JAV Konstitucijos XII pataisa (1804) – prezidento ir viceprezidento rinkimų tvarka
1803 m. gruodžio 9 d. Kongrese buvo pasiūlyta Jungtinių Valstijų Konstitucijos dvyliktoji pataisa (XII pataisa). 1804 m. birželio 15 d. ją ratifikavo valstijų įstatymų leidėjai. Joje buvo numatyta nauja prezidento ir viceprezidento rinkimų tvarka. Iki šios pataisos kiekvienas Rinkikų kolegijos narys atiduodavo vieną balsą. Prezidentu tapdavo daugiausia balsų surinkęs kandidatas. Kandidatas, gavęs kitą didžiausią balsų skaičių, tapdavo viceprezidentu. Dvyliktoji pataisa pakeitė šį procesą į dabartinę sistemą, pagal kurią vienas balsas atiduodamas už prezidentą, o kitas - už viceprezidentą.
Kodėl reikėjo pataisos?
Pagrindinė motyvacija buvo 1800 m. rinkimų metu kilusi krizė: tuometinis prezidento rinkimų procesas lėmė lygias balsų sumas tarp dviejų kandidatų — Thomas Jefferson ir Aaron Burr — dėl ko reikėjo spręsti ginčą JAV Kongrese. Šis atvejis parodė, kad ankstesnė tvarka, kai rinkikai balsavo už du asmenis be skirstymo į prezidento ir viceprezidento balsus, gali sukelti nepageidaujamų lygių ir politinių manipuliacijų, ypač kylant partijoms ir frakcijoms.
Kaip XIV pataisa pakeitė rinkimų procedūrą
- Atskiri balsai: Rinkikų kolegijos nariai turi atiduoti atskirus balsus už prezidentą ir už viceprezidentą (t. y. nebeuž du kandidatus bendrai).
- Daugumos reikalavimas: Norint būti išrinktam prezidentu arba viceprezidentu, kandidatas turi surinkti balsų daugumą Rinkikų kolegijoje.
- Kontingentinė tvarka, jei daugumos nėra: Jei niekas negauna daugumos prezidento posto atvejui, Atstovų Rūmai renkasi prezidentą iš trijų daugiausiai rinkikų balsų gavusių kandidatų, o kiekviena valstybės delegacija turi vieną balsą. Jei viceprezidentui daugumos nėra, Senatas renkasi viceprezidentą iš dviejų daugiausiai balsų gavusių pretendentų, kiekvienas senatorius turi vieną balsą.
- Gyvenamosios vietos apribojimas: Rinkikų balsuojant už abu postus, bent vienas iš kandidatų, už kurį atiduodamas balsas, turi būti ne toje pačioje valstybėje kaip ir rinkikas; tai sumažina situacijas, kai rinkikai vienu metu palaiko du vietinius kandidatus.
Pasekmės ir reikšmė
Dvyliktoji pataisa sumažino tikimybes susidurti su lygiosiomis tarp kandidatų ir sumažino partinių manipuliacijų galimybes, kurios tapo aktualesnės vystantis partijų sistemai. Vis dėlto kontingentinės rinkimų procedūros išliko ir vėlesniais atvejais (pavyzdžiui, 1824 m. prezidento rinkimuose), todėl pataisa nėra universali priemonė visoms rinkimų problemoms spręsti. Ji vis dėlto užfiksavo esminį perėjimą nuo XVIII a. „nepartinio“ balsavimo modelio prie aiškesnio rinkikų balsų paskirstymo pagal pareigas — prezidentą ir viceprezidentą.
Trumpai
- Pasiūlyta Kongrese 1803 m. gruodžio 9 d., ratifikuota 1804 m. birželio 15 d.
- Įvedė atskirus rinkikų balsus už prezidentą ir už viceprezidentą.
- Nustatė daugumos reikalavimą ir kontingentines rinkimų procedūras Atstovų Rūmams ir Senatui.
Tekstas
Rinkėjai renkasi savo valstijose ir balsuodami renka prezidentą ir viceprezidentą, iš kurių bent vienas turi būti ne tos pačios valstijos gyventojas; savo balsavimo biuleteniuose jie nurodo asmenį, už kurį balsuojama kaip už prezidentą, ir skirtinguose biuleteniuose - asmenį, už kurį balsuojama kaip už viceprezidentą, ir sudaro atskirus sąrašus visų asmenų, už kuriuos balsuojama kaip už prezidentą, ir visų asmenų, už kuriuos balsuojama kaip už viceprezidentą, bei balsų už kiekvieną iš jų skaičiaus; šiuos sąrašus jie pasirašo, patvirtina ir užantspauduotus perduoda į Jungtinių Valstijų vyriausybės būstinę Senato pirmininkui; -- Senato pirmininkas, dalyvaujant Senatui ir Atstovų rūmams, atplėšia visus pažymėjimus, ir tada balsai suskaičiuojami; -- asmuo, gavęs daugiausia balsų už prezidentą, tampa prezidentu, jei šis skaičius sudaro daugumą visų paskirtų rinkėjų; jei tokios daugumos nėra, Atstovų rūmai iš asmenų, turinčių daugiausia, bet ne daugiau kaip tris balsus už prezidentą balsuojančių asmenų sąrašuose, nedelsdami balsuodami išrenka prezidentą. Tačiau renkant prezidentą balsuojama pagal valstijas, kiekvienos valstijos atstovybė turi po vieną balsą; kvorumą šiam tikslui sudaro dviejų trečdalių valstijų narys ar nariai, o pasirinkimui būtina visų valstijų dauguma. [O jeigu Atstovų Rūmai neišsirenka prezidento, kai tik jiems suteikiama teisė jį rinkti, iki kitų metų kovo ketvirtos dienos, prezidento pareigas eina viceprezidentas, kaip ir prezidento mirties ar kitokio konstitucinio neįgalumo atveju. --]* Viceprezidentu tampa asmuo, surinkęs daugiausiai viceprezidento balsų, jei šis skaičius sudaro daugumą visų paskirtų rinkėjų, o jei nė vienas asmuo nesurenka daugumos, tuomet iš dviejų didžiausių sąrašo numerių viceprezidentą renka Senatas; kvorumą šiam tikslui sudaro du trečdaliai visų senatorių, o pasirinkimui būtina visų senatorių dauguma. Tačiau joks asmuo, kuris pagal Konstituciją negali eiti prezidento pareigų, negali būti renkamas Jungtinių Valstijų viceprezidentu.
Pagrindinė informacija
1787 m. Konstitucinis Susirinkimas svarstė kelis skirtingus pasiūlymus dėl prezidento rinkimų. Vieni norėjo, kad prezidentą rinktų Kongresas. Kiti siūlymai numatė, kad prezidentą rinktų valstijų įstatymų leidžiamieji organai, valstijų gubernatoriai arba Kongreso komitetas. Artėjant suvažiavimo pabaigai šis klausimas buvo perduotas komitetui, vadinamam Vienuolika komitetų, dėl likusių reikalų. Jie sukūrė sistemą, pavadintą Rinkikų kolegija. Šiam planui buvo pritarta ir jis buvo įtrauktas į Konstituciją.
1789 m. Rinkikų kolegija vienbalsiai išrinko Džordžą Vašingtoną pirmuoju prezidentu. Jis buvo perrinktas 1792 m. Abiem atvejais jis buvo vienintelis prezidentas, gavęs visus rinkikų balsus. Per 1796 m. rinkimus Vašingtonas atsisakė kandidatuoti. Jo viceprezidentas Džonas Adamsas ir jo bendražygis Tomas Pinknis (Thomas Pinckney) kandidatavo atitinkamai į prezidentus ir viceprezidentus. Aleksandras Hamiltonas bandė pasinaudoti savo įtaka, kad Pinckney gautų daugiau balsų ir Adamsas vėl taptų viceprezidentu. Tačiau planas nepasiteisino, kai Tomas Džefersonas gavo daugiau balsų nei Pinckney, tačiau Adamsas gavo daugiau rinkėjų balsų. Dėl to Adamsas tapo prezidentu, o Džefersonas - viceprezidentu.
1800 m. prezidento rinkimai parodė, kad rinkikų kolegijos sistema turi rimtų problemų. Džefersonas vėl varžėsi su Adamsu. Abu jie turėjo kandidatų bendražygius. Pinckney vėl buvo Adamso federalistų partijos kandidato partneris. Aaronas Burras buvo Džefersono partneris Demokratų respublikonų partijoje. Džefersonas ir Burras gavo vienodą balsų skaičių, todėl tarp dviejų tos pačios politinės partijos kandidatų įvyko lygiosios. Pagal Konstituciją šį klausimą turėjo spręsti Atstovų Rūmai. Atstovų rūmuose abu kandidatai vėl surinko po 35 balsus. Tik 36-ajame balsavime aklavietė buvo pralaužta ir Džefersonas buvo išrinktas prezidentu.
Problema buvo išspręsta Dvyliktąja pataisa. Ją 1803 m. gruodžio 9 d. pasiūlė Kongresas. Po trijų dienų ji buvo pateikta valstijoms ratifikuoti. Keturiolika iš septyniolikos valstijų (tuo metu) ją ratifikavo ir 1804 m. rugsėjo 25 d. pataisa buvo įtraukta į Konstituciją.
Nuostatos
Dvyliktąja pataisa Rinkikų kolegija iš esmės nesikeitė. Tačiau pasikeitė prezidento ir viceprezidento rinkimų tvarka. Pagal dvyliktąją pataisą rinkėjai turi atskirai balsuoti už prezidentą ir viceprezidentą. Jei niekas negauna daugumos balsų, procesas išlieka toks pat kaip ir anksčiau - sprendimą priima Atstovų Rūmai.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kada Kongrese buvo pasiūlyta dvyliktoji pataisa?
A: Dvyliktoji pataisa Kongrese buvo pasiūlyta 1803 m. gruodžio 9 d.
K: Kada dvyliktąją pataisą ratifikavo valstijų įstatymų leidėjai?
A.: Dvyliktoji pataisa buvo ratifikuota valstijų įstatymų leidėjų 1804 m. birželio 15 d.
K: Ką numatė Dvyliktoji pataisa?
A.: Dvyliktoji pataisa numatė naują prezidento ir viceprezidento rinkimų tvarką.
K: Koks buvo ankstesnis prezidento ir viceprezidento rinkimo būdas?
A.: Iki Dvyliktosios pataisos kiekvienas Rinkikų kolegijos narys atiduodavo vieną balsą. Prezidentu tapdavo daugiausiai balsų surinkęs kandidatas. Kandidatas, gavęs kitą didžiausią balsų skaičių, tapdavo viceprezidentu.
K: Ką apima dabartinė prezidento ir viceprezidento rinkimų sistema?
A: Pagal dabartinę prezidento ir viceprezidento rinkimų sistemą vienas balsas atiduodamas už prezidentą ir vienas už viceprezidentą.
K: Koks buvo pagrindinis Dvyliktosios pataisos pakeitimas?
A.: Pagrindinis Dvyliktosios pataisos pakeitimas buvo susijęs su prezidento ir viceprezidento rinkimų tvarka.
K: Kodėl buvo nuspręsta, kad dvyliktoji pataisa yra būtina?
A.: Dvyliktoji pataisa buvo laikoma būtina siekiant išspręsti problemas, susijusias su ankstesniu prezidento ir viceprezidento rinkimo būdu, dėl kurio kartais kildavo nesutarimų ir konfliktų.
