Betliejaus žvaigždė: prasmė, Biblijos pasakojimas ir astronominės hipotezės
Atraskite Betliejaus žvaigždės prasmę: Biblijos pasakojimą, astronomines hipotezes (nova, kometa, konjunkcija) ir istorinius debatus apie jos kilmę.
Betliejaus žvaigždė, dar vadinama Kalėdų žvaigžde, - tai Biblijoje ir krikščioniškoje tradicijoje minima žvaigždė, kuri pranešė išminčiams, kad Jėzus gimė, o vėliau padėjo jiems nuvykti į Betliejų. Pasak Mato evangelijos, žvaigždė privertė magus keliauti į Jeruzalę. Ten jie susitiko Judėjos karalių Erodą ir paklausė, kur gimė žydų karalius. Erodo patarėjai pasakė, kad Mesijas gims Betliejuje, netoliese esančiame kaime, nes Michėjo knygoje buvo parašyta pranašystė. Keliaudami į Betliejų, magai vėl pamatė žvaigždę. Žvaigždė sustojo virš tos vietos, kur gimė Jėzus. Ten magai pamatė Jėzų su motina, pagarbino Jį ir įteikė brangių dovanų. Paskui jie grįžo į "savo šalį".
Krikščionys paprastai mano, kad žvaigždė yra stebuklingas ženklas, rodantis Kristaus gimimą. Astronomai yra sugalvoję daugybę skirtingų žvaigždės paaiškinimų. Buvo siūloma nova, planeta, kometa, užtemimas ir konjunkcija (planetų suartėjimas).
Kai kurie mokslininkai teigia, kad ši istorija nėra istoriškai teisinga ir kad žvaigždė nebuvo tikra.
Betliejaus žvaigždė yra labai mėgstama tema per Kalėdas planetariumuose, tačiau Biblija rodo, kad magai aplankė Jėzų praėjus bent keliems mėnesiams po jo gimimo. Šis apsilankymas Vakarų krikščionybėje paprastai švenčiamas Trijų Karalių dieną (sausio 6 d.), o Rytų krikščionybėje - per Kalėdas (gruodžio 25 d.).
Biblijos pasakojimo ypatumai
Mato evangelija yra vienintelis Naujajame Testamente šaltinis, kuriame minima Betliejaus žvaigždė ir išminčių (magi) kelionė. Tekste neminimas magų skaičius, jų tapatybė ar kilmė – jie vadinami tiesiog „išminčiais“ arba „astrologais“ iš Rytų. Tradiciškai europinėje ikonografijoje jie virsta trimis karaliais, greičiausiai dėl to, kad Jėzui padovanotos trys dovanos: aukso, smilkalų ir myrų. Dovanos simbolizuoja karališkumą, dieviškumą ir mirtingumą.
Tekstas taip pat palieka neaiškumų dėl laiko: evangelija nesako, kad apsilankymas įvyko tuoj po gimimo. Kiti evangelijos fragmentai (pavyzdžiui, Erodo įsakymas apie kūdikių žudynes „iki dviejų metų“ pagal kai kuriuos leidimus) leidžia manyti, kad išminčiai galėjo atvykti ir vėliau — praėjus mėnesiams ar net porai metų.
Teologinė ir simbolinė reikšmė
- Epifanija: žvaigždė tradiciškai suvokiama kaip Dievo apsireiškimas — ženklas, atskleidžiantis Mesiją pasauliui.
- Universalumas: išminčiai iš Rytų simbolizuoja tautų atsivertimą ir Kristaus pripažinimą ne tik žydams, bet ir pagonims.
- Pranašysčių išsipildymas: pasakojimas siejamas su Senąja Testamento pranašyste (pvz., Michėjos), taip pabrėžiant Jėzaus vaidmenį kaip laukto Gelbėtojo.
Astronominės hipotezės
Per šimtmečius astronomai ir istorikai siūlė daug gamtinių paaiškinimų, bandydami suderinti evangelijos pasakojimą su matomais dangaus reiškiniais. Pagrindinės hipotezės:
- Nova arba supernova — staigus žvaigždės sužibėjimas, kuris ilgai būtų matomas danguje. Tokį reiškinį būtų galima suvokti kaip reikšmingą ženklą, tačiau istoriniuose kronikose apie naujas supernovas tuo laikotarpiu nėra aiškaus sutarimo.
- Kometa — ilgai nukaranti dangaus švieselė. Kometos tradiciškai buvo suvokiamos kaip ženklai, ne visada teigiami, tačiau jos ryškumas ir judėjimas atitinka kai kuriuos evangelijos aprašymus. Trūkumas — kometa juda ir neišsilaiko „virš vietos“ taip, kaip tekste aprašyta.
- Planeta arba ryški planetų šviesa — kai kurie svarsto, kad ypatingas Jupiterio, Saturno ar Veneros matomumas galėjo būti interpretavimas kaip „žvaigždė“.
- Konjunkcija (planetų suartėjimas) — konkrečiai siūlytos Jupiterio ir Saturno konjunkcijos 7–6 m. pr. Kr. arba Jupiterio ir Veneros suartėjimai. Tokie reiškiniai pritraukia dėmesį, tačiau techniškai jie nėra „stovintis virš“ vienos vietos ir paprastai matomi horizontaliuose dangaus regionuose.
- Užtemimas ar kitas astronominis reiškinys — užtemimai paprastai yra trumpalaikiai ir tamsos ženklai, tad labiau mažai tikėtini kaip „ryški ženklas apie gimimą“.
Be šių pagrindinių idėjų, buvo siūlomos ir sudėtingesnės hipotezės, pavyzdžiui, kelių reiškinių derinys ar astronominių žinių interpretacija pagal senovės astrologiją. Taip pat svarbu, kad senovės stebėtojai ir kronikininkai užrašė kai kuriuos dangaus įvykius (pvz., kinų ir babiloniečių kronikos), kuriuos mokslininkai bando sieti su evangelijos pasakojimu, tačiau galutinio konsensuso nėra.
Mokslinės abejonės ir literatūriniai aspektai
Daugelis biblistų pabrėžia, kad Betliejaus žvaigždės aprašymas turi aiškių teologinių ir literatūrinių elementų. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad pasakojimas nėra skirtas pateikti tikslų astronominį pranešimą, o veikiau pabrėžti Jėzaus kilnumą ir jo reikšmę tautoms. Žvaigždės „vedimas“ ir jos „sustojimas“ virš konkrečios vietos gali būti literatūrinės metaforos priemonė, naudojama pasakojimo gyvumui ir simbolinei reikšmei sustiprinti.
Kultūrinė ir meninė reikšmė
Nepriklausomai nuo to, ar žvaigždė buvo realus dangaus reiškinys, ji tapo galingu simboliu krikščioniškoje ir pasaulinėje kultūroje. Betliejaus žvaigždė dažnai vaizduojama krikščioniškoje ikonografijoje, Betliejaus scenose, kalėdinėse dekoracijose ir muzikoje. Ji taip pat įkvėpė menininkus, astrologus ir mokslininkus, ieškančius tiek teologinių, tiek gamtinių paaiškinimų.
Išvados
Betliejaus žvaigždė išlieka vienu iš labiausiai diskutuojamų Kalėdų pasakojimo elementų. Ji turi gilų teologinį ir simbolinį svorį krikščioniškoje tradicijoje, o moksliniai bandymai atkurti konkrečią astronominę priežastį pateikia kelias įdomias, bet ne vienareikšmes hipotezes. Galutinis atsakymas — ar tai buvo gamtinė anomalija, ar išimtinai stebuklingas ženklas, ar literatūrinė priemonė — priklauso nuo to, kaip derinami religiniai, istorinis ir astronominiai požiūriai.
Florencijos tapytojo Giotto di Bondone (1267-1337) "Išminčių garbinimas". Betliejaus žvaigždė pavaizduota kaip kometa virš vaiko. 1301 m. Giotto matė, kaip pasirodė Halėjaus kometa.
Biblinė istorija
Mato evangelijoje rašoma, kad magai (paprastai verčiami kaip "išminčiai", bet čia tikriausiai turima omenyje "astronomas" arba "astrologas") atvyko į Erodo dvarą Jeruzalėje ir pranešė karaliui apie žvaigždę, žyminčią žydų karaliaus gimimą:
Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai išminčiai iš Rytų atėjo į Jeruzalę ir klausė: "Kur yra tas, kuris gimė žydų karaliumi? Mes matėme Jo žvaigždę Rytuose [arba jai kylant] ir atėjome pagarbinti Jo. Tai išgirdęs karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė. Susirinkęs visus tautos vyriausiuosius kunigus ir Rašto aiškintojus, jis paklausė (pasiteiravo), kur turi gimti Kristus.
Erodas "sunerimo" ne dėl žvaigždės, bet dėl to, kad gimė "žydų karalius". Jis suprato, kad tai reiškia Mesiją. Mesijas buvo žydų tautos vadovas, apie kurį buvo kalbama Senojo Testamento pranašystėse. Taigi jis paklausė savo pagalbininkų, kur gims Mesijas. Jie atsakė, kad Mesijas gims Betliejuje, vietoje, kur gimė karalius Dovydas, prisimindami pranašo Michėjo žodžius. Karalius tai pasakė magams.
Tada Erodas, slapta sukvietęs išminčius, iš jų nustatė, kelintą valandą pasirodė žvaigždė. Jis pasiuntė juos į Betliejų ir tarė: "Eikite ir atidžiai ieškokite Kūdikėlio, o kai Jį rasite, praneškite man, kad ir aš galėčiau ateiti ir pagarbinti Jį. Išgirdę karalių, jie išėjo (nuėjo), ir štai žvaigždė, kurią buvo matę rytuose, ėjo pirma jų, kol priartėjo ir sustojo virš tos vietos, kur buvo Kūdikis. Pamatę žvaigždę, jie apsidžiaugė nepaprastai (labai) dideliu džiaugsmu.
Matas teigia, kad magai iš žvaigždės žinojo, jog "žydų karalius" gimė dar prieš jiems įžengiant į Jeruzalę. Jie padovanojo Jėzui aukso, smilkalų ir miros. Magams sapne buvo pasakyta negrįžti į Jeruzalę. Taigi jie "kitu keliu iškeliavo į savo šalį". Sužinojęs, kad buvo apgautas, Erodas įsakė nužudyti visus Betliejuje gyvenančius dviejų metų ar jaunesnius vaikus vyriškos lyties. Juozapas sapne buvo įspėtas bėgti. Jis nusivedė savo šeimą į Egiptą, kad būtų saugus. Evangelijoje pabėgimas siejamas su eilute iš Senojo Testamento, kuri laikoma pranašyste: "Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų". Senojo Testamento eilutėje kalbama apie tai, kaip žydai, vedami Mozės, iškeliavo iš Egipto. Dėl šios priežasties citata tarsi leidžia manyti, kad Matas manė, jog Jėzaus gyvenimas buvo panašus į žydų tautos istoriją. Judėja galėjo simbolizuoti Egiptą, o Erodas - faraoną. Erodui mirus, Dievas pašaukė Juozapą ir jo šeimą atgal iš Egipto, ir jie apsigyveno Nazarete Galilėjoje.
Jėzaus gimimo metų nustatymas
Vienas iš būdų interpretuoti Betliejaus žvaigždę - nustatyti Jėzaus gimimo metus. Matas rašė, kad Jėzus gimė, kai Erodas buvo karalius. Pasak Juozapo, Erodas mirė netrukus po Mėnulio užtemimo. Šis mėnulio užtemimas dažnai laikomas 4 m. pr. m. e. kovo 13 d. užtemimu. Po Erodo valdžiusieji naudojo monetas, rodančias, kad jų valdymo pradžia - 4 m. pr. m. e. Dėl to dažniausiai manoma, kad Erodas mirė tais metais. Tačiau kai kas vis dar nesutinka su šia mintimi.
Paaiškinimai
Pranašystės išsipildymas
Nuo seno daugelis žmonių tikėjo, kad žvaigždžių judėjimas susijęs su žemėje vykstančiais dalykais. Dažnai buvo manoma, kad stebuklai įvyksta tuo pačiu metu, kai gimsta svarbūs žmonės.
Betliejaus žvaigždė tradiciškai siejama su Skaičių knygos Žvaigždės pranašyste:
Aš Jį matau, bet ne dabar;
Aš Jį matau, bet ne šalia;
Iš Jokūbo išeis žvaigždė;
Iš Izraelio pakils skeptras,
Ir muškite Moabo kaktą,
Ir sunaikinkite visus neramumų sūnus.
Tuo metu, kai buvo parašytos Evangelijos, daugelis žmonių manė, kad jose kalbama apie Mesijo atėjimą. Pavyzdžiui, Juozapas ją citavo (nors manė, kad kalbama apie imperatorių Vespasianą).
Menas
Paveiksluose ir kituose meno kūriniuose, pasakojančiuose apie stebukladarių apsilankymą, gali būti pavaizduota žvaigždė. Giotto di Bondone freskoje ji yra kometos formos. Edwardo Burne-Joneso sukurtame gobelene apie išminčius žvaigždę laiko angelas.
Kalėdinės dainos
Kalėdų giesmėse dažnai aprašoma Betliejaus žvaigždė. Pavyzdžiui, "Mes trys karaliai" yra tokie žodžiai:
O stebuklo žvaigžde, šviesos žvaigžde,
Žvaigžde karališko grožio, Žvaigžde,
vedanti į Vakarus, vis dar einanti,
vesk mus į savo tobulą šviesą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Betliejaus žvaigždė?
A: Betliejaus žvaigždė, dar vadinama Kalėdų žvaigžde, Biblijoje ir krikščioniškoje tradicijoje yra žvaigždė, kuri pranešė išminčiams, kad Jėzus gimė, o vėliau padėjo jiems nuvykti į Betliejų.
Klausimas: Ką karaliaus Erodo patarėjai sakė apie tai, kur gims Mesijas?
A: Karaliaus Erodo patarėjai sakė, kad Mesijas gims Betliejuje, netoliese esančiame kaime, nes Michėjo knygoje buvo parašyta pranašystė.
Klausimas: Kaip krikščionys paprastai galvojo apie žvaigždę?
Atsakymas: Krikščionys paprastai apie žvaigždę galvoja kaip apie stebuklingą ženklą, rodantį Kristaus gimimą.
K: Ką astronomai pasiūlė kaip paaiškinimą tam, kas nutiko su Betliejaus žvaigžde?
A: Astronomai yra pasiūlę daugybę įvairių Betliejaus žvaigždės atsiradimo paaiškinimų, pavyzdžiui, kad tai buvo nova, planeta, kometa, okultacija arba konjunkcija (planetų suartėjimas).
K: Kada Vakarų krikščionys švenčia šį įvykį?
A: Vakarų krikščionys paprastai šį įvykį švenčia Trijų Karalių dieną (sausio 6 d.).
K: Kada Rytų krikščionys švenčia šį įvykį?
A: Rytų krikščionys šį įvykį paprastai švenčia per Kalėdas (gruodžio 25 d.).
K: Ar kai kurie mokslininkai mano, kad šioje istorijoje nebuvo tikros žvaigždės?
A: Taip, kai kurie mokslininkai mano, kad šioje istorijoje nebuvo tikros žvaigždės.
Ieškoti