Didžioji kunigaikštystė apibrėžimas, istorija ir pavyzdžiai

Apibrėžimas

Didžioji kunigaikštystė – tai politinis vienetas arba valstybė, kurios valstybės vadovas turi didžiojo kunigaikščio arba didžiosios kunigaikštienės titulą. Istoriškai šis titulas reiškė aukštesnę kunigaikščio (kunigaikštys) padėtį, dažnai analogišką karaliaus valdžiai tose teritorijose, nors praktinėje tvarkoje didysis kunigaikštis galėjo būti tiek visiškai suvereni valdovas, tiek nominalus arba konstitucinis monarchas.

Istorija ir kilmė

Titulas „didysis kunigaikštis“ (lot. magnus dux) atsirado viduramžiais ir plačiau buvo vartojamas įvairiuose Europos regionuose. Jis turėjo skirtingą statusą priklausomai nuo istorinio laikotarpio ir vietos: kartais tai buvo suvereni valstybės vadovas, kartais – aukštas kilmingasis titulas karališkos ar imperinės šeimos nariams.

Kai kurios svarbios istorinės didžiųjų kunigaikštysčių formos:

• Didžioji Lietuvos kunigaikštystė (XIII–XVIII a.) – didžiausias Lietuvos ir dalies Rytų Europos politinis vienetas, turėjęs ilgą suvereniteto istoriją iki Abiejų Tautų Respublikos laikotarpio ir 1795 m. padalijimų.
• Suomijos Didžioji kunigaikštystė (1809–1917) – su Rusijos imperija asmeniškai susieta teritorija, kurios valdovas buvo Rusijos caras, vadovaujantis kaip Suomijos didysis kunigaikštis.
• Didžioji Kunigaikštystė suformuota Napoleono eros laikais: Didžioji Varšuvos kunigaikštystė (1807–1815), kuri buvo Napoleono palanki struktūra Lenkijos teritorijose.
• Vakarų Europoje XIX a. Vokietijos žemėse buvo keletas didžiųjų kunigaikštysčių: Badenas, Hesas (Hesse-Darmstadt), Meklenburgas, Oldenburgas ir kt. (dažniausiai 1806–1918 m.).
• Toskana – Didžioji Toskana (1569–1860), valdoma Medici ir vėliau Habsburgų–Lorena dinastijų, iki jungiamosios Italijos susikūrimo.

Liuksemburgas ir asmeninių unijų pavyzdys

Liuksemburgas išsiskiria kaip vienintelė šiandien egzistuojanti valstybė, kuri oficialiai vadinasi didžiąja kunigaikštyste. Liuksemburgas tapo didžiąja kunigaikštyste 1815 m., po Napoleono karų ir Vienos kongreso. Tuo metu jis buvo susietas personaline unija su Nyderlandais – Nyderlandų karalius Vilhelmas I tapo Liuksemburgo didžiuoju kunigaikščiu.

1880–1890 m. asmeninė sąjunga nutrūko: Nyderlandų Vilhelmas III neturėjo vyriškos lyties įpėdinio, todėl Nyderlanduose jį paveldėjo karalienė Vilhelmina. Salijų teise grindžiama Liuksemburgo tronų paveldėjimo praktika neleido moterims pretenduoti, todėl Liuksemburgą paveldėjo kitos dinastijos atstovas (Nassau šeimos atšaka). Ši įvykių grandinė — geras pavyzdys, kaip skirtingos paveldėjimo taisyklės gali baigti asmeninę uniją.

Dabartinis Liuksemburgo didysis kunigaikštis yra Henris. Šiandien Liuksemburgas yra konstitucinė monarchija: didysis kunigaikštis yra valstybės galva, tačiau dauguma vykdomųjų ir įstatymų leidžiamųjų galių priklauso parlamento ir vyriausybės institucijoms.

Titulų vartojimas ir netikros „didžiosios kunigaikštystės“

Reikia atskirti dvi pagrindines reikšmes:

• Suvereni titulas – didysis kunigaikštis kaip nepriklausomos arba pusiau nepriklausomos valstybės vadovas (pvz., Liuksemburgas, istorinis Suomijos atvejis).
• Kilmingasis/aristokratinis titulas – rytų monarchijose (ypač Rusijoje) „didysis kunigaikštis“ (rus. velikiy knyaz) buvo titulas, suteikiamas imperijos princams (cara sūnums, anūkams). Tai nebūtinai reiškė suverenią valdžią – dažnai tai buvo dinastinis kreipinys ir privilegijų ženklas.

Be to, Europos istorijoje pasitaikė šeimų ir asmenų, kurie save vadino didžiaisiais kunigaikščiais arba naudojo šį titulą, nors tarptautinė bendruomenė arba vietinė visuomenė jų statuso visiškai nepripažino. Tai gali būti privatūs titulai, istorinės tradicijos atgimimai arba pretendentų į praeities troną interpretacijos.

Pavyzdžiai ir trumpos datos

• Didžioji Lietuvos kunigaikštystė – XIII–XVIII a.
• Suomijos Didžioji kunigaikštystė – 1809–1917 m.
• Didžioji Varšuvos kunigaikštystė – 1807–1815 m.
• Didžiosios kunigaikštystės Italijoje ir Vokietijoje (Toskana, Badenas, Hesas, Meklenburgas ir kt.) – daugiausia XIX a. ir iki 1918 m.
• Limburgo (Limburgo kunigaikštystė) ir kiti regioniniai dariniai tam tikrais laikotarpiais buvo vadinami kunigaikštystėmis ar didžiosiomis kunigaikštystėmis priklausomai nuo politinės padėties.

Išvados

„Didžioji kunigaikštystė“ – lankstus terminas: jis gali reikšti suverenią valstybę su didžiuoju kunigaikščiu kaip galva arba būti kilminguoju arba dinastiniu titulu be tikros suvereniteto galios. Išlikusi kaip oficialus valstybės pavadinimas ir institucija šiandien yra tik Liuksemburgas, tačiau istorijoje šis pavadinimas buvo plačiai vartojamas įvairiuose Europos regionuose ir reiškė skirtingus teisinius bei politinius santykius priklausomai nuo laikotarpio.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra didžioji kunigaikštystė?

Klausimas: Kuri šiandien yra vienintelė egzistuojanti didžioji kunigaikštystė?

K: Kaip Liuksemburgas tapo didžiąja kunigaikštyste?

K: Kodėl Liuksemburgas nepasekė šiuo pavyzdžiu, kai 1890 m. abi šalys atsiskyrė?

K: Kas yra dabartinis Liuksemburgo didysis kunigaikštis?

K: Kokie dar istorijoje yra didžiųjų kunigaikštysčių pavyzdžiai, be Liuksemburgo?

K: Ar Europoje yra didžiųjų kunigaikštysčių titulą turinčių, bet nepripažįstamų didžiųjų kunigaikštysčių?

Paieška pagal raidę