Mudskupės — vaikštančios priekrantės žuvys: ypatybės ir paplitimas
Mudskupės – unikalios vaikštančios priekrantės žuvys: jų elgsena, amfibijų ypatybės, prisitaikymai ir paplitimas Indijos, Ramiojo ir Atlanto vandenynų pakrantėse.
Mudskupės yra neįprastos priekrantės žuvys, priklausančios gobijų šeimai. Jos išsiskiria tuo, kad gyvena potvynių ir atoslūgių zonose ir gali trumpam išeiti į sausumą — todėl jas dažnai vadina amfibiškomis žuvimis. Naudodamos krūtinės pelekais jos gali „vaikščioti“ bei šliaužti per dumblą ir pakrantės paviršius, o galingas uodegos pelekas padeda šuoliuoti ar greitai stumtis atgal į vandenį.
Išvaizda ir prisitaikymai
Mudskupės turi kamufliažinį kūno raštą — dažniausiai rusvus, pilkus arba dėmėtus tonus, pritaikytus prie dumblėtų pakrančių. Jos turi stiprius krūtinius peleksus ir išryškintą uodegą. Daugumai rūšių būdingi iškilę akys, leidžiančios stebėti aplinką, kai kūnas yra žemai ant dumblėtos dangos.
Be judėjimo pelekais, mudskupės turi specialius fiziologinius prisitaikymus kvėpavimui ore: jos gali daryti deguonies apykaitą per odą ir burnos gleivinę, taip pat saugoti vandenį per žiaunų ertmes, kad žiaunos liktų drėgnos, leidžiančios gauti deguonį iš oro. Dėl šių savybių jos lengviau išgyvena trumpus atoslūgius ir sausumos tarpsnius.
Elgsena ir gyvenimo būdas
Mudskupės yra aktyvios tiek vandenyje, tiek sausumoje. Daugelis rūšių kasa olojas dumble arba gyvena potvynių ir atoslūgių baseinuose potvynių ir atoslūgių baseinuose, kuriuose slepiasi po jūros dumbliais ar tarp augalų. Kai kurios rūšys vykdo sudėtingus teritorinius ritualus, gindamos savo teritorijas nuo kitų patinų: tai apima įkyrų pokšėjimą, kūno išsipūtimą ir spalvos keitimą.
Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, meldinės nendrinukės, yra ypač aktyvios, kai ištrauktos iš vandens — jos maitinasi, bendrauja ir net atlieka „patikros“ žygius po savo teritoriją.
Buveinė ir paplitimas
Mudskupes dažniausiai aptinka atogrąžų ir subtropikų zonose, tačiau yra rūšių ir vidutinio klimato juostose. Daugiausia rūšių gyvena pakrantėse prie Indijos ir Ramiojo vandenyno, tačiau tam tikros rūšys paplitusios ir prie Afrikos Atlanto vandenyno pakrančių. Tipinės buveinės yra mangrovės, dumblėti pakrantės laukai, estuarijos ir potvynių baseinai — vietos, kur vandenyno potvynis ir atoslūgis periodiškai keičia sąlygas.
Mityba ir reprodukcija
Mudskupės daugiausia minta smulkiais bestuburiais — vėžiagyviais, kirminais, moliuskais, taip pat renka dumblius ir organines liekanas. Jos medžioja tiek vandenyje, tiek ant dumblėtos pakrantės.
Daugelis rūšių veisiasi olose, iškastose dumble. Patinai dažnai saugo kiaušinius olos viduje ir palaiko drėgmę, kad kiaušiniai išliktų gyvybingi. Kiaušiniai arba jaunikliai kartais išleidžiami į vandenį kartu su potvyniu, kai sąlygos palankios.
Pavojai ir reikšmė žmonėms
Mudskupės nėra plačiai žuvininkaujamos, tačiau jos yra svarbios priekrantės ekosistemoms: jos padeda perdirbti organinę medžiagą ir yra grobio šaltinis kitiems gyvūnams. Didžiausi pavojai joms kyla nuo buveinių naikinimo (ypač mangrovių kirtimo), taršos ir klimato kaitos, keičiant potvynių ciklus ir dumblėtų zonų stabilumą.
Be to, mudskupės domina mokslininkus dėl savo unikalių prisitaikymų — jos yra modelinė grupė tyrimams apie sausumos adaptacijas, judėjimo biomechaniką ir kvėpavimo evoliuciją. Kai kurios rūšys taip pat pasirodo akvariumų prekyboje, nors jų laikymas reikalauja specifinių sąlygų.
Santrauka: mudskupės — tai priekrantės, potvynių-išskirtinės žuvys, kurios gali gyventi ir judėti tiek vandenyje, tiek sausumoje. Jos turi specialias anatomines ir fiziologines savybes, leidžiančias išgyventi atoslūgio sąlygomis, ir plačiai paplitusios ypač tropinėse bei subtropinėse pakrantėse.
Pritaikymai
Mudvabaliai daugeliu atžvilgių skiriasi nuo savo giminaičių gobijų. Gobijos gyvena tik jūroje, o purvasaugiai - ir sausumoje, ir vandenyje. Jos daugybę kartų prisitaikė gyventi sausumoje. Tarp jų:
- Anatominiai (kūno) ir elgsenos prisitaikymai leidžia jiems geriau judėti sausumoje ir vandenyje. Šios žuvys pelekais juda šuoliais. Nuo to ir kilo jų pavadinimas - "dumblinės žuvys". Be to, jos gali apversti savo stiprų kūną ir iššokti į orą iki 2 pėdų (60 cm).
- Dumblinės žuvys gali kvėpuoti per odą ir burnos gleivinę (gleivinę) bei gerklę (ryklę). Jie tai gali daryti tik tada, kai yra šlapi. Tai reiškia, kad dumblinės skiauterės gali gyventi tik drėgnose vietose.
Šis kvėpavimo būdas panašus į varliagyvių kvėpavimą. Jis vadinamas odos kvėpavimu oru. Kitas svarbus prisitaikymas, padedantis kvėpuoti būnant ne vandenyje, yra išsiplėtusios žiaunų kameros. Jose jie laiko oro burbulą. Šios didelės žiaunų kameros sandariai užsidaro, kai žuvis yra virš vandens. Taip žiaunos išlieka drėgnos ir gali funkcionuoti. Jos veikia kaip nardytojo cilindrai. Jie suteikia deguonies kvėpuoti ir būnant sausumoje.
- Jie kasa gilias urvas minkštose nuosėdose arba vandenyno ar ežero dugne. Tai leidžia žuvims termoreguliaciją, t. y. palaikyti vienodą kūno temperatūrą. Be to, per potvynį, kai užkasa po vandeniu, jos gali išvengti vandenyno plėšrūnų. Šiose urvuose jos taip pat deda kiaušinius.
Net ir tada, kai jų urvas yra po vandeniu, dumblinės siurbikės jame turi oro kišenę. Taip jie gali kvėpuoti, kai vandenyje yra mažai deguonies.
Mudskipper
Periophthalmus gracilis, purvo blizgučių rūšis. Gyvena nuo Malaizijos iki Šiaurės Australijos.
Rūšys
Periophthalmus gentis (glaudžiai susijusių rūšių grupė) yra pati įvairiausia ir plačiausiai paplitusi dumblinių žuvų grupė. Yra aštuoniolika skirtingų rūšių. Periophthalmus argentilineatus yra viena iš labiausiai paplitusių ir gerai žinomų rūšių. Ji aptinkama mangrovių ekosistemose ir dumblynuose Rytų Afrikoje ir Madagaskare į rytus nuo Bengalijos Sundarbano, Pietryčių Azijoje iki šiaurės Australijos, pietryčių Kinijos ir pietų Japonijos, iki Samoa ir Tongos salų. Užauga iki maždaug 9,5 cm ilgio ir yra mėsėdis maitintojas, t. y. ėda viską, kas pasitaiko. Minta nedideliu grobiu, pavyzdžiui, mažais krabais ir kitais nariuotakojais. Kita rūšis, Periophthalmus barbarus, yra vienintelė Vakarų Afrikos pakrantėse gyvenanti žuvėdra.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra purvasvaidžiai?
A.: Purvasvaidžiai - tai žuvų rūšis, kurios krūtinės pelekais gali "vaikščioti" sausuma.
K: Kokiai žuvų šeimai priklauso dumblinės?
A.: Purvabridžiai priklauso žuvų šeimai, vadinamai gobijų šeimai.
K: Ką reiškia, kai sakoma, kad dumblinės žuvys yra amfibijos?
Atsakymas: Tai reiškia, kad dumblinės žuvys gali išgyventi ir vandenyje, ir sausumoje.
K: Kur aptinkamos dumblinės žuvys?
A: Dumblinės žuvys gyvena atogrąžų, subtropikų ir vidutinio klimato zonose. Jos gyvena netoli Indijos ir Ramiojo vandenyno bei Afrikos Atlanto vandenyno pakrančių.
K: Kaip dauguma žuvų, gyvenančių potvynio ir atoslūgio buveinėse, išgyvena potvyniui atslūgus?
Atsakymas: Dauguma žuvų, gyvenančių potvynio ir atoslūgio buveinėse, slepiasi po šlapiais jūros dumbliais arba potvynio ir atoslūgio baseinuose, kad išliktų drėgnos arba šlapios, kai potvynis ir atoslūgis atslūgsta.
K: Ką dumblinės žuvys daro, kai yra ištrauktos iš vandens?
A.: Išlipusios iš vandens dumbliažnyplės yra aktyvios. Jie maitinasi, bendrauja tarpusavyje ir gina savo teritoriją.
K: Kokioms buveinėms yra prisitaikę dumblinės skiauterės?
A.: Purvabridžiai yra prisitaikę prie potvynių ir atoslūgių buveinių, t. y. vietų, kur vandenyno potvynis ir atoslūgis ateina ir išeina.
Ieškoti