Messerschmitt Bf 109 (Me 109) – Vokietijos Antrojo pasaulinio karo naikintuvas

Messerschmitt Bf 109 (Me 109) – išsamus Antrojo pasaulinio karo Vokietijos naikintuvo ginkluotės, konstrukcijos, variantų ir operacijų aprašymas.

Autorius: Leandro Alegsa

Messerschmitt Bf 109 (dažnai vadinamas Me 109) buvo vokiečių vienvietis vienmačiu varomas naikintuvas, plačiai naudojamas Vokietijos Antrojo pasaulinio karo metu. Jis tapo pagrindiniu Luftwaffe naikintuvu nuo 1930-ųjų pabaigos iki karo pabaigos ir yra laikomas vienu reikšmingiausių bei daugiausiai pagamintų naikintuvų istorijoje.

Konstrukcija ir vystymas

Messerschmitt projektavo Bf 109 kaip modernų kovinį vienmačį. Pirmasis jo skrydis įvyko 1935 m., o jau Ispanijos pilietinio karo metu lėktuvas pasirodė lauke ir buvo teste karo sąlygomis. Bf 109 buvo visiškai metalinės konstrukcijos, turėjo uždarą piloto kabiną ir įtraukiamą važiuoklę. Jį varė skysčiu aušinamas apverčiamas V12 tipo aviacinis variklis (pirmuosiuose modeliuose – Daimler‑Benz DB 601, vėlesniuose – DB 605), kas užtikrino gerą aerodinamiką ir našumą.

Techninės savybės ir ginkluotė

Bf 109 konstrukcija pasižymėjo kompaktišku sparnu ir palyginti dideliu variklio galingumu, todėl lėktuvas išsiskyrė puikiu kilimo greičiu ir manevringumu ore. Tipinė ginkluotė keitėsi priklausomai nuo varianto, bet ankstyvieji modeliai turėjo du kulkosvaidžius ir centrinę patranką arba kulkosvaidžius, o vėlesnės versijos (pvz., G serija) dažnai turėjo po du variklio viršuje montuojamus 13 mm MG 131 kulkosvaidžius ir vieną arba daugiau 20 mm patrankų (MG 151/20), kartais papildomai pritvirtintų po sparnais.

Variantai ir paskirtys

Per gamybos metus buvo sukurta daugybė specialios paskirties variantų: įprasti naikintuvai, ilgo nuotolio eskadriliai, naikintuvai‑bomberiai (Jabo), žvalgybiniai modeliai, naktinio kovos variantai ir kt. Šio lėktuvo bazė taip pat leido eksperimentuoti su įvairiais variklių ir ginkluotės konfiguracijomis pagal taktinius poreikius.

Tarnyba ir pasirodymai kare

Bf 109 tapo pagrindiniu Luftwaffe naikintuvu ir dalyvavo beveik visuose karo frontuose: nuo Ispanijos pilietinio karo per Lenkijos, Prancūzijos ir Mūšį už Britaniją iki Rytų fronto ir Šiaurės Afrikos kampanijų. Dažnai jis tarnavo kartu su Focke‑Wulf Fw 190 – Bf 109 buvo lengvesnis ir pasižymėjo puikiu kilimo greičiu, nors situacija ore priklausė nuo konkrečių modelių bei aukščio. Pavyzdžiui, tam tikrais modeliais Fw 190 A-8 buvo tik šiek tiek greitesnis už vėlesnius Bf 109 variantus, o Bf 109 išsaugojo pranašumą kilimo spartumo atžvilgiu.

Problemos ir jų sprendimai

Dėl siauro vairo pavara (įtraukiama kojų važiuoklė) Bf 109 turėjo tam tikrų problemų kilimo ir nusileidimo metu — tai lėmė dažnesnes avarijas ant žemės. Kaip nurodyta, ne mažiau kaip 10 % visų Bf 109 buvo prarasta per pakilimo ir nusileidimo avarijas; 1 500 tokių incidentų užfiksuota 1939–1941 m. Vienas iš praktinių sprendimų buvo įdiegti fiksuotą uodegos ratą ir kitus modifikacinius pagerinimus, kurie sumažino avarijų skaičių ir pagerino saugumą oro uostuose.

Gamyba ir palikimas

Iš viso nuo 1936 m. iki 1945 m. balandžio pagaminta 33 984 Bf 109 egzemplioriai, todėl jis yra vienas daugiausiai pagamintų naikintuvų istorijoje. Po karo kai kurie Bf 109 variantai buvo rekonstruoti arba gaminti modifikuotais pavidalais kitose šalyse (pvz., Ispanijoje ir Avia/Čekijoje modifikuoti laipsniškai panaudoti vietinėms reikmėms). Garsių asų, tokių kaip Erich Hartmann (daugiausiai įskaitytų pergalų per visą istoriją), sąjūdis su Bf 109 taip pat paliko gilų pėdsaką aviacijos istorijoje.

Vertinimas

Bf 109 buvo techniškai pažangus lėktuvas savo laiku: greitas, gerai šaudantis ir lengvai modifikuojamas. Tačiau dėl konstrukcinių sprendimų buvo ir trūkumų — siauras važiuoklės tarpas ir aukštas sparno apkrovimas reikalavo patyrusių pilotų, ypač pakilimo ir nusileidimo metu. Nepaisant to, jis išliko pagrindiniu Vokietijos naikintuvu ir reikšmingai prisidėjo prie Oro karo veiksmų visame kare.

Santrauka:

  • Tipas: vienvietis vienmačio varomas naikintuvas;
  • Pirmasis skrydis: 1935 m.;
  • Varikliai: skysčiu aušinami V12 (pvz., Daimler‑Benz DB 601, DB 605);
  • Gamyba: 33 984 vienetai (1936–1945 m. balandis);
  • Naudotojai: pagrindinis Luftwaffe naikintuvas, plačiai naudotas įvairiuose frontuose ir konfliktuose.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo "Messerschmitt Bf 109"?


A: "Messerschmitt Bf 109" buvo naikintuvas, paprastai vadinamas "Me 109", kurį Antrojo pasaulinio karo metais naudojo "Luftwaffe".

K: Kada pirmą kartą buvo paleistas "Me 109" ir kas jį pagamino?


A: Pirmą kartą "Me 109" pakilo į orą 1935 m. Jį pagamino bendrovė "Messerschmitt".

K: Kokios buvo pagrindinės "Me 109" savybės?


A: "Me 109" buvo visiškai metalinės konstrukcijos, turėjo uždarą piloto kabiną, įtraukiamą važiuoklę ir buvo varomas skysčiu aušinamu, apverstu V12 aerodinaminiu varikliu.

K: Kiek ir kada buvo pagaminta "Me 109" lėktuvų korpusų?


A: Nuo 1936 m. iki 1945 m. balandžio mėn. iš viso buvo pagaminta 33 984 "Me 109" lėktuvų korpusai, todėl tai buvo daugiausiai pagamintas naikintuvas istorijoje.

K: Kokios buvo kai kurios "Me 109" konstrukcijos problemos?


A: Dėl "Me 109" konstrukcijos kilo problemų kylant ir leidžiantis, todėl mažiausiai 10 % visų "Bf 109" buvo prarasta per avarijas. Šią problemą padėjo išspręsti naujas fiksuotas uodegos ratas.

K: Kokius kitus orlaivius Luftvafė naudojo kartu su "Me 109"?


A: Liuftvafė taip pat naudojo FW 190, kuris turėjo du kulkosvaidžius ir keturias patrankas, palyginti su dviem kulkosvaidžiais ir viena patranka Me 109 lėktuve.

K: Kaip Me 109 našumas buvo lyginamas su FW 190 našumu?


A: Nepaisant to, kad "Me 109" buvo 1500 kg lengvesnis už "FW 190", jis buvo beveik toks pat greitas ir kilo greičiau - 17 m/s greičiu, palyginti su 15 m/s greičiu, kurį pasiekė "FW 190".


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3