Sinestezija
Sinestezija arba sinestezija - tai būklė, kai smegenys sumaišo pojūčius. Žmonės, kuriems būdinga sinestezija, vadinami sinestetikais.
Sinestezija paprastai yra paveldima (vadinama įgimta sinestezija), tačiau tiksliai nežinoma, kaip žmonės ją paveldi.
Kartais apie sinesteziją praneša žmonės, vartojantys psichodelinius narkotikus, patyrę insultą arba epilepsijos priepuolį. Taip pat pranešama, kad ji atsiranda dėl aklumo ar kurtumo. Sinestezija, atsiradusi dėl įvykių, nesusijusių su genais, vadinama atsitiktine sinestezija. Ši sinestezija atsiranda dėl kai kurių narkotikų arba insulto, bet ne dėl aklumo ar kurtumo. Garsas siejamas su regėjimu, o lytėjimas - su klausa.
Sinestezija buvo daug tyrinėjama XIX a. ir XX a. pradžioje, tačiau XX a. viduryje ji buvo mažiau tyrinėjama. Tik pastaruoju metu ji vėl pradėta išsamiai tyrinėti.
Kai kurie muzikantai ir kompozitoriai turi tam tikrą sinestezijos formą, leidžiančią jiems "matyti" muziką kaip spalvas ar formas. Tai vadinama chromatezija. Teigiama, kad Mozartas turėjo šią sinestezijos formą. Jis teigė, kad D-dur tonacija skamba šiltai, "oranžiškai", o b-moll - juodai. A-dur jam buvo vaivorykštės spalvų paletė. Tai gali paaiškinti, kodėl kai kuriuos savo kūrinius jis rašė naudodamas skirtingas spalvas skirtingoms natoms ir kodėl didžioji dalis jo muzikos yra mažorinės tonacijos.
Kitas kompozitorius, turėjęs spalvotą klausą, buvo rusų kompozitorius Aleksandras Skriabinas. 1907 m. jis kalbėjosi su kitu garsiu kompozitoriumi Nikolajumi Rimskiu-Korsakovu, kuris sirgo sinestezija, ir abu pastebėjo, kad kai kurios muzikos natos verčia juos galvoti apie tam tikras spalvas. Skriabinas bendradarbiavo su Aleksandru Mozeriu, kuris sukūrė spalvotus vargonus.
Kaip žmogus, turintis sinesteziją, gali matyti raides ir skaičius
Patirtis
Tos pačios rūšies sinestezija skirtingiems žmonėms gali turėti skirtingą poveikį (ryškesnį ar mažiau ryškų).
Sinestetai dažnai sako, kad nežinojo, jog jų patirtis yra neįprasta, kol nesužinojo, kad kiti žmonės jos neturi. Kiti pasakoja pasijutę taip, tarsi visą gyvenimą būtų saugoję paslaptį. Dauguma sinestetikų savo patirtį laiko dovana - "paslėptu" pojūčiu. Dauguma sinestetikų dar vaikystėje sužino, kad turi sinestezija. Kai kurie išmoksta ją taikyti kasdieniame gyvenime ir darbe. Pavyzdžiui, jie gali panaudoti savo dovaną vardams ir telefono numeriams įsiminti arba atlikti mintinę aritmetiką. Daugelis sinestezija sergančių žmonių naudojasi savo patirtimi, kad galėtų būti kūrybiškesni, pavyzdžiui, piešdami ir kurdami muziką.
Pranešta apie daugiau nei 60 sinestezijos rūšių, tačiau mokslininkai ištyrė tik nedaugelį jų. Kai kurios dažniausiai pasitaikančios sinestezijos rūšys yra šios:
- Grafemų ir spalvų sinestezija: Raidės ar skaičiai turi savo spalvas.
- Ordinarinė kalbinė personifikacija: Skaičiai, savaitės dienos ir metų mėnesiai laikomi asmenybėmis.
- Erdvinė seka: Skaičiai, metų mėnesiai ir (arba) savaitės dienos yra tam tikrose erdvės vietose. Pavyzdžiui, 1980 m. gali būti "toliau" nei 1990 m. Arba metai gali būti matomi trimatėje erdvėje kaip žemėlapis.
- Vizualinė judesio → garso sinestezija: garsų girdėjimas reaguojant į judesio matymą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra sinestezija?
A: Sinestezija, arba sinestezija, - tai būklė, kai smegenys sumaišo pojūčius. Žmonės, kuriems būdinga sinestezija, vadinami sinestetikais.
K: Kaip ji paveldima?
A.: Sinestezija paprastai yra paveldima (vadinama įgimta sinestezija), tačiau tiksliai nežinoma, kaip žmonės ją paveldi.
K: Ar gali ją sukelti ne tik genetika, bet ir kiti dalykai?
A: Taip, sinestezija gali pasireikšti ir žmonėms, vartojantiems psichodelinius narkotikus, po insulto arba epilepsijos priepuolio metu. Taip pat pranešama, kad ji atsiranda dėl aklumo ar kurtumo. Ši sinestezijos rūšis, atsirandanti dėl įvykių, nesusijusių su genais, vadinama atsitiktine sinestezija, kai garsas susiejamas su regėjimu arba lytėjimas su klausa.
K: Kas buvo Mocartas?
A: Mozartas buvo austrų kompozitorius ir muzikantas, gyvenęs XVIII amžiuje ir sukūręs vienus garsiausių muzikos kūrinių istorijoje.
K: Ar Mozartas sirgo chromatezija?
A: Taip, kai kurie muzikantai ir kompozitoriai turi tam tikrą sinestezijos formą, kuri leidžia jiems "matyti" muziką kaip spalvas ar formas, ir tai vadinama chromatezija. Pranešama, kad Mozartas turėjo šią sinestezijos formą ir sakė, kad D-dur tonacija jam skambėjo šiltai, "oranžiškai", b-moll - juodai, o A-dur - tarsi vaivorykštės spalvos.
K: Kas dar turėjo spalvinę klausą?
A: Kitas kompozitorius, turėjęs spalvinę klausą, buvo rusų kompozitorius Aleksandras Skriabinas, kuris 1907 m. kalbėjosi su kitu garsiu kompozitoriumi Nikolajumi Rimskiu-Korsakovu, taip pat turėjusiu sinesteziją, apie tai, kad tam tikros muzikos natos verčia juos galvoti apie tam tikras spalvas.
Klausimas: Ką Skriabinas kūrė kartu su Aleksandru Mozeriu?
A:Skriabinas kartu su Aleksandru Mozeriu dirbo kurdamas spalvotus vargonus, kurie pagal jais grojamas natas galėjo sukurti skirtingų spalvų šviesas.
