Aleksandras Skriabinas – rusų kompozitorius ir pianistas, muzikinis modernistas
Sužinokite apie Aleksandrą Skriabiną — novatorišką rusų kompozitorių ir pianistą, kurio vėlyvojo romantizmo ir modernizmo muzika jungė impresionizmą ir menų sintezę.
Aleksandras Skriabinas (taip pat rašoma Skriabinas) (gimė Maskvoje sausio 6 d. 1872; mirė Maskvoje balandžio 27 d. 1915) - garsus rusų kompozitorius ir pianistas. Jis rašė muziką orkestrui ir fortepijonui. Jo muzika priskiriama vėlyvajam romantizmui, tačiau vėlesni kūriniai skamba gana moderniai, be to, jam turėjo įtakos impresionizmas. Jis turėjo labai neįprastų idėjų, kaip sujungti visus menus į vieną kūrinį.
Gyvenimas ir kūrybinė veikla
A. Skriabinas gimė ir užaugo Maskvoje, anksti išryškėjo jo muzikinis talentas. Studijavo muziką Maskvos konservatorijoje ir karjeros pradžioje buvo žinomas kaip virtuoziškas pianistas. Jo ankstyvieji kūriniai stipriai pajusti Chopino ir kitų XIX a. romantikų įtaka, tačiau bėgant metams Skriabinas vis labiau plėtojo savitą, eksperimentinę harmoniją ir formą.
Muzikinis stilius ir idėjos
Skriabino vėlesnė kūryba pasižymi netradicine harmonija, dažnai vadinama preludine modernistine: jis naudojo taip vadinamąjį „mistinį akordą“ (specialią garsų kombinaciją), eksperimentavo su tonaliteto laipsnių nykimu ir chromatinėmis spalvomis. Jis domėjosi okultizmu, teosofija ir filosofinėmis idėjomis, kurias stengėsi atskleisti muzikoje — siekis sujungti garsą, spalvą, literatūrą ir sceninį efektą tapo viena iš jo savitų vizijų.
Skriabinas taip pat buvo žinomas dėl spalvų ir muzikos asociacijų (sinestezijos idėjų): jis sudarinėjo ryšius tarp tonacijų bei spalvų ir savo projektams siūlė naudoti apšvietimą kaip muzikos dalį. Labiausiai žinomas bandymas šioje srityje — simfoninė poema „Prometėjas: Ugnies poezija“ (Prometheus: Poem of Fire), kurioje numatyta speciali šviesų partija (vadinama „klaviatūra–šviesa“ / clavier à lumières).
Svarbiausi kūriniai
- Piano sonatos — Skriabinas parašė dešimt fortepijono sonatų, kurios sekė nuo ankstyvo lyrizmo iki sudėtingos, mistinės kalbos vėlesniuose numeriuose.
- Poem of Ecstasy (Op. 54) — vienas žymiausių orkestrinių ir choro kūrinių, kuriame jau ryškėja vėlesnė, „ekstazinė“ Skriabino estetika.
- Prometėjas: Ugnies poezija (Op. 60) — orkestrinė poema su numatyta šviesų partija, simbolizuojanti Skriabino idėjų apie spalvų ir muzikos jungtį.
- Vers la flamme (Op. 72) — vėlyvas fortepijoninis kūrinys, stipriai simbolinis ir virtuoziškas, dažnai atliekamas kaip pavyzdys Skriabino brandos.
- Preliudai, etiudai, mazurkos ir kiti fortepijoniniai kūriniai — sudaro didelę jo palikimo dalį ir yra nuolat atliekami pianisto repertuare.
Paveldas ir reikšmė
Skriabino įtaka muzikai yra dvilypė: viena vertus, jis buvo romantiškos, melodinės tradicijos tąsa; kita vertus, jo eksperimentai su harmonija, forma ir multimedia (muzika + šviesa) tapo svarbiu tiltu į XX a. modernizmą. Jo kūryba įkvėpė vėlesnius kompozitorius ir tyrinėtojus, vienu metu laikyta provokuojančia, vėliau pripažinta kaip ankstyvas žingsnis link atonališkos ir spalviškos muzikos paieškų.
Skriabinas mirė Maskvoje 1915 m.; jo mirtis buvo netikėta ir ankstyva, tačiau palikimas gyvuoja per neregimą, drąsią ir savitą muzikinę kalbą. Jo kūriniai reikalauja interpretuotojo techninės meistrystės, bet ir jautraus supratimo apie simboliką bei spalvines asociacijas, kurias autorius laikė esminėmis savo menui.
Pastaba: Skriabino kūryba yra plati ir daugiabriaunė — vertėtų klausytis įvairių jo sonatų ir orkestrinių kūrinių, kad pilnai pajustumėte jo vystymąsi nuo romantizmo link modernistinių idėjų.
Gyvenimas
Skriabinas buvo vienintelis vaikas aristokratų šeimoje. Jis visada didžiavosi, kad gimė Kalėdų dieną (sausio 6 d. rusų stačiatikių bažnyčioje yra Kalėdų diena). Motina mirė, kai jam buvo vieneri metai, o tėvas didžiąją laiko dalį praleido užsienyje dirbdamas diplomatu. Jį prižiūrėjo teta, močiutė ir prosenelė, kurios visos juo rūpinosi, todėl jis buvo labai išlepintas vaikas. Kai užaugo, jis buvo labai žemo ūgio, o jo rankos galėjo ištempti tik vieną oktavą (aštuonias natas) pianinu.
Skriabinas mokėsi Maskvos kadetų korpuse. Jis išmoko skambinti fortepijonu ir susidraugavo su vos metais jaunesniu kompozitoriumi Sergejumi Rachmaninovu. Jis pelnė antrąjį Maskvos konservatorijos aukso medalį (Rachmaninovas buvo laimėjęs pirmąjį). Jis repetavo Balakirevo kūrinį "Islamey", tačiau jį atlikdamas susižeidė dešinę ranką. Jam vis dėlto pavyko tęsti pianisto karjerą, tačiau jis parašė keletą fortepijoninių kūrinių tik kairei rankai. Svetainėje 1895 jis keliavo po daugelį Europos šalių, koncertavo ir sukūrė daug fortepijoninės muzikos. Jis vedė 1897. Su žmona išvyko į Odesą, kur grojo savo Koncertą fortepijonui, o paskui kelis mėnesius praleido Paryžiuje. Dėstė Maskvos konservatorijoje ir parašė keletą svarbių orkestrinės muzikos kūrinių. Vėliau paliko žmoną ir vaikus ir keleriems metams su kita moterimi išvyko į Europą. Ji įkvėpė daug jo muzikos. Skriabinas iki gyvenimo pabaigos toliau keliavo ir grojo fortepijonu. Kai jis buvo Londone 1914 jam ant lūpos atsirado opaligė, kuri vis stiprėjo, kol po metų jis mirė.
Jo muzika
Skriabinas mėgo Šopeno muziką ir parašė daug trumpų kūrinių, vadinamų preliudais, kurie rodo Šopeno įtaką. Su amžiumi jo muzika darėsi vis asmeniškesnė. Jis buvo labai egocentriškas (galvojo tik apie save, o ne apie kitus žmones) ir turėjo keistų idėjų. Jis norėjo parašyti kūrinį, kuriame būtų sujungti visi menai ir visi pojūčiai: muzika, šokis, poezija, spalvos ir net kvapai. Jis norėjo, kad šis kūrinys būtų atliktas prie ežero Indijoje. Šis kūrinys taip ir nebuvo baigtas ar atliktas, ir mes nežinome, ar jis rimtai tikėjosi, kad tai įvyks, tačiau jis nusipirko sau šalmą nuo saulės.
Skriabinas savo muzikoje bandė naudoti įvairias harmonijas. Jis turėjo mėgstamiausią akordą, kurį vadino "mistiniu akordu" (iš apačios į viršų: C, Fis, B, E, A, D). Jį jis naudojo įvairiais būdais. Tarp jo orkestrinių kūrinių yra Koncertas fortepijonui, 3 simfonijos, Le poème de l'extase ("Ekstazės poema") ir Prométhée, le poème du feu ("Prometėjas, ugnies poema"). Jo muzika, kuri yra paslaptinga ir svajinga, šiek tiek panaši į prancūzų kompozitorių impresionistų, tokių kaip Debussy, muziką.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Aleksandras Skriabinas?
A: Aleksandras Skriabinas buvo garsus rusų kompozitorius ir pianistas, gimęs 1872 m. sausio 6 d. Maskvoje ir miręs 1915 m. balandžio 27 d.
K: Kokią muziką rašė Aleksandras Skriabinas?
A: Aleksandras Skriabinas rašė muziką orkestrui ir fortepijonui.
Klausimas: Kokio stiliaus laikotarpio muziką kūrė Aleksandras Skriabinas?
A: Aleksandro Skriabino muzika priklauso vėlyvojo romantizmo laikotarpiui.
K: Ar Aleksandro Skriabino muzikai turėjo įtakos impresionizmas?
A: Taip, Aleksandro Skriabino muzikai įtakos turėjo impresionizmas.
K: Ar Aleksandras Skriabinas turėjo kokių nors neįprastų idėjų apie meną?
A: Taip, Aleksandras Skriabinas turėjo labai neįprastų idėjų, kaip sujungti visus menus į vieną kūrinį.
K: Kada gimė Aleksandras Skriabinas?
A: Aleksandras Skriabinas gimė 1872 m. sausio 6 d.
K: Kada mirė Aleksandras Skriabinas?
A: Aleksandras Skriabinas mirė 1915 m. balandžio 27 d.
Ieškoti