Quatour pour la fin du temps
"Quatuor pour la fin du temps" - prancūzų kompozitoriaus Olivier Messiaeno kamerinės muzikos kūrinys. Anglakalbėse šalyse jis dažnai vadinamas anglišku pavadinimu Quartet for the End of Time. Kūrinys parašytas neįprastam keturių instrumentų deriniui: klarnetui (B-dur), smuikui, violončelei ir fortepijonui. Jame yra 8 dalys. Jį atlikti trunka apie 50 minučių. Kūrinys pirmą kartą neįprastomis aplinkybėmis buvo atliktas 1941 m. Tai labai svarbus kūrinys XX a. klasikinės muzikos istorijoje.
Sudėtis ir pirmasis atlikimas
Messiaenas šį kūrinį neįprastam instrumentų deriniui parašė dėl ypatingos priežasties. 1940 m., kai vyko Antrasis pasaulinis karas, Vokietija įsiveržė į Prancūziją. Messiaenas pateko į vokiečių kariuomenės nelaisvę ir buvo laikomas karo belaisviu. Vežamas į karo belaisvių stovyklą, Messiaenas kalbėjosi su kitu kaliniu Henri Akoka, kuris buvo klarnetininkas. Messiaenas parodė jam savo kuriamo kūrinio klarnetui "Abîme des oiseaux" eskizus. Tarp kalinių buvo dar du profesionalūs muzikantai: Jeanas le Boulaire'as, smuikininkas, ir Étienne'as Pasquier, violončelininkas. Messiaenas sukūrė "Quatuor" šiems trims muzikantams, pats skambindamas fortepijonu. Šių keturių instrumentų derinys neįprastas, nors 1938 m. Paulis Hindemithas parašė kūrinį tokiam pačiam deriniui.
Pirmasis kvarteto pasirodymas įvyko 1941 m. sausio 15 d. Vokietijoje, Görlitz mieste (dabar Zgorzelecas Lenkijoje). Klausytojus sudarė apie keturis šimtus karo belaisvių. Priekyje sėdėjo vokiečių kalėjimo pareigūnai. Muzika klausytojams turėjo atrodyti keista, tačiau visi jie mandagiai klausėsi. Netrukus Messiaenas buvo paleistas iš kalėjimo ir grįžo į Prancūziją.
Įkvėpimas
Messiaen'ą įkvėpė Biblijos žodžiai, kai angelas sako: "Laiko nebebus". Šie žodžiai turi kitą prasmę muzikos atžvilgiu, nes Messiaenas nerašo muzikos, kurios taktų skaičius būtų reguliarus. Kaip ir "Pavasario apeigose", taktų ilgis nuolat kinta. Per karą Messiaenas buvo pakankamai girdėjęs, kad kareiviai žygiuoja reguliariu taktu vienas-dvi-trys-keturi-vienas-dvi-trys-keturi. Jo ritmai šioje muzikoje išsivysto iš mažų smulkių ritminių schemų
Struktūra
Kūrinį sudaro aštuonios dalys.
Pirmoji dalis vadinasi "Liturgie de cristal" ("Chyrštalo liturgija") ir aprašo paukščių pabudimą. Šią dalį groja visi keturi instrumentai.
Antroji dalis - "Vocalise, pour l'Ange qui annonce la fin du Temps" - "Giesmė angelui, skelbiančiam laiko pabaigą". Ją atlieka visas kvartetas, nors centrinėje dalyje klarnetas negroja.
Trečioji dalis vadinasi "Abîme des oiseaux" ("Paukščių bedugnė") ir yra grojama tik klarnetu. Ji itin lėta, todėl klarnetininkui reikia labai kontroliuoti kvėpavimą.
Ketvirtoji dalis - "Intermède" ("Interliudija") - atliekama smuiku, violončele ir klarnetu.). Ji greita ir gyva.
Penktoji dalis - "Louange à l'Éternité de Jésus" ("Garbė Jėzaus amžinumui"). Ją atlieka violončelė, lydima fortepijono, kuris tik groja akordus. Ji vėlgi itin lėta, todėl violončelininkui reikia gerai valdyti lanką.
Šeštoji dalis vadinasi "Danse de la fureur, pour les sept trompettes" ("Įniršio šokis septyniems trimitams"), grojama visais keturiais instrumentais. Beveik visą kūrinį jie groja unisonu (tomis pačiomis natomis).
Septintoji dalis vadinasi "Fouillis d'arcs-en-ciel, pour l'Ange qui annonce la fin du Temps" ("Vaivorykščių pynė angelui, kuris skelbia laiko pabaigą") ir ją atlieka visas kvartetas. Dalis antrosios dalies muzikos kartojama. Girdime, kaip angelą uždengia vaivorykštė.
Aštuntoji dalis - "Louange à l'Immortalité de Jésus" ("Garbė Jėzaus nemirtingumui") smuikui ir fortepijonui. Girdime žmogaus pakilimą į savo dievą. Smuikas užbaigia labai aukšta harmonine nata.
Partitūros priekyje esančioje ilgoje įžangoje Messiaenas trumpai pristato savo muzikos teoriją. Jis aprašo savo naudojamus ritmus ir jų tarpusavio ryšį. Tačiau pabaigoje jis sako, kad norint atlikti kūrinį nebūtina perskaityti visą jo teoriją.
