Altruizmas
Altruizmas (arba nesavanaudiškumas) - tai rūpinimasis kitų gerove. Tikrai altruistinis veiksmas yra toks, kuris atliekamas visiškai dėl kito žmogaus, nesirūpinant savimi. Paprastai tai reiškia, kad reikia ką nors paaukoti (laiką, pastangas ar turtą), nesitikint nieko gauti mainais (įskaitant pripažinimą už dovanojimą). Daugelyje kultūrų tai laikoma dorybe, o daugumoje religijų - pagrindiniu aspektu. Tai savanaudiškumo priešingybė.
Altruizmas skiriasi nuo veiksmų, atliekamų dėl atsakomybės, lojalumo ar moralinės pareigos konkrečiam asmeniui (pvz., dievui, karaliui ar vyriausybei). Ar įmanomas "grynasis" altruizmas, mokslininkai diskutuoja jau tūkstančius metų. Viena teorija teigia, kad joks davimo, pagalbos ar pasiaukojimo veiksmas negali būti apibūdinamas kaip tikrai nesavanaudiškas, nes asmuo iš jo gaus asmeninį pasitenkinimą (t. y. pasitenkinimo jausmą, kad padarė kažką gero kitam). Ar ši teorija teisinga, priklauso nuo to, ar tokie jausmai laikytini "atlygiu" arba "nauda".
Altruizmo sąvoka jau seniai nagrinėjama filosofijoje ir etikoje. Šį terminą XIX a. pradėjo vartoti sociologas ir mokslo filosofas Ogiustas Kontas (Auguste Comte). Ji tapo svarbia tema psichologams (ypač tyrinėjantiems evoliucinę psichologiją), evoliuciniams biologams ir etologams. Kiekvienos srities mokslininkai sukūrė skirtingas altruizmo idėjas. Visi sutaria, kad altruizmas - tai rūpinimasis kitų žmonių gerove ir veiksmai, kuriais siekiama jiems padėti.
Daugelyje kultūrų ir religijų aukojimas vargšams laikomas altruistiniu veiksmu.
Evoliucinė psichologija
Tiriant gyvūnų elgseną, altruizmas pastebimas tarp socialinių gyvūnų, kai individas savanoriškai aukojasi dėl geresnio grupės išlikimo. Yra keletas teorijų, kaip šis elgesys atsirado evoliucionuojant natūraliajai atrankai.
- Giminių atranka - tai teorija, pagal kurią gyvūnai ir žmonės yra altruistiškesni savo rūšies atstovams nei tolimesniems giminaičiams. Tai patvirtinta daugeliu tyrimų. Taip pat žr: Eusocialumas: Socialinės evoliucijos teorijos.
- Suinteresuotumas. Žmonės gali nukentėti, jei nukentės jų šeima, draugai ar sąjungininkai. Todėl pagalba savo šeimai ir draugams galiausiai gali būti naudinga sau pačiam. Tai susiję su bendradarbiavimu. Kraštutinis pasiaukojimas dėl grupės gali įvykti, jei kas nors grasina pražudyti visą grupę.
- Abipusis altruizmas. Žmogus yra labiau linkęs padėti kitam, jei yra tikimybė, kad kitas asmuo jam padės iš karto ar ilgainiui. Tai susiję su abipusiškumu. Daugelis žmonių bendradarbiauja tada ir tik tada, kai kiti bendradarbiauja mainais. Reputacija šiuo atveju gali tapti svarbi. Asmuo, turintis gerą abipusiškumo reputaciją, turi didesnę tikimybę sulaukti pagalbos net iš asmenų, su kuriais anksčiau tiesiogiai nebendravo.
- Neįgalumo principas. Altruizmo veiksmais dažnai siekiama parodyti kitiems, kokius įgūdžius turi ir kokiais ištekliais gali naudotis. Tai gali būti ženklas kitiems, kad altruistas gali būti vertingas kaip seksualinis partneris. Moterys mano, kad altruistai vyrai yra patrauklūs partneriai. Tyrimais nustatyta, kad geri medžiotojai gyvūnams sėkmingiau randa partnerių, su kuriais galėtų daugintis. Žmonėse žmonės, žinodami, kad jų poelgiai bus pastebėti, kartais net švaistūniškai aukoja pinigus, kurių, kaip žino, gavėjui nereikia, nes tai padeda jų reputacijai.
Šiomis teorijomis bandoma paaiškinti, kaip evoliucija suformavo psichologinius mechanizmus, pavyzdžiui, emocijas, skatinančias altruistinį elgesį.
Gyvūnų karalystėje bitės darbininkės rodo altruizmą, kai puola kitus gyvūnus, keliančius grėsmę aviliui. Bitė įgelia ir suleidžia nuodus. Tai padariusi bitė miršta, tačiau ji tai daro savo noru, kad apgintų avilį.
Religijoje
Dauguma pasaulio religijų, jei ne visos, skatina nesavanaudiškumą kaip labai svarbią moralinę vertybę. Tai budizmo, krikščionybės, induizmo, islamo, džainizmo, judaizmo, sikhizmo ir daugelio kitų religijų pagrindinės filosofijos nuostatos.
Budizmas moko meilės ir užuojautos visoms gyvybės formoms (ahimsa). Meilė - tai noras, kad visos būtybės būtų laimingos, o užuojauta - noras, kad visos būtybės būtų laisvos nuo kančios. Budizmas visas gyvas būtybes laiko lygiavertėmis. Skirtingai nei dauguma kitų religijų, budistai tiki, kad mūsų veiksmų pasekmės kyla ne iš bausmių, pagrįstų moraliniu vertinimu, bet iš karmos (kammos) dėsnio. Karma yra natūralus priežasties ir pasekmės dėsnis. Pagal šį dėsnį patiriame to, ką sukeliame, pasekmes: jei sukeliate kančią, tai kaip natūralią pasekmę patirsite kančią; jei sukeliate laimę, tai kaip natūralią pasekmę patirsite laimę. Dauguma karmos rūšių su gerais ar blogais rezultatais išlaiko žmogų samsaros rate; kitos išlaisvina į nirvaną.
Sufizme īthār (nesavanaudiškumo) idėja apibrėžiama kaip pirmenybės teikimas kitiems, o ne sau. Sufijams tai reiškia atsidavimą kitiems ir visišką rūpesčio savimi pamiršimą. Ji moko aukotis dėl didesnio gėrio. Islamas mano, kad īthār praktikuojantys žmonės laikosi aukščiausio dorybės laipsnio. Īthār metu dėmesys sutelkiamas į viską, kas egzistuoja, išskyrus save.
Budistų vienuoliai renka išmaldą.
Susiję puslapiai
- Labdara (praktika)
- Empatija
- Įtraukiamasis fitnesas
- Filantropija
- Mizantropija
- Disprivilegijos teodicėja
- Savanaudiškumas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra altruizmas?
A: Altruizmas - tai rūpinimasis kitų gerove. Tai reiškia, kad reikia ką nors paaukoti, pavyzdžiui, laiką ar turtą, nieko nesitikint mainais.
K: Kuo altruizmas skiriasi nuo veiksmų, atliekamų dėl atsakomybės ar pareigos?
A: Altruizmas skiriasi nuo veiksmų, atliekamų dėl atsakomybės, ištikimybės ar moralinės pareigos konkrečiam asmeniui (pvz., dievui, karaliui ar vyriausybei). Tokius veiksmus paprastai motyvuoja atlygio ar naudos lūkesčiai.
K: Kas sukūrė terminą "altruizmas"?
A: Prancūzų filosofas Ogiustas Kontas (Auguste Comte) sukūrė terminą "altruizmas" (pranc. altruisme) kaip egoizmo antonimą.
K: Ką Steinbergas siūlo kaip altruizmo apibrėžimą?
A: Steinbergas siūlo altruizmą apibrėžti kaip sąmoningus ir savanoriškus veiksmus, kuriais siekiama padidinti kito asmens gerovę nesitikint išorinio atlygio.
K: Kas yra altruizmo priešingybė?
A.: Altruizmo priešingybė yra piktybiškumas; tai reiškia, kad kenkiama kitam žmogui be jokios naudos sau.
K: Kokiais būdais buvo tiriamas altruizmas?
A.: Altruizmas tyrinėtas filosofijoje ir etikoje, psichologijoje (ypač evoliucinėje psichologijoje), evoliucinėje biologijoje ir etologijoje. Kiekviena sritis sukūrė savo idėjas apie tai, kas yra tikras altruistinis elgesys.
K: Ar įmanoma padaryti ką nors visiškai nesavanaudiško? Atsakymas: Apie tai, ar gali egzistuoti "grynas" altruistinis elgesys, mokslininkai diskutuoja jau tūkstančius metų; kai kurie mano, kad jokio veiksmo negalima apibūdinti kaip tikrai nesavanaudiško, nes žmogus visada gaus asmeninį pasitenkinimą (jausdamasis patenkintas, kad padarė kažką gero).
