jie naudoja visus jo pakeitimus prancūziškajai versijai, bet pasilieka itališkąjį tekstą.

Po 1865 m. jis nebuvo atliekamas labai dažnai. Verdi dėl to buvo labai nusivylęs, nes šia opera jis ypač didžiavosi. Jis glaudžiai bendradarbiavo su Piave. Būtent Verdi davė Piavei istorijos, kurią jis norėjo, kad šis parašytų, kontūrus. Verdi sutelkė dėmesį į tris pagrindinius personažus: Makbetas, Makbetas ir raganos. Tik maždaug Antrojo pasaulinio karo metais ši pjesė vėl tapo labai populiari.

Vaidmenys

Vaidmuo	Balso tipas	Premjera, 1847 m. kovo 14 d. (Dirigentas: Giuseppe Verdi)	Peržiūrėta versijaPremjera , 1865 m. balandžio 19 d. (Dirigentas: Adolphe Deloffre)
Makbetas	baritonas	Felice Varesi	Jean-Vital Jammes ("Ismaël")
Ponia Makbet	sopranas	Marianna Barbieri-Nini	Amélie Rey-Balla
Banco (Banko)	bosas	Nicola Benedetti	Jules "Giulio" Bilis-Petit
Macduff	tenoras	Angelo Brunacci	Jules-Sébastien Monjauze
Laukiančioji ponia	mecosopranas	Faustina Piombanti	Mairot
Malkolmas	tenoras	Francesco Rossi	Auguste Huet
Gydytojas	bosas	Giuseppe Romanelli	Prosper Guyot
Makbeto tarnas	bosas	Giuseppe Romanelli	Péront
Herald	bosas	Giuseppe Bertini	Giljė
Assassin	bosas	Giuseppe Bertini	Caillot
Trys apsireiškimai	2 sopranai ir 1 bosas
Škotijos karalius Dankanas (Duncano)	Tylusis
Fleanzio (Fleansas), Banco sūnus	Tylusis
Raganiai, pasiuntiniai, kilmingieji, palydovai, pabėgėliai - choras

Operos istorija

Vieta: Škotija

Laikas: XI a.

1 veiksmas

1 scena: Viržynas

Preliude (įžangos muzika) girdime muziką, kuri vėliau skamba vaikščiojimo per miegus scenoje. Raganų choras pranašauja ateitį. Atvyksta pasiuntinys ir praneša, kad Makbetui suteiktas Kavdoro titulas ir valdos. Makbetas ir jo generolas Banko mąsto apie raganų pranašystę. Pusė pranašystės ką tik išsipildė (kita pusė - Makbetas taps karaliumi, o po jo ateisiantys karaliai bus Banko paveldėtojai). Šios scenos pabaigoje raganos šoka ir dainuoja.

2 scena: Makbeto pilis

Lady Makbet perskaito vyro laišką, kuriame jis pasakoja jai apie raganų pranašystę. Ji nusprendžia pasirūpinti, kad Makbetas tikrai taptų karaliumi. Ji nusprendžia, kad turi įtikinti vyrą nužudyti Dankaną (Škotijos karalių). Makbetas priešais save pamato dalgį. Jis paima jį ir nužudo Duncaną (kuris operoje niekada nedainuoja). Tada jis pasibaisėja tuo, ką padarė. Jo žmona bjaurisi, kad vyras jaučiasi siaubingai dėl žmogžudystės. Ji paima dalgį ir baigia nusikaltimą, tada Duncano krauju ištepa miegančius sargybinius. Atvyksta Banko ir škotų didikas Makdufas, Makdufas sužino apie nusikaltimą, ir visi veikėjai gieda chorą, prašydami Dievo nubausti žudiką (-us).

2 veiksmas

1 scena: Pilies kambarys

Makbetas tapo karaliumi. Jis nerimauja dėl pranašystės, kad Banco įpėdiniai taps karaliumi. Jis su žmona nusprendžia, kad Banco ir jo sūnus turi būti nužudyti.

2 scena: Prie pilies

Banco laukia žudikų gauja. Jis sugaunamas, bet jo sūnui Fleancijui pavyksta pabėgti.

3 scena: Pilies valgomasis

Makbetas priima svečius, o ledi Makbet dainuoja brindisi (išgertuvių dainą), gana panašią į garsiąją "Traviatos" dainą. Makbetui pasakoma, kad Banco buvo nužudytas, tačiau grįžęs prie stalo jis pamato, kad jo vietoje sėdi Banco vaiduoklis. Jis šaukia ir pyksta ant vaiduoklio. Kiti žmonės vaiduoklio nemato ir mano, kad Makbetas išprotėjo. Šventė greitai baigiasi.

3 veiksmas

Raganų ola

Raganos sėdi aplink katilą tamsiame urve. Jos dainuoja, o paskui šoka baletą, kuris buvo sukurtas 1865 m. versijai. Muzika skamba kaip magija. Makbetas įeina ir nori, kad raganos papasakotų jam jo ateitį. Jos iššaukia jam tris apsireiškimus. Pirmoji liepia jam saugotis Makdufo. Antroji jam sako, kad vyras, "gimęs iš moters", negali jam pakenkti. Trečiasis sako, kad jis negali būti nugalėtas, kol Birnamo miškas nepradės žygiuoti prieš jį.

Tada Makbetui parodoma Banko ir jo palikuonių, aštuonių būsimų Škotijos karalių, dvasia. Tai rodo, kad raganos pranašystė iš operos pradžios iš tiesų turi išsipildyti. Makbetas žlunga. Kai jis atsigauna ir papasakoja žmonai, ką matė, ji dar labiau ryžtasi nužudyti Banco sūnų ir visą jo šeimą.

4 veiksmas

1 scena: Netoli Anglijos ir Škotijos sienos

Škotijos pabėgėliai stovi prie Anglijos sienos ir dainuoja dainą apie tai, kaip tironas Makbetas engia savo tautą.

Malkolmas, Banko sūnus, liepia savo kariams pjauti šakas nuo medžių Birnamo miške ir nešti jas puolant Makbeto kariuomenę. Jie nori išlaisvinti Škotiją nuo tironijos.

2 scena: Makbeto pilis

Gydytojas ir tarnas stebi karalienę, kuri eina miegodama, mosuodama rankomis ir bandydama nusiplauti kraują.

3 scena: Mūšio laukas

Makbetas išgirdo, kad jo link artėja kariuomenė. Jam sakoma, kad karalienė mirė, bet jis, atrodo, tam neprieštarauja. Jis surenka savo kariuomenę. Banko kariuomenė žygiuoja prieš jį su medžių šakomis. Pranašystė išsipildė: prieš jį žygiuoja Birnamo miškas. Makdufas kaunasi su Makbetu ir jį nužudo. Jis pasako Makbetui, kad jis nebuvo "gimęs iš moters", bet "išplėštas" iš motinos įsčių. Kova tęsiasi. Makdufas nužudo Makbetą. Makdufo vyrai šaukia, kad Makdufas yra naujasis karalius. Visi kariai ir moterys gieda pergalės himną.

Birgit Nilsson kaip ledi Makbet, 1947 m.