Armėnijos herbas
Armėnijos nacionalinį herbą sudaro skydą remiantys erelis ir liūtas. Herbe derinami nauji ir seni simboliai. Erelis ir liūtas yra senieji armėnų simboliai, kilę iš pirmųjų armėnų karalysčių, gyvavusių iki Kristaus.
Dabartinis herbas buvo patvirtintas 1992 m. balandžio 19 d. Armėnijos Aukščiausiosios Tarybos sprendimu. 2006 m. birželio 15 d. Armėnijos parlamentas priėmė įstatymą dėl Armėnijos valstybės herbo.
Simbolika
Skydas
Skydą sudaro daug dalių. Centre pavaizduotas Ararato kalnas, ant kurio viršūnės stovi Nojaus arka. Pasak tradicijos, teigiama, kad po didžiojo tvano arka galutinai sustojo ant kalno. Araratas laikomas nacionaliniu Armėnijos simboliu, todėl herbui turi didelę reikšmę. Aplink Ararato kalną yra senųjų Armėnijos dinastijų simboliai. Kairėje apatinėje skydo dalyje yra du vienas į kitą žiūrintys ereliai, simbolizuojantys Armėnijos teritorijos ilgį I a. pr. m. e. valdžiusios Artaksiadų dinastijos laikais. Viršutinėje kairėje pusėje yra liūtas su kryžiumi - Bagratuni dinastijos, valdžiusios viduramžiais, VII-XI a., emblema. Valdant šiai dinastijai Armėnija suklestėjo kultūriškai, o jos sostinė Ani tapo vienu svarbiausių to meto kultūros, socialinių ir prekybos centrų. XI mūsų eros amžiuje Bagratuni sunaikino Bizantijos imperijos įsiveržimas ir seldžiukų invazijos. Viršutinėje dešinėje dalyje pavaizduotas dvigalvis erelis - pirmosios krikščioniškąją Armėniją valdžiusios dinastijos, Armėnijos Arsacidų dinastijos, emblema. Arsacidų dinastijos valdovas Tiridatas III 301 m. Armėniją pavertė pirmąja krikščioniška valstybe. Ši dinastija valdė nuo I mūsų eros amžiaus iki 428 m. Dešinėje apatinėje dalyje pavaizduotas liūtas su kryžiumi - Rubenidų dinastijos emblema. Ši dinastija valdė Armėnijos Kilikijos karalystę - valstybę, kuri XII-XIII a. plėtėsi ir klestėjo, kol galiausiai ją užkariavo mamelukiečiai ir turkai.
Erelis ir liūtas
Kairėje herbo pusėje skydą remia erelis, o dešinėje - liūtas. Erelis buvo Artaksiadų dinastijos, o vėliau Armėnijos Arsacidų dinastijos simbolis. Jis laiko Artaksiadų dinastijos skydo šaką. Tuo tarpu liūtas buvo Bagratuni dinastijos, o vėliau Rubenidų dinastijos simbolis. Jis turi Rubenidų dinastijos skydo atšaką.
Abu šie gyvūnai buvo pasirinkti dėl savo galios, drąsos, kantrybės, kantrybės, išminties ir kilnumo gyvūnų karalystėje.
Penki gyvybiškai svarbūs elementai
- Kardas reiškia tautos galią ir stiprybę, sutraukiant priespaudos grandines.
- Nutraukta grandinė simbolizuoja tautos pastangas siekiant laisvės ir nepriklausomybės.
- Kviečių varpos simbolizuoja darbščią armėnų tautos prigimtį.
- Plunksna simbolizuoja armėnų tautos intelektinį ir kultūrinį paveldą.
- Juosta vaizduoja Armėnijos vėliavos spalvas.
Istorija
Armėnijos Demokratinės Respublikos herbas
Dabartinis Armėnijos herbas atsirado 1918 m. įkūrus Armėnijos Demokratinę Respubliką (ARA). Tais metais DRA priėmė ankstyvą herbo variantą. Šiame ankstesniame variante simboliai buvo išdėstyti šiek tiek kitokia tvarka, o erelio ir liūto liežuviai buvo iškišti, todėl jie atrodė grėsmingiau. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad pavaizduotas tik Ararato kalnas (kartu su Mažuoju Araratu), o Nojaus arkos nėra. Herbą sukūrė architektas ir Rusijos dailės akademijos narys Aleksandras Tamanianas (geriausiai žinomas dėl savo darbo rengiant Jerevano miesto planą) ir dailininkas Hakobas Kodžojanas.
Užkaukazės VFR
1922 m. Armėnija kartu su Gruzija ir Azerbaidžanu buvo įtraukta į Užkaukazės SFSR sudėtį. Užkaukazės SFSR herbą patvirtino Užkaukazės SFSR vyriausybė. Nėra aišku, kada tiksliai jis buvo priimtas. Jame panaudoti visų trijų pagrindinių Užkaukazės SFSR susijungusių grupių - armėnų, azerbaidžaniečių ir gruzinų - piešiniai, neįprastai greta vienas kito yra islamo meno ir komunistinių elementų. Pačioje žvaigždėje esantis tinklelis primena 1918-1921 m. buvusį ir 1991-2004 m. vėl patvirtintą Gruzijos herbą; pusmėnulis simbolizuoja musulmonų azerbaidžaniečius, o jo fone pavaizduotas armėnų nacionalinis simbolis - Ararato kalnas.
Sovietų Sąjungos herbas
1937 m. buvo patvirtintas naujas herbas. Jame, kaip ir DRA herbe, buvo pavaizduotas Ararato kalnas, o už jo - sovietinis plaktukas ir pjautuvas bei raudona žvaigždė. Dėl Ararato įtraukimo prieštaravo Turkija, nes kalnas yra jos teritorijos dalis. Kremlius atkirto, kad nors Turkijos simbolis yra pusmėnulis, tai nereiškia, kad jie reiškia pretenzijas į Mėnulį. 1991 m. Sovietų Sąjunga subyrėjo ir Armėnija tapo nepriklausoma respublika.
Armėnijos Demokratinės Respublikos herbas 1918-1922 m.
1922-1936 m. Užkaukazės SFSR herbas.
Sovietinės Armėnijos herbas 1936-1991 m.
Susiję puslapiai
- Armėnijos vėliava
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra Armėnijos nacionalinis herbas?
Atsakymas: Armėnijos nacionalinį herbą sudaro erelis ir liūtas, palaikantys skydą.
K: Kokius simbolius jungia herbas?
Atsakymas: Herbe derinami nauji ir seni simboliai, t. y. erelis ir liūtas, kurie yra senieji armėnų simboliai, atsiradę pirmųjų armėnų karalysčių laikais.
K: Kada buvo priimtas dabartinis herbas?
A.: Dabartinis herbas priimtas 1992 m. balandžio 19 d. Armėnijos Aukščiausiosios Tarybos sprendimu.
K: Kada buvo priimtas įstatymas dėl Armėnijos valstybės herbo?
A.: Armėnijos valstybės herbo įstatymą 2006 m. birželio 15 d. priėmė Armėnijos parlamentas.
K: Ką armėnų kultūroje simbolizuoja erelis ir liūtas?
Atsakymas: Erelis ir liūtas yra senieji armėnų simboliai, atsiradę pirmųjų armėnų karalysčių, gyvavusių prieš Kristų, laikais.
K: Kas priėmė sprendimą patvirtinti dabartinį herbą?
Atsakymas: Armėnijos Aukščiausioji Taryba 1992 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą patvirtinti dabartinį herbą.
K: Kokia yra Armėnijos herbo reikšmė?
Atsakymas: Herbas reiškia ir senovės šalies istoriją, ir jos šiuolaikinę tapatybę.