Sinestezija – kas tai? Jutimų susiliejimas, rūšys ir pavyzdžiai

Sužinokite, kas yra sinestezija: jutimų susiliejimas, rūšys, priežastys ir įdomūs pavyzdžiai (Mozartas, Skriabinas). Skaitykite visą paaiškinimą.

Sinestezija — tai neurologinė būsena, kai jutimai arba kognityviniai potyriai susilieja: vieno pojūčio stimulas automatiškai sukelia kitą pojūtį. Pavyzdžiui, žmogus gali „matyti“ spalvas išgirdęs garsą arba jausti skonį išgirdęs žodį. Žmonės, kuriems būdinga sinestezija, vadinami sinestetikais. Šis reiškinys yra automatinis, nevalingas ir dažnai pastovus per visą gyvenimą.

Sinesteziją lemia smegenų organizacijos ypatumai — taciau tikslios priežastys iki galo neišaiškintos. Dalis duomenų rodo genetinį komponentą: sinestezija paprastai yra paveldima (vadinama įgimta sinestezija), tačiau paveldimumo mechanizmai ir genai nėra pilnai žinomi. Kituose atvejuose sinestezija atsiranda vėliau gyvenime dėl įvairių priežasčių (vadinama atsitiktine sinestezija).

Kaip gali atsirasti sinestezija?

• Įgimta/paveldima: daug sinestetikų teigia, kad jų pojūčių susiliejimas yra nuo vaikystės ir turi šeiminį pobūdį.
• Atsiradusi po smegenų pažeidimų ar ligų: sinesteziją praneša kai kurie žmonės po insulto arba epilepsijos priepuolio.
• Farmakologinė / laikina: tam tikri psichodeliniai narkotikai gali sukelti sinestezijos tipo patyrimus.
• Sensorinė kompensacija: pranešama apie sinestezijos atsiradimą dėl aklumo ar kurtumo, kai smegenys perskirsto jutiminę informaciją. (Pastaba: ne visos sensorinės permainos veda prie sinestezijos; šiuose atvejuose mechanizmai gali skirtis.)
• Atsitiktinė sinestezija: sinestezija, atsiradusi dėl įvykių, nesusijusių su genais, vadinama atsitiktine sinestezija. Ji gali būti susijusi su tam tikrais vaistais, neurologiniais pažeidimais ar kitais išoriniais veiksniais.

Sinestezijos rūšys

Yra daug sinestezijos formų. Žemiau pateikiamos dažniausios ir geriausiai aprašytos:

• Grafoemų–spalvų sinestezija (grapheme–color): raidės ir skaičiai sukelia konkrečias spalvas.
• Chromatezija (spalvinė klausa): garsai ar muzikos tonai sukelia spalvų pojūtį. Daugelis muzikantų su tokia forma „mato“ muziką spalvomis ar formomis.
• Kalbinio–skonio sinestezija (lexical–gustatory): žodžiai ar kalbos garsai sukelia skonio pojūčius.
• Veidrodinė lietimo sinestezija (mirror–touch): matant kito žmogaus lietimą, pats jautiesi su tuo pačiu lietimu.
• Erdvinės sekos sinestezija: laiko, skaičių ar kalendorinių koncepcijų suvokimas kaip konkrečių erdvinių formų (pvz., mėnesiai išdėstyti aplink erdvę).
• Ordinalinių vienetų personifikacija (ordinal linguistic personification): skaičiai, mėnesiai ar raidės suvokiami kaip turintys asmenines savybes, lytį ar charakterį.

Pavyzdžiai ir menininkai

Kai kurie muzikantai ir kompozitoriai turėjo sinestezijos formų, leidžiančių jiems susieti garsus su spalvomis. Tai gerai žinoma kaip chromatezija.

Teigiama, kad Mozartas turėjo tokį patyrimą: jis sakė, jog D-dur tonacija jam skamba šiltai, „oranžiškai“, o b-moll - juodai. A-dur jam buvo vaivorykštės spalvų paletė. Šiuos pojūčius sieja pasakojimai apie tai, kodėl kai kuriuos savo kūrinius jis rašė naudodamas skirtingas spalvas skirtingoms natoms ir kodėl daug jo muzikos yra didžiosios tonacijos.

Kitas žymus pavyzdys — rusų kompozitorius Aleksandras Skriabinas. 1907 m. jis kalbėjosi su Nikolajumi Rimskiu-Korsakovu, kuris sirgo sinestezija, ir abu pastebėjo, kad tam tikros natų sekos verčia juos galvoti apie konkrečias spalvas. Skriabinas bendradarbiavo su Aleksandru Mozeriu, kuris kūrė spalvotus vargonus, bandančius sinchronizuoti muziką ir šviesą.

Tyrimai ir aiškinimai

Sinestezija buvo intensyviai tyrinėta XIX a. ir XX a. pradžioje, vėliau XX a. viduryje mene ir psichologijoje šis reiškinys trumpam nustojo būti dėmesio centre. Pastaraisiais dešimtmečiais sinestezija vėl Yra daugeliu mokslinių tyrimų objektu: naudojamos elgesio metodikos (pvz., nuoseklumo testai, Stroop tipo užduotys) ir neurovaizdavimo priemonės (fMRI, DTI), siekiant išaiškinti smegenų tinklų mechanizmus.

Dvi pagrindinės teorijos, paaiškinančios sinesteziją, yra:

• Kryžminė aktyvacija (cross‑activation): papildomas ryšys tarp skirtingų jutiminių sričių (pvz., tarp regos ir kalbos sričių) sukelia, kad vienos srities aktyvacija tiesiogiai išprovokuoja kitos srities pojūtį.
• Atvirkštinis slopinimas (disinhibited feedback): sumažėjęs slopinimas tarp smegenų sričių leidžia informacijai „grįžti“ į sritis, kurios įprastai jos neapdorotų, todėl atsiranda papildomi pojūčiai.

Diagnozė, reikšmė ir gyvenimas su sinestezija

• Diagonostika remiasi žmogaus aprašymais ir elgesio testais: įgimtos sinestezijos požymis — labai pastovios asociacijos per daugelį metų (pvz., ta pati raidė visada turi tą patį spalvų pojūtį).
• Sinestezija dažniausiai nėra ligos simptomas ir daugeliui sinestetikų ji netrukdo kasdieniame gyvenime; kai kam ji suteikia kūrybinio įkvėpimo, kitiems — papildomų asociacijų mokantis ar dirbant.
• Retkarčiais sinestezija gali sukelti nepatogumų (pvz., trikdyti mokslo ar kasdienes užduotis), tačiau yra ir technikų, kaip priderinti aplinką bei išnaudoti stipriąsias puses.

Dažnumas

Apie sinestezijos paplitimą skirtingi tyrimai praneša skirtingus skaičius — nuo maždaug 1 % iki kelių procentų populiacijos (kai kuriuose tyrimuose minima ~4 %). Visgi tikslus paplitimas priklauso nuo to, kokias formas ir kriterijus skaičiuojama.

Santrauka

Sinestezija yra įdomus ir įvairialypis reiškinys: nuo subtilių asociacijų iki intensyvių daugiakampių pojūčių. Ji gali būti įgimta arba išsivystyti vėliau, pasireikšti įvairiomis formomis ir turėti meninių bei pažintinių pasekmių. Nors dar liko daug neatsakytų klausimų dėl jos biologinio mechanizmo ir paveldėjimo, nauji tyrimai nuolat prideda žinių apie šį unikalų jutimų susiliejimą.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra sinestezija?

K: Kaip ji paveldima?

K: Ar gali ją sukelti ne tik genetika, bet ir kiti dalykai?

K: Kas buvo Mocartas?

K: Ar Mozartas sirgo chromatezija?

K: Kas dar turėjo spalvinę klausą?

Klausimas: Ką Skriabinas kūrė kartu su Aleksandru Mozeriu?

Paieška pagal raidę