Melionai (Cucumis melo): kantalupos, Honeydew, kilmė ir savybės
Sužinokite apie melionus: kantalupas, Honeydew, jų Persijos kilmę, naudingas savybes, skonį ir auginimą.
Melionai (Cucumis melo) yra populiari melionų rūšis iš molūginių (Cucurbitaceae) šeimos. Tarp geriausiai žinomų veislių — muskuso tipo melionai: dažniausiai minimos kantalupos, taip pat plačiai auginami Honeydew ir kiti aromatingi bei saldūs kultivarai. Melionai turi storą žievę (nugarėlę), vidutinio minkštumo, sultingą ir dažnai labai aromatingą minkštimą; spalvos svyruoja nuo baltos ir geltonos iki oranžinės ar žalsvos, priklausomai nuo veislės.
Kilmė ir pavadinimas
Melionai kilę iš Persijos ir aplinkinių regionų — dabartinio Irano teritorijos bei Vidurio Azijos. Į Europą jie buvo atvežti dar senovėje, netoli Kristaus gimimo laikų, ir nuo to laiko plito per Viduržemio jūros regioną. Pavadinimas "cantaloupe" (kantalupa) siejamas su Italijos miestu, kuriame jie buvo auginami: Cantalupo nel Sannio.
Žodis "musk" (muskusas) nurodo stiprų aromatą — persų kalboje reiškia „kvepalai“, o žodis "melonas" yra prancūziškos kilmės ir siejasi su lotyniško žodžio melonem (melo akuzatyvo forma), reiškusio „agurklės vaisius“.
Aprašymas ir veislės
- Kantalupos — turi tinkliuotą žievę ir saldų, oranžinį minkštimą; dažnai labiau aromatingos.
- Honeydew — lygesnė žievė, žalsvas arba baltas minkštimas, saldžiau gaivus skonis.
- Galia ir hibridiniai kultivarai — dažnai mažesni, saldūs, su skirtingais minkštimo atspalviais.
- Yra ir laukinės formos bei specialios desertinės ar cukraus turinčios linijos, skirtos ilgesniam laikymui arba didesniam aromatui.
Maistinė vertė ir sveikata
Melionai yra mažai kaloringi, daugiausia sudaryti iš vandens, bet turtingi vitaminais ir mineralais:
- Gausu vitamino C ir A (beta karoteno), svarbių imunitetui ir akių sveikatai.
- Kalio šaltinis — padeda palaikyti širdies ir raumenų funkciją.
- Mažas kiekis skaidulų — naudingas virškinimui.
- Dėl didelio vandens kiekio ir elektrolitų melionai puikiai tinka hidratacijai karštu oru.
Tiesa, kai kurie žmonės gali būti jautresni melionams dėl stipraus aromato arba mitybos netoleravimo; rečiau susiduriama su bakterinėmis taršomis, todėl svarbu gerai nuplauti žievę prieš pjaustant.
Auginimas ir priežiūra
- Klimatas: šilti, saulėti orai — melionams reikia daug saulės ir šilumos, geriausiai auga vidutinėje arba šiltesnėje klimato juostoje.
- Dirva: derlinga, gerai nusausinta, praturtinta organinėmis medžiagomis; geriausia pH apie 6–7.
- Sodinimas: daigai sodinami po paskutinio šalčio, tarp eilių paliekama pakankamai vietos — melionų vijokliai užima plotą.
- Laistymas: nuoseklus, bet neužmirkstantis dirvožemis — per daug drėgmės gali skatinti ligas ir prastinti skonį.
- Apvaisinimas: subalansuoti azoto, fosforo ir kalio trąšų kiekiai, ypatingai vaisėjimo metu.
- Vabzdžiai ir ligos: gali pulti amarai, vabalai, miltligė ar pūslėtligė — svarbi profilaktika ir laiku imtasi priemonių.
Derlius, pasirinkimas ir laikymas
Melionai skinami prinokę — tai nustatoma pagal kvapą, minkštumą prie stiebo (stiebas dažnai „atsidaro“ — vadinama slip stage) ir spalvą. Pasirenkant parduotuvėje, ieškokite:
- ryškaus, malonaus aromato;
- vaisiaus, kuris yra sunkesnis nei atrodo — reiškia sultingumą;
- be mėlynių, gniužulų ar minkštų vietų;
- jei tai kantalupa — aiškiai tinkluota žievė, be žalumo prie uodegėlės.
Laikymas: prinokę melionai gali būti laikomi šaldytuve 3–7 dienas, pjaustyti — 2–3 dienas. Neprinokusius melionus galima palikti kambario temperatūroje, kad subręstų.
Kulinarinis naudojimas ir patarimai
- Valgomi švieži, pjaustyti gabalėliais arba kamuoliukais salotose ir desertuose.
- Dažnai derinami su sūriu (pvz., feta arba mocarela) ir rūkyta ar vytinta mėsa (pvz., prosciutto) — klasikinis derinys su sūriu arba kumpiu.
- Naudojami kokteiliuose, glotnučiuose, sorbetuose ir padažuose; dera su citrusiniais vaisiais, mėtomis ar baziliku.
- Galima kepti ar kepti ant grotelių — suteikia saldumo ir karamelizuotą skonį.
Galimos problemos ir sauga
Melionai, kaip ir kiti vaisiai, gali būti užteršti bakterijomis ant žievės (pvz., Salmonella). Visada gerai nuplaukite žievę prieš pjaustymą, naudokite švarų peilį ir lentą. Venkite valgyti labai nesubrendusio vaisiaus, jei turite jautrų skrandį — jis gali sukelti nemalonumų virškinimo sistemoje.
Apibendrinant, melionai — sultingas, gaivus ir maistingas vasaros vaisius, turintis daug veislių ir kulinarinių panaudojimo galimybių. Jie suteikia skanų šaltinį hidratacijai, vitaminams ir natūraliam saldumui.
Istorija
Muskusinių melionų tėvynė yra Iranas, taip pat dalis Indijos ir Afganistano. Pirmą kartą muskmedis paminėtas III a. pr. m. e. Graikijoje. Yra senas egiptiečių paveikslas, kuriame pavaizduotas vaisius, kurį kai kurie žmonės laiko muskmedžiu. Pirmajame mūsų eros amžiuje romėnai žinojo apie muskmedį, ir graikai, ir romėnai nustatė, kad jis gali būti naudojamas kaip vaistas arba valgomas. Maždaug tuo pačiu metu apie muskmedį sužinojo ir Kinija.
Viduramžiais muskmedis paplito Europoje iki pat Ispanijos, o 1494 m. Kristupas Kolumbas atvežė jo sėklų į Karibų jūros regioną. XVI a. ispanai, anglai ir vietiniai amerikiečiai jį augino visoje Šiaurės Amerikoje. Iki 1650 m. muskmedžiai buvo auginami Brazilijoje.
Skonis
Kiekvieno vaisiaus skonis gali labai skirtis: kai kurie vaisiai yra saldūs, o kai kurių skonis labiau primena agurkus, jų giminaičius, agurkus. 1513 m. vienas ispanų rašytojas apie muskmedžius teigė, kad "gerieji [muskmedžiai] yra kaip geros moterys, o blogieji - kaip blogos moterys". Galbūt tikėjosi, kad visi melionai bus saldūs, o taip nėra, kaip minėta anksčiau.
Ieškoti