Dubens uždegiminė liga arba PID yra infekcija. Tai moters organų infekcija:

Kartais moteris nesijaučia serganti.

Šios ligos požymiai gali būti:

  • apatinės skrandžio dalies skausmas
  • makšties išskyros
  • karščiavimas
  • deginimo jausmas šlapinantis
  • skausmas su seksu
  • nenormalus kraujavimas.

Jei ši liga negydoma, ji gali sutrukdyti moteriai susilaukti vaikų. Ji gali nužudyti negimusį vaiką ir gali būti labai skausminga. Šią ligą galima gydyti ir infekciją išgydyti.

Kas sukelia PID?

Dažniausiai PID sukelia bakterijos, plintančios lytiniu keliu, ypač Chlamydia trachomatis ir Neisseria gonorrhoeae. Taip pat prie uždegimo prisideda normali makšties bakterijų flora ir anaerobinės bakterijos, ypač jei infekcija kyla aukštyn nuo gimdos kaklelio. Retais atvejais PID gali atsirasti po procedūrų (pvz., abortas, gimdos ertmės instrumentacija ar IUD įdėjimas), tačiau tokiu atveju tinkama prevencija ir aseptika sumažina riziką.

Rizikos veiksniai

  • nauji arba daug partnerių;
  • neapsaugotas lytinis aktas;
  • ankstyvas lytinis aktyvumas;
  • neseniai atliktos ginekologinės procedūros;
  • anksčiau jau sirgta lytiniu keliu plintančiomis ligomis;
  • nepakankamas STI (lytinių infekcijų) tikrinimas ir partnerių gydymas.

Komplikacijos

Negydoma PID gali sukelti rimtų padarinių:

  • nevaisingumą dėl kiaušintakių pažeidimo;
  • ektopinę nėštumą (kiaušintakyje);
  • chronišką dubens skausmą;
  • tubo‑ovarinį abscesą (seilių sankaupas), kurį gali tekti drenuoti arba operuoti;
  • nėštumo komplikacijas — didesnę persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, jei infekcija atsiranda nėštumo metu.

Kaip nustatoma PID?

Pirmas žingsnis – kreiptis į gydytoją. Diagnozė remiasi:

  • ligos simptomais ir medicinine apžiūra (ginekologiniu/lankstinancementu tyrimu);
  • skreplių, makšties ar gimdos kaklelio tepinėlių tyrimais (STI testai, pvz., chlamidijų ir gonorėjos molekuliniai tyrimai);
  • kraujo tyrimais (uždegimo rodikliai);
  • vaizdiniais tyrimais, pvz., transvaginaline echoskopija, jei įtariamas abscesas ar kitos komplikacijos;
  • retkarčiais — laparoskopija, jeigu diagnozė neaiški ar pasireiškia sunkios komplikacijos.

Gydymas

PID gydoma antibiotikais. Gydytojas paskirs kombinaciją, kuri veikia dažniausiai PID sukeliančias bakterijas. Gydymas gali būti pradedamas ambulatoriškai (namuose) ar ligoninėje:

  • ambulatorinis gydymas: dažnai skiriama kombinacija injekcijos ir burnos antibiotikų arba kelių rūšių tablečių; svarbu vartoti visus vaistus pagal nurodymus;
  • hospitalizacija ir IV antibiotikai reikalingi, jei moteris yra labai silpna, serga karščiavimu, negali toleruoti geriamųjų vaistų, yra nėščia arba įtariamas abscesas;
  • jei susiformavęs abscesas, gali prireikti drenažo arba chirurginio gydymo.

Rekomendacijos po gydymo: vengti lytinių santykių tol, kol gydymas baigtas ir visi partneriai yra išgydyti; įsitikinti, kad partneriai taip pat gydomi, kad būtų išvengta reinfekcijos.

Prevencija ir patarimai

  • naudokite prezervatyvus — tai sumažina lytiniu keliu plintančių infekcijų riziką;
  • reguliarūs STI tyrimai ypač svarbūs, jei turite naują arba kelis partnerius;
  • jei diagnozuota chlamidinė ar gonorėjinė infekcija, gydykite visus lytinius partnerius;
  • jeigu planuojama arba neseniai atlikta ginekologinė procedūra, aptarkite su gydytoju rizikos mažinimo priemones;
  • jeigu naudojate intrauterinę spiralę (IUD) ir atsiranda stiprus skausmas ar karščiavimas, kreipkitės į gydytoją.

Kada kreiptis į gydytoją skubiai?

Kreipkitės nedelsdama arba skubios pagalbos, jei turite:

  • stiprų pilvo arba dubens skausmą;
  • aukštą karščiavimą;
  • silpnėjimą, sunkų pykinimą, vėmimą;
  • tarpmenstruacinį kraujavimą arba gausias netipines išskyros;
  • jei esate nėščia ir jaučiate bet kurį iš aukščiau minėtų simptomų.

Po gydymo ir stebėsena

Gydytojas gali rekomenduoti persitikrinti po kelių savaičių ar mėnesių, ypač jei priežastis buvo lytiniu keliu plintanti infekcija. Jei simptomai nepraeina arba grįžta, būtina pakartotinė apžiūra — gali prireikti kito gydymo ar papildomų tyrimų.

Svarbu: ankstyvas kreipimasis ir tinkamas gydymas mažina komplikacijų riziką. Jei kyla abejonių dėl simptomų ar gydymo — pasitarkite su šeimos gydytoju ar ginekologu.