Didžioji kunigaikštystė

Didžioji kunigaikštystė - tai valstybė, kurios valstybės vadovas yra didysis kunigaikštis arba didžioji kunigaikštienė.

Vienintelė šiandien egzistuojanti didžioji kunigaikštystė yra Liuksemburgas. Liuksemburgas tapo didžiąja kunigaikštyste 1815 m., kai Nyderlandai tapo nepriklausoma karalyste, o Nyderlandų karalius Vilhelmas I tapo Liuksemburgo didžiuoju kunigaikščiu. 1890 m. abi šalys atsiskyrė. Nyderlandų Vilhelmas III neturėjo vyriškos lyties įpėdinio, todėl Nyderlanduose jį paveldėjo karalienė Vilhelmina, tačiau Liuksemburgas vadovavosi Salijų teise, kuri reiškė, kad valdyti gali tik vyras. Dabartinis Liuksemburgo didysis kunigaikštis yra Henrikas.

Tačiau Europoje yra ir kitų didžiųjų kunigaikščių giminių, kurie save vadina didžiaisiais kunigaikščiais, net jei likusi visuomenės dalis jų visiškai nepripažįsta.

Nepriklausomos Suomijos ir Lietuvos respublikos bei Nyderlandų Limburgo provincija (Limburgo kunigaikštystė) tam tikrais istorijos laikotarpiais buvo didžiosios kunigaikštystės.

Didžiųjų kunigaikštysčių titulas ir kilmė

Didžiojo kunigaikščio titulas (lotyniškai Magnus Dux, vokiškai Großherzog, itališkai Gran Duca, prancūziškai: Grand-Duc, švedų k: Storhertig, lietuviškai: Didysis kunigaikštis, lenk: Wielki książę, ček: Velkovévoda) pagal garbę yra žemesnis už karalių, bet aukštesnis už suverenų hercogą (Herzog) ar kunigaikštį (Fürst).

Didysis kunigaikštis (arba didžioji kunigaikštienė) - asmuo, valdantis Didžiąją kunigaikštystę. Tačiau anglų kalboje "Grand Duke" taip pat gali reikšti kunigaikščio tipą, kuris nevaldo šalies, bet yra susijęs su monarchu. Rusų kalboje Velikij kniaz - tai "didieji kunigaikščiai", caro giminaičiai, kiti kunigaikščiai buvo bajorai, užimantys aukštesnes pareigas nei kunigaikštis. Angliškai vietoj Grand Prince rašoma Grand Duke.

Didžiųjų kunigaikštysčių sąrašas

Nuo Napoleono karų iki Pirmojo pasaulinio karo Europoje buvo mažiausiai aštuonios didžiosios kunigaikštystės:

Daug didžiųjų kunigaikštysčių buvo įkurta Napoleono epochoje, Vienos kongrese ir Vokietijos konfederacijoje.

Toskanos Didžioji Kunigaikštystė (1569-1860 m., vėliau Italijos dalis)
Bergo Didžioji Hercogystė (1806-1813 m., vėliau Prūsijos dalis)
Viurcburgo didžioji kunigaikštystė (1806-1814 m., vėliau Bavarijos dalis)
Badeno Didžioji Hercogystė (1806-1918 m., nuo 1871 m. priklausė Vokietijos imperijai)
Heseno-Darmštato Didžioji Hercogystė (1806-1918 m., nuo 1871 m. priklausė Vokietijos imperijai)
Suomijos Didžioji Kunigaikštystė (1809-1917 m. asmeninėje sąjungoje su Rusija, nuo 1917 m. - Respublika)
Frankfurto didžioji kunigaikštystė (1810-1813 m., vėliau priklausė kelioms Vokietijos valstybėms)
Poznanės Didžioji kunigaikštystė (1815-1848 m. Prūsijos sudėtyje)
Liuksemburgo Didžioji Hercogystė (nuo 1815 m. asmeninėje sąjungoje su Nyderlandais iki 1890 m.)
Meklenburgo-Šverino Didžioji Hercogystė (1815-1918 m., nuo 1871 m. priklausė Vokietijos imperijai)
Meklenburgo-Štrelico Didžioji Hercogystė (1815-1918 m., nuo 1871 m. priklausė Vokietijos imperijai)
Saksonijos-Veimaro-Eizenacho didžioji hercogystė (1815-1918 m., nuo 1871 m. priklausė Vokietijos imperijai)
Oldenburgo Didžioji Hercogystė (1829-1918 m., nuo 1871 m. priklausė Vokietijos imperijai)
Krokuvos Didžioji Kunigaikštystė (1846-1918 m. asmeninėje unijoje su Austrija, Lenkijos dalis)

Varšuvos kunigaikštystė (1807-1813) kartais vadinama Didžiąja kunigaikštyste, bet taip nebuvo.

Šiandien Liuksemburgas yra vienintelė išlikusi didžioji kunigaikštystė. Tačiau kai kurios senosios didžiosios kunigaikštystės vis dar išlaikė titulus, paprastai joms suteiktus Vienos kongrese.

Adreso forma

Dauguma valdančiųjų didžiųjų kunigaikščių buvo vadinami karališkosiomis didenybėmis. Kitų šeimų narių titulai buvo skirtingi. Hesene-Darmštate ir Badene jaunesnieji giminės nariai buvo vadinami Didžiąja Hercogystės Didenybe.

Vienintelė šiuo metu egzistuojanti didžiųjų kunigaikščių šeima, Liuksemburgai, savo jaunesniuosius narius vadina karališkosiomis didenybėmis, tačiau jie taip pat buvo Parmos kunigaikščiai.

Rusijos didysis kunigaikštis arba didžioji kunigaikštienė buvo imperatoriškoji didenybė.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra didžioji kunigaikštystė?

A: Didžioji kunigaikštystė - tai valstybė, kurios valstybės vadovas yra didysis kunigaikštis arba didžioji kunigaikštienė.

Klausimas: Kuri šiandien yra vienintelė egzistuojanti didžioji kunigaikštystė?

A: Liuksemburgas yra vienintelė šiandien egzistuojanti didžioji kunigaikštystė.

K: Kaip Liuksemburgas tapo didžiąja kunigaikštyste?

A: Liuksemburgas tapo didžiąja kunigaikštyste 1815 m., kai Nyderlandai tapo nepriklausoma karalyste, o Nyderlandų karalius Vilhelmas I tapo Liuksemburgo didžiuoju kunigaikščiu.

K: Kodėl Liuksemburgas nepasekė šiuo pavyzdžiu, kai 1890 m. abi šalys atsiskyrė?

A: Liuksemburgas vadovavosi Salijų teise, kuri reiškė, kad valdyti gali tik vyras, todėl Nyderlandų Vilhelmą III pakeitė karalienė Vilhelmina, tačiau Liuksemburgui reikėjo vyriškos lyties įpėdinio.

K: Kas yra dabartinis Liuksemburgo didysis kunigaikštis?

A: Dabartinis Liuksemburgo didysis hercogas yra Henri.

K: Kokie dar istorijoje yra didžiųjų kunigaikštysčių pavyzdžiai, be Liuksemburgo?

Atsakymas: Kiti istorijos didžiųjų kunigaikštysčių pavyzdžiai yra nepriklausomos Suomijos ir Lietuvos respublikos ir Nyderlandų Limburgo provincija (Limburgo kunigaikštystė).

K: Ar Europoje yra didžiųjų kunigaikštysčių titulą turinčių, bet nepripažįstamų didžiųjų kunigaikštysčių?

Atsakymas: Taip, Europoje yra kitų namų, kurie save stilizuoja kaip didžiuosius kunigaikščius, nors ir nėra visiškai pripažinti likusios visuomenės dalies.