Dubens uždegiminė liga (PID): apibrėžimas, simptomai ir gydymas
Dubens uždegiminė liga arba PID yra infekcija. Tai moters organų infekcija:
- gimda
- kiaušintakiai
- gimdos kaklelis
- kiaušidės.
Kartais moteris nesijaučia serganti.
Šios ligos požymiai gali būti:
- apatinės skrandžio dalies skausmas
- makšties išskyros
- karščiavimas
- deginimo jausmas šlapinantis
- skausmas su seksu
- nenormalus kraujavimas.
Jei ši liga negydoma, ji gali sutrukdyti moteriai susilaukti vaikų. Ji gali nužudyti negimusį vaiką ir gali būti labai skausminga. Šią ligą galima gydyti ir infekciją išgydyti.
Kas sukelia PID?
Dažniausiai PID sukelia bakterijos, plintančios lytiniu keliu, ypač Chlamydia trachomatis ir Neisseria gonorrhoeae. Taip pat prie uždegimo prisideda normali makšties bakterijų flora ir anaerobinės bakterijos, ypač jei infekcija kyla aukštyn nuo gimdos kaklelio. Retais atvejais PID gali atsirasti po procedūrų (pvz., abortas, gimdos ertmės instrumentacija ar IUD įdėjimas), tačiau tokiu atveju tinkama prevencija ir aseptika sumažina riziką.
Rizikos veiksniai
- nauji arba daug partnerių;
- neapsaugotas lytinis aktas;
- ankstyvas lytinis aktyvumas;
- neseniai atliktos ginekologinės procedūros;
- anksčiau jau sirgta lytiniu keliu plintančiomis ligomis;
- nepakankamas STI (lytinių infekcijų) tikrinimas ir partnerių gydymas.
Komplikacijos
Negydoma PID gali sukelti rimtų padarinių:
- nevaisingumą dėl kiaušintakių pažeidimo;
- ektopinę nėštumą (kiaušintakyje);
- chronišką dubens skausmą;
- tubo‑ovarinį abscesą (seilių sankaupas), kurį gali tekti drenuoti arba operuoti;
- nėštumo komplikacijas — didesnę persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, jei infekcija atsiranda nėštumo metu.
Kaip nustatoma PID?
Pirmas žingsnis – kreiptis į gydytoją. Diagnozė remiasi:
- ligos simptomais ir medicinine apžiūra (ginekologiniu/lankstinancementu tyrimu);
- skreplių, makšties ar gimdos kaklelio tepinėlių tyrimais (STI testai, pvz., chlamidijų ir gonorėjos molekuliniai tyrimai);
- kraujo tyrimais (uždegimo rodikliai);
- vaizdiniais tyrimais, pvz., transvaginaline echoskopija, jei įtariamas abscesas ar kitos komplikacijos;
- retkarčiais — laparoskopija, jeigu diagnozė neaiški ar pasireiškia sunkios komplikacijos.
Gydymas
PID gydoma antibiotikais. Gydytojas paskirs kombinaciją, kuri veikia dažniausiai PID sukeliančias bakterijas. Gydymas gali būti pradedamas ambulatoriškai (namuose) ar ligoninėje:
- ambulatorinis gydymas: dažnai skiriama kombinacija injekcijos ir burnos antibiotikų arba kelių rūšių tablečių; svarbu vartoti visus vaistus pagal nurodymus;
- hospitalizacija ir IV antibiotikai reikalingi, jei moteris yra labai silpna, serga karščiavimu, negali toleruoti geriamųjų vaistų, yra nėščia arba įtariamas abscesas;
- jei susiformavęs abscesas, gali prireikti drenažo arba chirurginio gydymo.
Rekomendacijos po gydymo: vengti lytinių santykių tol, kol gydymas baigtas ir visi partneriai yra išgydyti; įsitikinti, kad partneriai taip pat gydomi, kad būtų išvengta reinfekcijos.
Prevencija ir patarimai
- naudokite prezervatyvus — tai sumažina lytiniu keliu plintančių infekcijų riziką;
- reguliarūs STI tyrimai ypač svarbūs, jei turite naują arba kelis partnerius;
- jei diagnozuota chlamidinė ar gonorėjinė infekcija, gydykite visus lytinius partnerius;
- jeigu planuojama arba neseniai atlikta ginekologinė procedūra, aptarkite su gydytoju rizikos mažinimo priemones;
- jeigu naudojate intrauterinę spiralę (IUD) ir atsiranda stiprus skausmas ar karščiavimas, kreipkitės į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją skubiai?
Kreipkitės nedelsdama arba skubios pagalbos, jei turite:
- stiprų pilvo arba dubens skausmą;
- aukštą karščiavimą;
- silpnėjimą, sunkų pykinimą, vėmimą;
- tarpmenstruacinį kraujavimą arba gausias netipines išskyros;
- jei esate nėščia ir jaučiate bet kurį iš aukščiau minėtų simptomų.
Po gydymo ir stebėsena
Gydytojas gali rekomenduoti persitikrinti po kelių savaičių ar mėnesių, ypač jei priežastis buvo lytiniu keliu plintanti infekcija. Jei simptomai nepraeina arba grįžta, būtina pakartotinė apžiūra — gali prireikti kito gydymo ar papildomų tyrimų.
Svarbu: ankstyvas kreipimasis ir tinkamas gydymas mažina komplikacijų riziką. Jei kyla abejonių dėl simptomų ar gydymo — pasitarkite su šeimos gydytoju ar ginekologu.
Požymiai ir simptomai
Moteris, serganti PID, gali jaustis blogai. Kartais PID serganti moteris nesijaučia blogai. Moteris, serganti PID, gali karščiuoti, jausti skausmą, kai paliečiamas pilvas, apatinės pilvo dalies skausmą, išskyras iš makšties, skausmingus lytinius santykius ar neįprastą kraujavimą.
Dubens uždegiminės ligos iliustracija
Priežastis
Infekciją sukelia mikroorganizmai, kurie į organizmą patenka per makštį lytinių santykių metu. Mikroorganizmai keliauja į gimdą ir patenka į kūno vidų. Yra daug mikroorganizmų, kurie tokiu būdu sukelia infekciją, pvz:
- Gonorėja
- Chlamidiozė
- Kai kurios mikoplazmos
Diagnozė
Medikai infekcijai nustatyti naudoja įvairius testus. Jie gali atlikti medicininę apžiūrą, kad pamatytų pūlių požymius ir rastų skausmingas vietas. Jie gali naudoti mikroskopą, kad pamatytų infekciją sukėlusius mikroorganizmus. Kraujo tyrimu galima nustatyti PID. Du trečdaliai moterų nežinojo, kad serga PID. Net ir nesant jokių infekcijos požymių, PID gali sukelti rimtą žalą.
Gleivingos gimdos kaklelio išskyros, matomos ant Q-tipo
Salpingito - dubens uždegiminės ligos sudedamosios dalies - mikrofotografija. H&E dažymas.
Panašūs simptomai
Kitos priežastys gali sukelti PID simptomų požymių, įskaitant: apendicitą, komplikuotą nėštumą, patinusias ar susuktas kiaušides ir endometriozę. Didesnė tikimybė, kad moteris susirgs dubens uždegimine liga, jei ji ja yra sirgusi anksčiau. Didesnė tikimybė, kad ji užsikrės šia infekcija, jei neseniai turėjo lytinių santykių, pradėjo menstruacijas, jai į gimdą buvo įdėtas intrauterinis aparatas arba jei jos lytinis partneris serga lytiškai plintančia infekcija.
Prevencija
Medicininiai tyrimai dėl lytiškai plintančių infekcijų yra svarbūs profilaktikai. Riziką susirgti PID galima sumažinti:
- Prezervatyvų naudojimas
- Kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate PID simptomus.
- kreipkitės į gydytoją sužinoję, kad jūsų lytinis partneris arba asmuo, su kuriuo anksčiau turėjote lytinių santykių, serga lytiškai plintančia infekcija.
- Reguliariai kreipkitės į gydytoją, kad būtų galima patikrinti, ar nėra PID be jokių simptomų.
- Paklauskite savo dabartinio lytinio partnerio, ar jis nėra užsikrėtęs. Reikalaukite, kad prieš lytinius santykius jie būtų patikrinti ir išgydyti.
- lytinių santykių vengimas po gimdymo, persileidimo ar aborto.
- Susilaikymo praktikavimas
Gydymas
Jei gydytojas mano, kad esate užsikrėtęs, gydymas paprastai pradedamas iš karto. Taip yra todėl, kad uždelsus gydymą gali kilti rimtų padarinių. Kartais medicinos paslaugų teikėjas infekciją padės nustatyti tyrimu. Infekciją gydyti antibiotikais yra įprasta. Pagerėjimas turėtų pasireikšti greitai, tačiau jei ne, moteriai liepiama ieškoti daugiau medicininės pagalbos. Lytinių partnerių gydymas dėl galimų infekcijų padės gydyti ir išvengti pakartotinio užsikrėtimo.
Ligos plitimas
2008 m. pasaulyje užregistruota apie 106 mln. PID atvejų. Kasmet šia infekcija užsikrečia apie 1,5 proc. jaunų moterų. Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet PID suserga milijonas moterų.
Būti išgydytas
Nors PID infekcija gali būti išgydyta, infekcijos padaryta žala gali neišnykti. Todėl labai svarbu anksti nustatyti infekciją. Gydymas, kurį atlieka medikai, padės išvengti moters lytinių organų pažeidimų.
