JAV Konstitucijos XII pataisa (1804) – prezidento ir viceprezidento rinkimų tvarka

Rinkėjai renkasi savo valstijose ir balsuodami renka prezidentą ir viceprezidentą, iš kurių bent vienas turi būti ne tos pačios valstijos gyventojas; savo balsavimo biuleteniuose jie nurodo asmenį, už kurį balsuojama kaip už prezidentą, ir skirtinguose biuleteniuose - asmenį, už kurį balsuojama kaip už viceprezidentą, ir sudaro atskirus sąrašus visų asmenų, už kuriuos balsuojama kaip už prezidentą, ir visų asmenų, už kuriuos balsuojama kaip už viceprezidentą, bei balsų už kiekvieną iš jų skaičiaus; šiuos sąrašus jie pasirašo, patvirtina ir užantspauduotus perduoda į Jungtinių Valstijų vyriausybės būstinę Senato pirmininkui; -- Senato pirmininkas, dalyvaujant Senatui ir Atstovų rūmams, atplėšia visus pažymėjimus, ir tada balsai suskaičiuojami; -- asmuo, gavęs daugiausia balsų už prezidentą, tampa prezidentu, jei šis skaičius sudaro daugumą visų paskirtų rinkėjų; jei tokios daugumos nėra, Atstovų rūmai iš asmenų, turinčių daugiausia, bet ne daugiau kaip tris balsus už prezidentą balsuojančių asmenų sąrašuose, nedelsdami balsuodami išrenka prezidentą. Tačiau renkant prezidentą balsuojama pagal valstijas, kiekvienos valstijos atstovybė turi po vieną balsą; kvorumą šiam tikslui sudaro dviejų trečdalių valstijų narys ar nariai, o pasirinkimui būtina visų valstijų dauguma. [O jeigu Atstovų Rūmai neišsirenka prezidento, kai tik jiems suteikiama teisė jį rinkti, iki kitų metų kovo ketvirtos dienos, prezidento pareigas eina viceprezidentas, kaip ir prezidento mirties ar kitokio konstitucinio neįgalumo atveju. --]* Viceprezidentu tampa asmuo, surinkęs daugiausiai viceprezidento balsų, jei šis skaičius sudaro daugumą visų paskirtų rinkėjų, o jei nė vienas asmuo nesurenka daugumos, tuomet iš dviejų didžiausių sąrašo numerių viceprezidentą renka Senatas; kvorumą šiam tikslui sudaro du trečdaliai visų senatorių, o pasirinkimui būtina visų senatorių dauguma. Tačiau joks asmuo, kuris pagal Konstituciją negali eiti prezidento pareigų, negali būti renkamas Jungtinių Valstijų viceprezidentu.

1787 m. Konstitucinis Susirinkimas svarstė kelis skirtingus pasiūlymus dėl prezidento rinkimų. Vieni norėjo, kad prezidentą rinktų Kongresas. Kiti siūlymai numatė, kad prezidentą rinktų valstijų įstatymų leidžiamieji organai, valstijų gubernatoriai arba Kongreso komitetas. Artėjant suvažiavimo pabaigai šis klausimas buvo perduotas komitetui, vadinamam Vienuolika komitetų, dėl likusių reikalų. Jie sukūrė sistemą, pavadintą Rinkikų kolegija. Šiam planui buvo pritarta ir jis buvo įtrauktas į Konstituciją.

1789 m. Rinkikų kolegija vienbalsiai išrinko Džordžą Vašingtoną pirmuoju prezidentu. Jis buvo perrinktas 1792 m. Abiem atvejais jis buvo vienintelis prezidentas, gavęs visus rinkikų balsus. Per 1796 m. rinkimus Vašingtonas atsisakė kandidatuoti. Jo viceprezidentas Džonas Adamsas ir jo bendražygis Tomas Pinknis (Thomas Pinckney) kandidatavo atitinkamai į prezidentus ir viceprezidentus. Aleksandras Hamiltonas bandė pasinaudoti savo įtaka, kad Pinckney gautų daugiau balsų ir Adamsas vėl taptų viceprezidentu. Tačiau planas nepasiteisino, kai Tomas Džefersonas gavo daugiau balsų nei Pinckney, tačiau Adamsas gavo daugiau rinkėjų balsų. Dėl to Adamsas tapo prezidentu, o Džefersonas - viceprezidentu.

1800 m. prezidento rinkimai parodė, kad rinkikų kolegijos sistema turi rimtų problemų. Džefersonas vėl varžėsi su Adamsu. Abu jie turėjo kandidatų bendražygius. Pinckney vėl buvo Adamso federalistų partijos kandidato partneris. Aaronas Burras buvo Džefersono partneris Demokratų respublikonų partijoje. Džefersonas ir Burras gavo vienodą balsų skaičių, todėl tarp dviejų tos pačios politinės partijos kandidatų įvyko lygiosios. Pagal Konstituciją šį klausimą turėjo spręsti Atstovų Rūmai. Atstovų rūmuose abu kandidatai vėl surinko po 35 balsus. Tik 36-ajame balsavime aklavietė buvo pralaužta ir Džefersonas buvo išrinktas prezidentu.

Problema buvo išspręsta Dvyliktąja pataisa. Ją 1803 m. gruodžio 9 d. pasiūlė Kongresas. Po trijų dienų ji buvo pateikta valstijoms ratifikuoti. Keturiolika iš septyniolikos valstijų (tuo metu) ją ratifikavo ir 1804 m. rugsėjo 25 d. pataisa buvo įtraukta į Konstituciją.

Dvyliktąja pataisa Rinkikų kolegija iš esmės nesikeitė. Tačiau pasikeitė prezidento ir viceprezidento rinkimų tvarka. Pagal dvyliktąją pataisą rinkėjai turi atskirai balsuoti už prezidentą ir viceprezidentą. Jei niekas negauna daugumos balsų, procesas išlieka toks pat kaip ir anksčiau - sprendimą priima Atstovų Rūmai.