Pi (arba π) yra matematinė konstanta. Tai atstumo aplink apskritimą ir apskritimo skersmens santykis. Šis santykis visada lygus tam pačiam skaičiui, nepriklausomai nuo apskritimo dydžio. Skaičius prasideda nuo 3,141592653589793... ir tęsiasi be pabaigos ir be pasikartojančio periodinio modelio — tokie skaičiai vadinami iracionaliaisiais.

Apibrėžimas ir pagrindinė savybė

Formaliai π apibrėžiamas kaip apskritimo ilgis (dar vadinamo apskritimu) padalytas iš to apskritimo skersmens. Kitaip tariant, jei C yra apskritimo ilgis, o d — skersmuo, tai C = πd. Atsižvelgiant į spindulį r (d = 2r), dažnai naudojama formulė apskritimo plotui: A = πr².

Skersmuo ir apskritimo sąvokos

Skersmuo yra didžiausia akordija, kurią galima sutalpinti į apskritimo vidų; ji eina per apskritimo centrą. Atstumas aplink apskritimą vadinamas apskritimu. Nors skirtingų apskritimų skersmuo ir apskritimo ilgis skiriasi, pi reikšmė niekada nekinta, nes apskritimo ir skersmens santykis visada yra tas pats.

Skaičiavimo būdai ir artiniai

Pi skaitmenys apskaičiuoti įvairiais būdais per istoriją. Senovėje Archimedas artino π naudodamas daugiakampius; jis apskaičiavo, kad π yra tarp 3 1/7 ir 3 10/71. Vėliau atsirado begalinės eilutės (pvz., Leibnico formulė), trigonometrijos bei sudėtingesni integralai. Modernūs skaičiavimo algoritmai, pvz., Gauss–Legendre ir Chudnovsky metodai, leidžia surasti milijardus ir trilijonus π skaitmenų.

Praktiniai artiniai: dažnai naudojami trupmenos 22/7 (≈ 3,142857...) arba tiksliau 355/113 (≈ 3,14159292...), tačiau tikslus π nėra racionalus.

Matematinės savybės

  • Iracionalumas: π negali būti užrašytas kaip dviejų sveikųjų skaičių santykis; jo dešimtainė išraiška yra begalinė ir neperiodinė.
  • Transcendentiškumas: π nėra jokio nenulinio polinomo su racionaliais koeficientais šaknis. Tai įrodė Ferdinand Lindemann 1882 m. Viena svarbi išvada — neįmanoma „nupiešti kvadrato“ su tokiu pačiu plotu kaip duotasis apskritimas naudojant vien tik liniuotę ir kompasą.
  • Formulės: π pasirodo daugelyje sričių: geometrijoje (C = πd, A = πr²), sferose (V = 4/3 π r³, S = 4π r²), trigonometrijoje, kompleksinėje analizėje (pvz., gražioji Eulerio formulė e^{iπ} + 1 = 0) ir kt.

Pritaikymas ir kultūra

π naudojamas kasdieninėje inžinerijoje, fizikoje, signalų apdorojime, statistikoje ir daugybėje kitų sričių, kur atsiranda apskritimo ar bangų reiškiniai. Be mokslo, π turi ir populiariąją kultūrinę reikšmę: kasmet minimas Pi diena (kovo 14 d., pažymima kaip 3/14 arba 14.3), vyksta konkursai skaičiuoti π skaitmenis, kuriami meniniai projektai.

Trumpa istorija ir simbolio kilmė

Idėja apie konstantą, susijusią apskritimo ir skersmens santykiu, egzistavo senovėje įvairiose civilizacijose. Simbolį π (graik. „perimetras“ arba „periphery“ pradžioje) 1706 m. pasiūlė Williamas Jonesas, o jį išpopuliarino Leonhardas Euleris.

Pi skaitmenys prasideda: 3,141592653589793... — ir tęsiasi be pabaigos. Dėl savo unikalių savybių π liks vienas iš svarbiausių ir įdomiausių matematikos konstantų.