Rusijos Federacijos valstybinis himnas (rus. Госуда́рственный гимн Росси́йской Федера́ции, rus: Gosudárstvennyj gimn Rossíjskoj Federacji), kartais tiesiog vadinamas Rusijos himnu (Гимн России), yra Rusijos valstybinio himno pavadinimas. Pirmą kartą panaudotas 2001 m., jo muzika tokia pati kaip ir buvusio Sovietų Sąjungos himno, kurį 1938 m. parašė Aleksandras Aleksandrovas. Žodžius 2000 m. naujai parašė Sergejus Michalkovas, kuris dar 1943 m. parašė žodžius ir Sovietų Sąjungos himnui.
Trumpa istorija
Po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. Rusija iš pradžių nebeturėjo bendro himno, o 1990–2000 m. oficialiai buvo vartojama Michailo Glinkos kompozicija „Patrioticheskaya Pesnya“. Dėl politinių ir simbolinių priežasčių XX a. pabaigoje kilo diskusijų apie naują valstybės simboliką. 2000 m. prezidento iniciatyva buvo priimtas sprendimas grąžinti garsiąją Aleksandrovo melodiją, tačiau su naujais, neideologiniais žodžiais. Nors teisinių procedūrų pradžia vyko 2000 m., himnas praktikoje ėmė būti plačiau vartojamas nuo 2001 m.
Muzika
Muziką sukūrė Aleksandras Aleksandrovas, kompozitorius, kurio tema XIX–XX a. vidurio didingumo ir patriotinės muzikos tradicijose buvo vertinama už stiprų, lengvai įsimenamą motyvą ir orkestrinę išraišką. Naujasis (Rusijos) himnas išsaugo originalią 1943 m. melodiją be pakeitimų; įvairūs atlikimai naudoja orkestruotus ir choro variantus. Dėl savo tūrinio ir dramatinio charakterio melodija gerai tinka oficialiems renginiams ir masinėms ceremonijoms.
Žodžiai ir autoriai
Žodžius naujam himnui 2000 m. parašė Sergejus Michalkovas (rus. Сергей Михалков), jau anksčiau bendradarbiavęs prie sovietinio himno tekstų 1943 m. (tuomet tekstą kartu rašė ir Gabrielius El‑Registanas). Naujuose žodžiuose atsisakyta aiškių nuorodų į komunizmą, Leniną ar partijos ideologiją; teksto tematika orientuota į tėvynės vienybę, didybę, laisvę ir patriotizmą.
Reakcija ir diskusijos
- Palaikymas: daugeliui žmonių melodija buvo gerai pažįstama ir siejosi su istorine galybe bei didinga muzika, todėl jos sugrąžinimas vertintas kaip nacionalinio identiteto stiprinimas.
- Prieštaravimai: kritikai teigė, kad naudojamas sovietinis motyvas kelia nostalgiją sovietiniam režimui ir represijoms; buvo ir nuomonių, kad reikėjo sukurti visiškai naują himną be sąsajų su praeitimi.
Oficialūs reglamentai ir vykdymas
Himno tekstas ir muzika yra oficialiai įtvirtinti įstatymu, nustatančiu, kada ir kaip jis turi būti atliekamas. Įprastinė protokolinė praktika — stovėti klausantis himno, nuimti galvos apdangalus vyrams, pagerbti vėliavą. Atlikimai gali būti orkestriniai, choro ar instrumentiniai; kartais renginiuose skamba santrumpinti variantai (pvz., tik choras arba tik priedainis), tačiau pilna versija naudojama valstybinių švenčių metu, inauguracijose, oficialiuose priėmimuose ir tarptautinėse sporto varžybose.
Tema ir reikšmė
Naujieji himno žodžiai pabrėžia vienybę, Tėvynės didybę ir pasiryžimą ginti nepriklausomybę bei laisvę. Muzikinis charakteris — aukštos natų eilės, platus dinaminių kontrastų diapazonas — suteikia himnui solemnų, kilmingą toną, tinkamą valstybinėms ceremonijoms.
Praktiniai pastebėjimai
- Himnas dažnai atliekamas valstybinėse šventėse, kariuomenės ceremonijose, valstybinėse laidotuvėse ir tarptautiniuose renginiuose.
- Jis taip pat yra įrašytas radijuje ir televizijoje specifinėse progose bei kartais naudojamas protokolinėse juostose.
- Himno žodžiai yra rusų kalba; vertimai į kitas kalbas egzistuoja informaciniams tikslams, tačiau oficiali versija išlieka originali rusų kalba.
Rusijos Federacijos himnas — sudėtingas simbolis: jam priskiriama vienijanti, reprezentacinė funkcija, tačiau jis taip pat kelia diskusijas dėl istorinių asociacijų. Muzikinė dovana Aleksandrovo ir teksto adaptacija Michalkovo lėmė, kad himnas tapo lengvai atpažįstamu valstybės simboliu XXI a. pradžioje.
