Hindutva: Indijos nacionalistinė hinduizmo ideologija ir ginčai

Hindutva: Indijos nacionalistinės hinduizmo ideologijos kilmė, politinė įtaka ir ginčai — RSS, BJP vaidmuo, kritika dėl diskriminacijos ir visuomenės pasipriešinimas.

Hindutva, kas reiškia "induizmas", yra tam tikra nacionalizmo rūšis Indijoje. Šį žodį 1923 m. išpopuliarino Vinajakas Damodaras Savarkaras. Hindutva tikinčioms grupėms priklauso Rashtriya Swayamsevak Sangh (RSS), Vishva Hindu Parishad (VHP), Bharatiya Janata Party (BJP) ir Sangh Parivar. Hindutva mano, kad hinduizmas yra geresnis už kitas religijas ir kultūras. Dėl to kai kurie žmonės hindutvą apibūdina kaip beveik fašistinę, o kiti sako, kad hindutva yra konservatyvi.

Istorija ir kilmė

Terminas "Hindutva" tapo žinomas XX a. pradžioje, kai V. D. Savarkaras 1923 m. parašė esė ir manifestą, kuriame apibrėžė idėją, jog Indijos tapatybė turėtų būti grindžiama bendru kultūriniu ir religinio paveldą turinčiu hindu identitetu. Hindutva vystėsi kaip reakcija į britų valdžią, religinius ir politinius pokyčius bei įvairias socialines reformų ir tautinių judėjimų sroves. Per XX a. ištisą laiką su ja susijusios organizacijos tapo svarbiais politinio ir socialinio gyvenimo veikėjais Indijoje.

Idėjų esmė

Hindutva dažnai apibūdinama kaip kultūrinis nacionalizmas: ji siekia apibrėžti tautinę priklausomybę per bendrą kultūrinę, civilizacinę ir dažnai religinę tapatybę. Tai apima:

• pabrėžimą, kad Indijos tapatybė yra susijusi su hindu kultūriniu paveldu;
• vieningos nacionalinės istorijos ir mitologijos akcentavimą;
• politinį ir socialinį aktyvumą, siekiant atkurti arba išsaugoti tam tikras tradicijas, papročius ir religinius simbolius;
• kritiką daugeliui kolonijinėje ir posovietinėje plotmėje vykusių modernizacijos modelių bei kairiųjų ar sekuliarių srovių.

Organizacijos ir politinė įtaka

Pagrindiniai hindutvos judėjimo elementai yra ne vien tik ideologinė diskusija — jai priklausančios struktūros aktyviai veikia visuomenėje ir politikoje. RSS (Rashtriya Swayamsevak Sangh) yra viena iš pagrindinių organizacijų, veikianti kaip tinklas savanorių ir įtakos centro formuotojas; iš jos išaugo ir kitos organizacijos, tokios kaip BJP politinė partija bei VHP. Per pastaruosius dešimtmečius BJP tapo pagrindine valdančiąja jėga tiek centrinėje vyriausybėje, tiek keliuose valstijų lygiuose, todėl hindutva įtaką galima stebėti ir per vyriausybės politiką.

Politikos pavyzdžiai ir reformos

Hindutvos idėjos atspindi tam tikrus praktinius sprendimus ir politikos prioritetus: švietimo programų peržiūra ir istorinės naratyvų korekcijos, kultūrinių paminklų ir šventyklų svarbos didinimas, karvės ir žemės ūkio apsaugos priemonių palaikymas, taip pat teisėkūros iniciatyvos, kurias kai kurie vertina kaip linkusias įmajoritarianizmą. Kai kurios diskutuotinos priemonės — pavyzdžiui, pilietybės įstatymo pakeitimai, diskusijos dėl vieningos šeimos teisės (Uniform Civil Code) ar religinių vietų statuso tvarkymo — sulaukia didelio visuomenės dėmesio bei protestų.

Kritika ir ginčai

Hindutva kelia ir ryškių prieštaravimų. Kritikai teigia, kad tai gali reikšti mažumų atstūmimą, religijos ir politikos susiliejimą bei sekuliarios valstybės principų eroziją. Kai kurios organizacijos ir analitikai hindutvą lygina su autoritarinėmis ar ekstremistinėmis ideologijomis dėl jos etnocentrinių bruožų ir kartais naudojamų agresyvių retorikų. Prieštaravimus sukėlė ir keli labai reikšmingi istoriniai įvykiai bei smurtiniai incidentai, kurie paveikė visuomenės pasitikėjimą ir tarpreliginius santykius.

Šalininkų argumentai

Hindutvos gynėjai teigia, kad judėjimas siekia atkurti pasididžiavimą politine ir kultūrine nepriklausomybe, išsaugoti ir populiarinti vietines tradicijas bei apsaugoti Indijos civilizacinį paveldą nuo to, ką jie laiko užsienietiškų ar kolonijinių įtakų pertekliumi. Jie taip pat pabrėžia, kad hindutva gali būti suvokiama kaip tautinis judėjimas, o ne vien religinė doktrina, ir kad ji vienija įvairias socialines grupes pagal bendrą kultūrinę tapatybę.

Poveikis visuomenei ir teisės sistemai

Hindutvos įtaka atsispindi ne tik politinėse programose, bet ir kasdienėje visuomenės dinamikoje: tai gali paveikti švietimą, žiniasklaidą, kultūrinius renginius ir viešąjį diskursą. Teisės sistemoje kyla klausimų dėl religinių simbolių, religinių vietų valdymo, diskriminacijos atvejų nagrinėjimo bei policijos ir teisėsaugos vaidmens tarpreliginiuose konfliktuose. Diskusijos apie Indijos sekuliarios konstitucijos principus ir platus piliečių teisių užtikrinimą lieka itin aktualios.

Tarptautinis aspektas

Hindutvos idėjos pasiekė ir diasporos bendruomenes: kai kuriose šalyse veikia judėjimui artimos organizacijos, kurios aktyviau dalyvauja kultūriniame gyvenime ir kartais politikoje. Tai daro įtaką tam, kaip diaspora formuoja savo santykį su Tėvyne ir kaip užsienio šalių visuomenės suvokia Indiją.

Ateities perspektyvos ir diskusijos

Hindutva lieka viena iš svarbiausių ir labiausiai diskutuojamų temų Indijos politinėje ir visuomeninėje erdvėje. Ateityje daug kam priklausys nuo to, kaip bus sprendžiami klausimai dėl religinių laisvių, mažumų apsaugos, istorinės atminties interpretacijų ir teisinio reglamentavimo. Kritikai ir šalininkai kviečia į dialogą, tačiau realiame gyvenime susidūrimai tarp skirtingų požiūrių kartais sukelia įtampą. Ilgalaikėje perspektyvoje daug kas priklausys nuo pilietinės visuomenės veiklos, teismų sprendimų ir politinių procesų, kurie gali padėti rasti pusiausvyrą tarp tautinio identiteto teigimo ir įtraukios, pluralistinės demokratijos principų išlaikymo.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra hinduitva?

K: Kas išpopuliarino žodį "hindutva"?

K: Kokios grupės tiki hindutva?

Klausimas: Kaip kai kurie žmonės apibūdina hindutvą?

K: Kaip kiti apibūdina hindutiją?

K: Ką "Hindutva" mano apie hinduizmą?

K: Ką reiškia "hinduizmas"?

Paieška pagal raidę