Megano įstatymas (Megan Kanka): seksualinių nusikaltėlių registras ir vieša informacija
Sužinokite, kaip Megano įstatymas formuoja seksualinių nusikaltėlių registrus, viešos informacijos prieinamumą, privatumo ir visuomenės saugumo pusiausvyrą.
Megano įstatymas - tai neoficialus Jungtinių Valstijų įstatymų, pagal kuriuos reikalaujama, kad teisėsaugos institucijos pateiktų visuomenei informaciją apie registruotus seksualinius nusikaltėlius, pavadinimas. Jis buvo sukurtas po Megan Kanka nužudymo. Atskiros valstijos sprendžia, kokia informacija bus prieinama ir kaip ji turėtų būti platinama. Dauguma jų pateikia nusikaltėlio vardą, pavardę, nuotrauką, adresą, įkalinimo datą ir nusikaltimo pobūdį. Informacija dažnai skelbiama nemokamose viešose interneto svetainėse, tačiau gali būti skelbiama laikraščiuose, platinama lankstinukuose ar įvairiais kitais būdais.
Kas yra Megano įstatymo tikslas?
Pagrindinis tikslas – didinti visuomenės saugumą suteikiant gyventojams informaciją apie arčiausiai esančius registruotus seksualinius nusikaltėlius. Įstatymai siekia, kad žmonės galėtų geriau apsaugoti save ir savo šeimas, ypač vaikus, atpažindami galimai pavojingus asmenis ar vengdami tam tikrų vietovių ir situacijų.
Kokia informacija paprastai skelbiama?
- Vardas ir pavardė;
- Nuotrauka;
- Adresas arba apytikslė buvimo vieta;
- Aprašymas apie padarytus nusikaltimus (pvz., pobūdis, aukos amžius);
- Įkalinimo ir išlydimo datos bei registracijos statusas;
- Teisinės sankcijos ar gyvenamosios vietos apribojimai, jei taikomi.
Kaip veikia registracija ir skelbimas?
Reikalavimai registruotis ir periodiškai atnaujinti informaciją skiriasi priklausomai nuo jurisdikcijos. Kai kurie pagrindiniai elementai:
- Asmenys, nuteisti už tam tikrus seksualinius nusikaltimus, privalo užsiregistruoti pagal nustatytą terminą po išėjimo laisvėn.
- Registracijos informacija saugoma vietos teisėsaugos duomenų bazėse ir dažnai publikuojama internete.
- Valstijos gali taikyti skirtingas kategorijas arba “lygius” (tier systems), kurios lemia, kiek ir kokios informacijos skelbiama visuomenei.
- Kai kuriose vietose galimi ribojimai, leidžiantys riboti informacijos prieigą arba prašyti išbraukimo po tam tikro laiko ar pademonstravus reabilitaciją.
Kur galima rasti šią informaciją?
Dažniausiai informacija prieinama:
- Valstijos ar vietos teisėsaugos interneto svetainėse;
- Nacionalinėse ar tarpvalstybinėse duomenų bazėse;
- Viešai skelbiamuose pranešimuose, laikraščiuose ar lankstinukuose, jei taip nusprendžia konkreti jurisdikcija.
Visuomet verta tikrinti informaciją oficialiuose teisėsaugos šaltiniuose, nes trečiųjų šalių svetainėse gali būti klaidų arba neatnaujinti duomenys.
Argumentai už ir prieš
Palaikytojai teigia, kad vieša registracija užtikrina didesnį bendruomenės saugumą, leidžia tėvams ir gyventojams priimti informuotus sprendimus ir gali atgrasyti nuo naujų nusikaltimų.
Kritikai nurodo kelias problemas:
- Stigmatizacija ir socialinė izoliacija gali apsunkinti reabilitaciją ir reintegraciją;
- Informacijos netikslumai arba pasikeitę kontaktiniai duomenys gali klaidinti visuomenę;
- Vigilantizmas ir smurtas prieš registruotus asmenis, kai informacija prieinama plačiai;
- Diskusijos dėl proporcingumo, ypač kai registracija taikoma ir mažesnės rizikos ar jaunų asmenų atvejais;
- Absoliutus viešumas gali neatitikti žmogaus teisių ar konstitucinių apsaugų tam tikrose situacijose.
Teisinis kontekstas ir pokyčiai
Nors Megano įstatymas prasidėjo kaip reagavimas į konkretų įvykį, per laiką JAV teisės aktai keitėsi: federaliniai ir valstijų lygmens reglamentai nustatė registracijos ir pranešimo reikalavimus. Kai kuriuose etapuose buvo įvesti nacionaliniai mechanizmai, kurie palengvina informacijos mainus tarp jurisdikcijų. Taip pat atsirado teisinės procedūros, leidžiančios prašyti informacijos apribojimo arba pašalinimo tam tikromis aplinkybėmis.
Praktiniai patarimai visuomenei
- Jei radote įtartiną informaciją apie kaimynystėje esantį asmenį, kreipkitės į vietos teisėsaugos institucijas, o ne imkitės veiksmų patys;
- Tikrinkite oficialius šaltinius ir atnaujinimus, nes interneto sąrašuose gali būti klaidų;
- Užtikrinkite vaikų saugumą mokydami juos apie saugų elgesį, ribas ir kaip kreiptis pagalbos;
- Sužinokite apie vietinius teisės aktus ir teises dėl registracijos ar apsaugos nuo pranešimų, jei tai aktualu jums ar jūsų artimiesiems.
Tarptautinis aspektas
Idėja apie viešus seksualinių nusikaltėlių registrus ir pranešimų sistemas paplito ir už JAV ribų, tačiau kiekvienoje šalyje sprendžiama pagal savo teisines normas, pusiausvyrą tarp viešo saugumo ir asmens teisių. Kai kurios šalys turi panašias viešo prieigos duomenų bazes, kitos renkasi ribotesnius sprendimus arba konfidencialius registrus, prieinamus tik teisėsaugai.
Megano įstatymo sukeltas diskursas rodo, kad suderinti visuomenės saugumą, teisingumą ir asmens teises nėra paprasta – todėl daugelyje jurisdikcijų nuolat vyksta diskusijos ir teisinė praktika kinta, ieškant efektyviausių ir proporcingiausių sprendimų.
Megan Kanka
Ričardas ir Maurine Kanka su trimis vaikais gyveno mažame miestelyje Naujajame Džersyje. 1994 m. liepos 29 d. jų dukra Megan buvo įviliota į kaimyno namą apžiūrėti neegzistuojančio šuniuko. Ten ją išprievartavo ir nužudė pagrobėjas Jesse Timmendequas. J. Timmendequasas neseniai buvo paleistas iš kalėjimo po to, kai antrą kartą buvo nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus. Jis buvo atlikęs šešerius iš dešimties bausmės metų. Ieškant mergaitės nieko nerasta. Vietos policija greitai atkreipė dėmesį į tris žinomus seksualinius nusikaltėlius, gyvenančius kitoje gatvės pusėje nuo dingusios mergaitės. Policija du iš įtariamųjų paleido, kai patikrino jų buvimo vietą. Pagrindiniu įtariamuoju tapo Timmendequas. Jis buvo paleistas po kelias valandas trukusios apklausos. Gavę kratos orderį detektyvai apieškojo Timmendequaso šiukšliadėžę ir rado Megan Kankos drabužių dalį. Timmendequasas buvo apklaustas dar kartą ir po kelių valandų policijai pasakė: "Ji yra parke". Tada policija paklausė, ar ji dar gyva, Timmendequasas atsakė: "Ne, ji mirusi. Uždengiau jai galvą plastikiniu maišu".
Kankos pasipiktino sužinoję, kad gyvena kitoje gatvės pusėje nei nuteistas seksualinis nusikaltėlis. Praėjus dviem dienoms po nužudymo Megan Kankos tėvai įsteigė "Megan Nichole Kankos fondą". Fondo misija - nustatyti nuteistų vaikų seksualinių nusikaltėlių buvimo vietą kiekvienoje bendruomenėje.
Įstatymai
Maurine Kanka pradėjo siekti, kad būtų priimti įstatymai, pagal kuriuos gyventojams reikėtų pranešti apie jų bendruomenėse esančius nuteistus seksualinius nusikaltėlius. Naujasis Džersis buvo pirmoji valstija, priėmusi "Megano įstatymą". 1995 m. Naujojo Džersio Aukščiausiasis Teismas patvirtino valstijos įstatymą. Tęsiant pastangas, prezidentas Billas Clintonas pasirašė federalinę "Megan įstatymo" versiją. Džeikobo Voterlingo nusikaltimų prieš vaikus įstatymas, arba "Meganos įstatymas", buvo pasirašytas 1996 m. gegužės mėn. Tai buvo pirmoji dalis. Antroji, arba pranešimo, įstatymo dalis buvo pasirašyta 1996 m. lapkričio 13 d. Pagal ją valstijoms buvo suteikti vieneri metai Megano įstatymo versijoms priimti. Kolumbijos apygarda ir keturiasdešimt septynios valstijos laikėsi termino ir priėmė savo įstatymo versijas. Įstatymo pranešimo dalyje reikalaujama, kad valstijos viešai skelbtų informaciją apie visus lytinius nusikaltėlius. Kiekviena valstija gali pasirinkti, kaip įgyvendinti šią dalį. Pagal įstatymą seksualiniai nusikaltėliai skirstomi į rizikos grupes, atsižvelgiant į jų nusikaltimo pobūdį ir detales. Visuomenei nepranešama apie "mažos rizikos" lytinius nusikaltėlius. Informacija apie "vidutinės rizikos" nusikaltėlius atskleidžiama mokykloms ir vaikų dienos centrams. Informacija apie "didelės rizikos" lytinius nusikaltėlius atskleidžiama visuomenei.
Megano įstatymo trūkumai
Megano įstatymas nėra be problemų.
- Net 20 % nusikaltėlių dingo nurodę klaidingus adresus.
- Seksualiniai nusikaltėliai gali daryti nusikaltimus už savo rajono ribų, kur jie nėra lengvai atpažįstami.
- Pranešimo įstatymai gali sukurti klaidingą saugumo jausmą, nors didžiausią pavojų vaikams kelia šeimos nariai ir šeimos draugai.
- Kai kuriose valstijose informacija apie nusikaltėlius skelbiama tik tada, kai pareigūnai nusprendžia, kad tai būtina.
- Nors daugelis valstijų yra atviros ir lengvai atskleidžia informaciją apie nusikaltėlius, kai kurios labai griežtai reglamentuoja, kam ši informacija gali būti atskleista.
- Į seksualinių nusikaltėlių sąrašą įrašytiems asmenims gali grėsti budrumo veiksmai arba jie gali tapti benamiais.
- Nusikaltėlių duomenų bazės gali būti netikslios ir gali supainioti vieną asmenį su kitu.
- Sudarius susitarimą dėl kaltės pripažinimo, gali būti pareikštas švelnesnis kaltinimas, dėl kurio nereikės registruotis kaip lytinį nusikaltimą padariusiam asmeniui.
- Kai kurie nusikaltėliai, kurie nekelia pavojaus visuomenei, gali būti įpareigoti registruotis, pavyzdžiui, asmuo, kuris buvo nuteistas už lytinį nusikaltimą su panašaus amžiaus nepilnamečiu pagal išžaginimo įstatymą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Megano dėsnis?
Atsakymas: Megano įstatymas - tai Jungtinių Amerikos Valstijų įstatymų rinkinys, pagal kurį teisėsaugos institucijos privalo viešai skelbti informaciją apie registruotus lytinius nusikaltėlius.
K: Kodėl buvo sukurtas Megan įstatymas?
A.: Megan įstatymas buvo sukurtas po Megan Kanka nužudymo.
K: Kokią informaciją atskiros valstijos teikia visuomenei pagal Meganos įstatymą?
A: Atskiros valstijos pačios sprendžia, kokia informacija bus teikiama, tačiau dauguma jų pateikia nusikaltėlio vardą, pavardę, nuotrauką, adresą, įkalinimo datą ir nusikaltimo pobūdį.
K: Kaip dažnai pateikiama informacija apie registruotus lytinius nusikaltėlius?
A: Informacija dažnai skelbiama nemokamose viešose interneto svetainėse, bet taip pat gali būti skelbiama laikraščiuose, platinama lankstinukuose ar kitais būdais.
K: Kas sprendžia, kokia informacija skelbiama pagal Megano įstatymą?
A: Atskiros valstijos sprendžia, kokia informacija bus skelbiama ir kaip ji turėtų būti platinama.
K: Ar informacija apie registruotus seksualinius nusikaltėlius yra viešai prieinama visose JAV valstijose?
A.: Taip, Megan įstatymas priimtas visose 50 Jungtinių Valstijų valstijų.
K.: Koks Megano įstatymo tikslas?
A.: Meganos įstatymo tikslas - suteikti visuomenei galimybę susipažinti su informacija apie registruotus seksualinius nusikaltėlius, kad visuomenė būtų apsaugota nuo nuteistų seksualinių nusikaltėlių.
Ieškoti
