Nostratinė kalbų šeima – hipotezė apie bendrą Eurazijos protakalbą

Atraskite nostratinės kalbų šeimos hipotezę apie bendrą Eurazijos protakalbą — ginčijamą teoriją, siejančią indoeuropiečius, uralus, altajus ir kitus kalbų šeimų palikuonis.

Nostratų kalba yra hipotetinė kalbų šeima, apimanti daugelį dabartinių Eurazijos kalbų šeimų. Pagal šią hipotezę, nostratų kalba buvo protakalba, iš kurios išsivystė kelios vėlesnės šeimos; manoma, kad ji buvo vartojama po to, kai ištirpo ledo skydai, bet prieš žmonėms išplintant po Europą ir Aziją. Tai reiškia labai didelį laiko atstumą nuo dokumentinių šaltinių, todėl rekonstruoti tokį protakalbį yra sudėtinga ir prieštaringa užduotis.

Pagal įvairias versijas, daugelis dabartinių kalbų yra nostratų kalbos palikuonys. Dažniausiai į nostratų šeimą priskiriamos šios didžiosios grupės: indoeuropiečių, uralių, altajiečių ir kartvelų kalbos. Paprastai prie jų priskiriamos ir afroaziatų kalbos, paplitusios Šiaurės Afrikoje, Afrikos Kyšulyje, Arabijos pusiasalyje ir Artimuosiuose Rytuose, taip pat Indijos subkontinento dravidų kalbos. Tačiau ne visi tyrėjai sutaria dėl kiekvienos grupės įtraukimo; kai kurios versijos prie nostratų prijungia mažiau kalbėtų šeimų, kitos — riboja sąrašą.

Pavadinimas "Nostratic" kilęs iš lotynų kalbos žodžio nostrates, reiškiančio "mes" (kitaip tariant, tautiečiai). XX a. septintajame dešimtmetyje šią idėją išplėtė sovietų kalbininkai, Bomhardo pavadinti "maskvietiškąja mokykla". Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio anglakalbiuose akademiniuose sluoksniuose jai vėl pradėta skirti dėmesio. Svarbūs ankstyvieji tyrėjai, susiję su nostratų idėja, buvo Vladimiras Iljčič Svityčas (Illich-Svitych) ir Aharonas Dolgopolskis; vėlesnius atnaujinimus atliko mokslininkai kaip Allan Bomhard ar Merritt Ruhlen.

Įrodymai ir metodai

Šiai hipotezei paremti pateikiami keli tipai įrodymų:

• Lexikos ir leksinių cognatų palyginimas: tyrėjai bando rasti panašius žodžius (kentavimus) skirtingose kalbų šeimose, kurie galėtų kilti iš bendros praeities formos.
• Fonologinės ir morfologinės analogijos: siekiama nustatyti reguliarius garsų atitikimus ir bendras morfemas ar gramatines formas.
• Arealinės ir archeologinės koreliacijos: kai kurie autorių bandymai sieti kalbų sklaidą su vėlyvuoju paleolitu/epipaleolitu ir klimato pokyčiais (pvz., paskutiniojo ledynmečio pabaiga).
• Kompiuterinės ir statistinės analizės: pastaraisiais dešimtmečiais naudojamos skaitmeninės priemonės (pvz., leksikos statistika, filogenetiniai modeliai), tačiau jų rezultatai priklauso nuo prielaidų ir duomenų kokybės.

Tačiau klasikinė lyginamoji metodika, kuri taikoma rekonstrukcijoms su santykinai mažesniu laiko gyliu (pvz., indoeuropiečių), savo patikimumu sunkiai pritaikoma prie tokio didelio laiko atstumo, kaip reikalautų nostratų hipotezė.

Chronologija ir lokalizacija

Hipotezės pateikia skirtingas datacijas. Kai kurie autoriai, remdamiesi lingvistiniais ir archeologiniais argumentais, siūlo, kad protostratų kalba galėjo būti vartojama tarp maždaug 15 000 ir 12 000 m. pr. m. e., t. y. epipaleolito laikotarpiu, netoli paskutiniojo ledynmečio pabaigos — tai ir minima tekste. Kitų tyrėjų modeliai duoda platesnį laiko intervalą: nuo ~20 000 iki ~8 000 m. pr. m. e., priklausomai nuo to, kiek ir kokių kalbinių grupių jie sieja su nostratų šaka.

Dėl lokalizacijos nėra bendros nuomonės. Siūlomi regionai apima Pietvakarių Aziją (Artimuosius Rytus ir aplink Anatoliją), Pietų Kaukazą ar net pietinę Rusijos stepę. Kiekvienas pasiūlymas bando suderinti lingvistinius duomenis su archeologinėmis migracijomis ir klimato pokyčiais.

Prieštaros ir kritika

Nostratų hipotezė yra stipriai prieštaringa ir pasaulio kalbininkai jai pritaria nevienodai. Pagrindinės kritikos srovės:

• Laiko gylis: surinkti patikimų lyginamųjų duomenų už 10–15 tūkst. metų yra labai sudėtinga; daug panašumų gali būti atsitiktiniai.
• Arealiniai ir skolų efektai: ilgalaikis artumas tarp kalbų gali sukelti panašumus, kurie nėra dėl bendros kilmės, bet dėl kontaktų ir mainų.
• Metodologiniai trūkumai: kai kurie tyrėjai naudoja mass comparison (masinį palyginimą) ar kitus mažiau griežtus metodus, kuriuos kritikai laiko pažeidžiančiais lyginamosios metrikos taisykles.
• Trūksta reguliarumo: patikima protakalbės rekonstrukcija reikalauja nuoseklių garsinių atitikimų; kritikai teigia, kad nostratų aptiktos atitikties dažnai nėra pakankamai reguliarūs.

Dėl šių priežasčių daug kalbininkų lieka skeptiški arba abejoja hipotezės apimtimi — kai kurie sutinka, kad galimi regioniniai ryšiai tarp kai kurių grupių, tačiau nepritaria platesnei nostratinei vienybei.

Žymių mokslininkų indėlis

• V. Illich‑Svitych ir A. Dolgopolskis — vieni ankstyvųjų sovietinių nostratistų, parengę svarbių lyginamojo darbo pavyzdžių.
• Allan Bomhard — vienas iš ryškesnių šiuolaikinių nostratinių idėjų propaguotojų dėl platesnių sintezės bandymų (minėtas ir kaip „maskvietiškosios mokyklos“ kritikai pavadintas autorius).
• Merritt Ruhlen ir Joseph Greenberg — Vakarų mokslininkai, kurie rėmė plačius genealoginius ryšius ir masinio palyginimo metodus, tačiau jų darbai irgi sulaukė daug kritikos.
• Vėlesniais dešimtmečiais įvairūs tyrėjai, įskaitant Sergeių Starostiną ir kitus, bandė patobulinti duomenų bazes bei taikyti kompiuterines metodikas.

Reikšmė ir šiuolaikiniai tyrimai

Jeigu nostratų hipotezė būtų patvirtinta, tai reikštų, jog daugelis Euroazijos kalbų turi bendrą kilmę, o tai turėtų didelę reikšmę istorinei lingvistikai ir žmonijos migracijų studijoms. Tačiau šiuo metu dauguma specialistų prašo atsargumo: reikia griežtų, reguliarumo principus atitinkančių atitikčių, aiškių fonologinių ir morfologinių modelių bei papildomų archeologinių ir genetinių duomenų, kurie galėtų paremti lingvistines išvadas.

Santrauka: nostratų kalbų šeima yra įdomi ir ambicinga hipotezė, pasižyminti tiek potencialiu paaiškinamuoju poveikiu Euroazijos kalbų istorijai, tiek rimtomis metodologinėmis ir empirinėmis problemomis. Dėl to tema išlieka aktyviai nagrinėjama, tačiau ir ginčijama mokslinėje bendruomenėje.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra nostratų kalba?

K: Kas pasiūlė nostratų kalbos idėją?

K: Kokios kalbos laikomos nostratų kalbos palikuonėmis?

Klausimas: Ar kalbininkai pritaria šiai hipotezei?

K.: Kada galėjo būti kalbama protostratų kalba?

K: Ką reiškia "nostratų"?

Paieška pagal raidę