Paskutinė gyva Pirmojo pasaulinio karo veteranė buvo Florence Green. Ji buvo britė, ir 1918–1919 m. trumpai tarnavo pagalbinėse tarnybose Didžiosios Britanijos Women's Royal Air Force (moterys pagalbinėse karo tarnybose). Florence Green mirė 2012 m. vasario 4 d., sulaukusi 110 metų, ir jos mirtis simboliškai pažymėjo Pirmojo pasaulinio karo gyvų dalyvių epochės pabaigą.

Paskutiniai veteranais tapę asmenys pagal tarnybos pobūdį

  • Paskutinė karo veterane: Florence Green – paskutinė patvirtinta gyva moteris, dalyvavusi Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu.
  • Paskutinis, tarnavęs kovose: Claude'as Choulesas – britas, vėliau emigravęs į Australiją, kuris per karą tarnaudamas Didžiosios Britanijos karališkajame laivyne vėliau tarnavo Australijos karališkajame laivyne. Jis buvo paskutinysis prisiekęs veteranų kartos narys, dalyvavęs laivyno veikloje, ir mirė 2011 m. gegužės 5 d., sulaukęs 110 metų.
  • Paskutinis tranšėjose tarnavęs veteranas: Harry Patchas – žinomas kaip paskutinis britas, tiesiogiai dalyvavęs tranšėjų mūšiuose Vakarų fronte; mirė 2009 m. liepos 25 d., sulaukęs 111 metų.
  • Paskutinis Centrinių valstybių veteranas: Franzas Künstleris – tarnavęs Austrijos-Vengrijos armijoje; mirė 2008 m. gegužės 27 d., sulaukęs 107 metų.

Enciklopedija "Britannica" apskaičiavo, kad Pirmajame pasauliniame kare iš viso dalyvavo 65 038 810 žmonių. Konflikto metu žuvo apie 9 750 103 karių. Įprastai bendras aukų skaičius – įskaitant civilius ir su karo pasekmėmis susijusias mirtis – vertinamas aukštesniais skaičiais: įvairūs šaltiniai nurodo, kad galutinis mirčių skaičius gali siekti maždaug 15–19 milijonų žmonių, priklausomai nuo skaičiavimo metodikos ir įtrauktų pasekmių.

Kodėl svarbūs paskutinieji veteranai

Paskutinieji Pirmojo pasaulinio karo veteranai – tiek kovose dalyvavę, tiek pagalbinėse tarnybose buvę asmenys – yra svarbūs istorijai, nes jie buvo tiesioginiai liudininkai ir gyvi ryšiai su dideliu XX a. konfliktu. Jų pasakojimai, prisiminimai ir liudijimai padeda istorikams, mokytojams ir visuomenei geriau suprasti karo kasdienybę, socialines pasekmes ir asmenines tragedijas. Tuo pačiu metu patikimų amžiaus ir tarnybos įrašų tikrinimas buvo svarbus identifikuojant paskutinius veteranus, nes kartais viešoje erdvėje pasirodydavo nepatvirtintų reikalavimų arba klaidingų teiginių.

Šio laikotarpio pabaiga simbolizuoja ne tik asmeninių liudijimų praradimą, bet ir istorinio patyrimo perėjimą į dokumentus, archyvus ir antrinius šaltinius, kurie leidžia ateities kartoms prisiminti ir analizuoti šį reikšmingą pasaulio istorijos įvykį.