Issei (一世, pažodžiui - "pirmoji karta") - japonų kalbos terminas, vartojamas Šiaurės ir Pietų Amerikos šalyse imigravusiems japonams pavadinti. Emigrantai arba imigrantai, gimę Japonijoje, vadinami Issei; o jų vaikai, gimę naujoje šalyje, vadinami Nisei (antroji karta). Issei anūkai vadinami Sansei (trečioji karta).

Išeivijos charakteris ir unikalumas atsiskleidžia jos socialinėje istorijoje.

Istorinis kontekstas ir migracijos bangos

Didžiausios japonų migracijos bangos į Amerikas įvyko nuo XIX a. pabaigos iki XX a. pradžios. Daugelis Issei išvyko iš Japonijos dėl ekonominių priežasčių ir darbo galimybių užsienyje: jie dirbo cukranendrių plantacijose Havajuose, fermose ir geležinkelio statybose JAV vakaruose, taip pat plėtėsi į Pietų Ameriką — ypač į Braziliją ir Perą. Pavyzdžiui, oficialus japonų į Braziliją pradžia siejama su laivu Kasato Maru 1908 m.

Socialinė ir teisinė padėtis

Issei dažnai susidūrė su kalbos barjerais, rasine diskriminacija ir teisiniais apribojimais. Kai kuriose šalyse egzistavo teisės aktai, riboję žemės nuosavybę ar pilietybės suteikimą imigrantams iš Azijos; pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje XX a. viduryje buvo draudžiama arba labai apribota natūralizacija ir tam tikrų teisių suteikimas Azijos kilmės asmenims. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis Issei ir jų šeimų nukentėjo nuo priverstinių perkėlimų ir sulaikymų (pvz., JAV vykdytos japonų kilmės asmenų internacijos 1942 m.), taip pat praradimų ir konfiskacijų kai kuriose bendruomenėse.

Kultūra, bendruomenė ir tapatybė

Issei dažnai išlaikė japonų kalbą, religines praktikas, tradicijas ir socialines organizacijas. Jie steigė bendruomenines organizacijas, šventyklas ir bažnyčias, japonų kalbos mokyklas bei leidinius — visa tai padėjo saugoti ryšį su Japonija ir vieniems kitais. Tačiau gyvenant kitokioje kultūrinėje aplinkoje, susiklostė ir specifinė emigrantų kultūra: Issei vaidino svarbų vaidmenį kaip kultūros ir verslo tiltas tarp Japonijos ir naujosios tėvynės.

Pereinamumas ir kartų skirtumai

Skirtumas tarp Issei, Nisei ir Sansei dažnai būna ne tik amžiaus ar gimimo vietos klausimas, bet ir skirtingos kalbos, vertybių bei asimiliacijos laipsnio išraiška. Issei, gimę Japonijoje, dažniausiai labiau laikėsi tradicinių normų ir kalbėjo japonų kalba; jų vaikai (Nisei) dažnai gimė ir augo vietinėse mokyklose, kalbėjo vietine kalba ir turėjo kitokias socialines patirtis, kartais susidurdami su lojalumo konfliktais tarp dviejų kultūrų. Šie skirtumai formavo bendruomenių vaidmenis ir politinę veiklą per pokario dešimtmečius.

Poveikis ir paveldas

Issei paliko reikšmingą palikimą: jie prisidėjo prie žemės ūkio, pramonės, verslų vystymo ir kultūrinio gyvenimo Amerikose, įkūrė institucijas, kurios vėliau rėmė naujas kartas. Daugelyje šalių japonų diaspora tebėra svarbi ekonominiu ir kultūriniu požiūriu, o atminimas apie Issei patirtis padeda suprasti migracijos pasekmes, integracijos procesus ir kovą už teises į lygias galimybes.

Terminą Issei šiandien vis dar naudoja tiek pačios bendruomenės nariai, tiek mokslininkai bei visuomenė aptariant imigracijos istoriją, kartų santykius ir diasporos tapatybę. Kanoniškas kinji rašymas 一世 pažymi „vieną kartą“ — pirmąją imigrantų kartą, kurios patirtys ir sprendimai tapo pamatu vėlesnėms kartoms.