Dvidešimt penktoji Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijos pataisa

Pagrindinė informacija

Konstitucijos antrojo straipsnio 1 skirsnio 6 punkte sakoma:

Prezidento pašalinimo iš pareigų, jo mirties, atsistatydinimo ar negalėjimo eiti minėtų pareigų atveju, šios pareigos atitenka viceprezidentui, o Kongresas gali įstatymu numatyti, kaip elgtis Prezidento ir viceprezidento pašalinimo, mirties, atsistatydinimo ar negalėjimo eiti pareigų atveju, nurodydamas, kuris pareigūnas tokiu atveju eis Prezidento pareigas, ir šis pareigūnas atitinkamai veiks tol, kol bus pašalintas neįgalumas arba išrinktas naujas Prezidentas.

Tai reiškia, kad jei Prezidentas atleidžiamas, miršta, atsistatydina arba negali "vykdyti savo įgaliojimų ir pareigų" (negali atlikti veiksmų, kuriuos turi atlikti Prezidentas), jo pareigas perima viceprezidentas. Viceprezidentas atliks prezidento darbą tol, kol jis pasveiks (jei tik susirgs arba bus neįgalus), arba iki kitų prezidento rinkimų (jei prezidentas atsistatydins arba mirs). Jei nei prezidentas, nei viceprezidentas negali atlikti prezidento darbo, Kongresas gali nuspręsti, kas perims prezidento darbą. Tai viskas, ką šiuo klausimu sako Konstitucija.

Ši sąlyga nebuvo labai konkreti. Joje nebuvo parašyta:

• Kas turėjo teisę pasakyti, kad prezidentas nesugeba atlikti savo darbo
• Ar viceprezidentas iš tikrųjų taptų prezidentu, jei jam tektų perimti prezidento pareigas, ar būtų tik "laikinai einantis prezidento pareigas" (asmuo, kuris atlieka prezidento darbą, bet niekada negauna prezidento titulo).
• Kas užimtų viceprezidento vietą, jei jis mirtų, atsistatydintų, negalėtų atlikti savo darbo arba turėtų pakeisti prezidentą?
• Kaip (arba kas) Kongrese turėtų nuspręsti, kas perims prezidento pareigas, jei nei prezidentas, nei viceprezidentas negalėtų atlikti prezidento darbo

 

1841 m. devintasis prezidentas Viljamas Henris Harisonas tapo pirmuoju Jungtinių Valstijų prezidentu, kuris mirė eidamas savo pareigas. Prieš tai atstovas Džonas Viljamsas (John Williams) pasiūlė, kad viceprezidentas taptų laikinai einančiu prezidento pareigas prezidento mirties atveju. Be to, Harisonui mirus, jo kabinetas susirinko ir nusprendė, kad viceprezidentas Džonas Taileris taps "viceprezidentu, laikinai einančiu prezidento pareigas". Tačiau Taileriui ši idėja nepatiko. Jis paskelbė, kad tapo prezidentu, o ne tik atlieka senojo prezidento darbą. Jis atsisakė žiūrėti į bet kokius dokumentus, kurie jam buvo adresuoti kaip "laikinai einančiam prezidento pareigas".

Taileris davė prezidento priesaiką, persikėlė į Baltuosius rūmus ir perėmė visus senojo prezidento įgaliojimus. Niekas oficialiai neginčijo Tailerio pretenzijų į prezidento postą. Galiausiai abeji Kongreso rūmai priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Taileris yra dešimtasis Jungtinių Valstijų prezidentas. Taip buvo sukurtas "visiško teisių perėmimo precedentas". Precedentas - tai taisyklė arba įstatymas, kurio būtų galima laikytis ateityje, jei vėl susiklostytų panaši situacija. "Visiškas paveldėjimas" reiškia, kad mirus tikrajam prezidentui, viceprezidentas taptų prezidentu, o ne laikinai einančiu prezidento pareigas. "Visiško paveldėjimo precedentas" tapo žinomas kaip "Tailerio precedentas".

Kitais atvejais prezidentai nemirė, bet dėl ligos negalėjo dirbti savo darbo. Pavyzdžiui, Vudrou Vilsoną prezidentavimo metu ištiko insultas. Tačiau pirmoji ponia Edita Vilson ir oficialus Baltųjų rūmų gydytojas laikė insultą paslaptyje. Dėl šios priežasties niekas neperėmė pirmininkavimo, nors tuo metu Vilsonas negalėjo atlikti savo darbo.

Iki 25-osios pataisos priėmimo viceprezidento postas aštuoniolika kartų buvo tuščias, nes viceprezidentas mirė, atsistatydino arba turėjo pavaduoti prezidentą. Pavyzdžiui, po Franklino D. Ruzvelto mirties beveik ketverius metus nebuvo viceprezidento.

Dėl šių problemų tapo aišku, kad vyriausybei reikia konkretesnių taisyklių.

Kenedžio nužudymas

1963 m. lapkričio 22 d. buvo nužudytas prezidentas Džonas F. Kenedis. Po Kenedžio nužudymo Kongresui tapo aišku, kad reikia nedelsiant rasti sprendimą dėl prezidento įpėdinystės. Jungtinės Valstijos buvo pačiame Šaltojo karo įkarštyje. Naujasis prezidentas Lyndonas B. Johnsonas 1955 m. buvo patyręs širdies smūgį, be to, Johnsonų šeimoje vyrai mirdavo palyginti jauni (sulaukę 60-ies, o jis mirė 1973 m., būdamas 64 metų). Kiti du žmonės eilėje į prezidento postą buvo Atstovų Rūmų pirmininkas Džonas Makormakas (John McCormack, kuriam buvo 71 metai) ir Senato laikinasis pirmininkas Karlas Haidenas (Carl Hayden, kuriam buvo 86 metai). Kongresas pradėjo veikti sparčiau.

Pasiūlymai

Kongreso nariai pasiūlė dvi skirtingas pataisas, kad papildytų 6 punkte trūkstamą informaciją.

Keatingo ir Kefauverio pasiūlyme buvo siūloma leisti Kongresui priimti įstatymą dėl to, kas turėtų nuspręsti, kada prezidentas yra neįgalus. Jį 1963 m. pasiūlė Niujorko senatorius Kennethas Keatingas (Kenneth Keating),^p. 345 ir palaikė Tenesio senatorius Estesas Kefauveris (Estes Kefauver).^p. 28 Tačiau kiti senatoriai nerimavo, kad Kongresas gali piktnaudžiauti šia teise arba kad priėmus pataisą iš tikrųjų nepriims įstatymo. ^{pp. 30–35}

Bayh-Cellerio pasiūlymas galiausiai tapo dvidešimt penktąja pataisa. 1965 m. sausio 6 d. senatorius Birchas Bayhas pasiūlė šią pataisą Jungtinių Valstijų Senate, o atstovas Emanuelis Celleris (Atstovų Rūmų teismų komiteto pirmininkas) - Atstovų Rūmuose. Skirtingai nei Keatingo-Kefauverio pasiūlyme, jame buvo siūloma, kaip užpildyti viceprezidento postą, jei jis būtų tuščias, taip pat buvo nustatytos taisyklės, kaip prezidentas gali būti pripažintas "neįgaliu". ^{pp. 348–350}

1965 m. vasario 19 d. Senatas priėmė šią pataisą. Tačiau balandžio 13 d. Atstovų Rūmai priėmė kitą pataisos versiją. Atstovų Rūmai ir Senatas turėjo sudaryti komitetus, kad parengtų pataisos variantą, dėl kurio visi galėtų susitarti. 1965 m. liepos 6 d. abeji Kongreso rūmai priėmė galutinę pataisos versiją ir nusiuntė ją valstijoms ratifikuoti.

Senatorius Birchas Bayh parašė Senato dvidešimt penktosios pataisos versiją

Ratifikavimas

Kaip ir visas Kongreso siūlomas Konstitucijos pataisas, dvidešimt penktąją pataisą turėjo ratifikuoti trys ketvirtadaliai valstijų (38 iš 50). Ratifikavimas buvo baigtas praėjus 19 mėnesių po to, kai pataisa buvo pasiūlyta. Vėliau pataisą taip pat ratifikavo dar devynios valstijos; trys valstijos nebalsavo už pataisos ratifikavimą.

Valstijos pataisą ratifikavo tokia tvarka:

Užsisakykite	Valstybė	Data		Užsisakykite	Valstybė	Data
1	Nebraska	1965 m. liepos 12 d.		2	Viskonsinas	1965 m. liepos 13 d.
3	Oklahoma	1965 m. liepos 16 d.		4	Masačusetsas	1965 m. rugpjūčio 9 d.
5	Pensilvanija	1965 m. rugpjūčio 18 d.		6	Kentukis	1965 m. rugsėjo 15 d.
7	Arizona	1965 m. rugsėjo 22 d.		8	Mičiganas	1965 m. spalio 5 d.
9	Indiana	1965 m. spalio 20 d.		10	Kalifornija	1965 m. spalio 21 d.
11	Arkanzasas	1965 m. lapkričio 4 d.		12	Naujasis Džersis	1965 m. lapkričio 29 d.
13	Delaveras	1965 m. gruodžio 7 d.		14	Juta	1966 m. sausio 17 d.
15	Vakarų Virdžinija	1966 m. sausio 20 d.		16	Meinas	1966 m. sausio 24 d.
17	Rodo sala	1966 m. sausio 28 d.		18	Koloradas	1966 m. vasario 3 d.
19	Naujoji Meksika	1966 m. vasario 3 d.		20	Kanzasas	1966 m. vasario 8 d.
21	Vermontas	1966 m. vasario 10 d.		22	Aliaska	1966 m. vasario 18 d.
23	Aidaho	1966 m. kovo 2 d.		24	Havajai	1966 m. kovo 3 d.
25	Virdžinija	1966 m. kovo 8 d.		26	Misisipė	1966 m. kovo 10 d.
27	Niujorkas	1966 m. kovo 14 d.		28	Merilandas	1966 m. kovo 23 d.
29	Misūris	1966 m. kovo 30 d.		30	Naujasis Hampšyras	1966 m. birželio 13 d.
31	Luiziana	1966 m. liepos 5 d.		32	Tenesis	1967 m. sausio 12 d.
33	Vajomingas	1967 m. sausio 25 d.		34	Vašingtonas	1967 m. sausio 26 d.
35	Ajova	1967 m. sausio 26 d.		36	Oregonas	1967 m. vasario 2 d.
37	Minesota	1967 m. vasario 10 d.		38	Nevada	1967 m. vasario 10 d.
Konstitucija papildyta pataisa: 1967 m. vasario 10 d.
39	Konektikutas	1967 m. vasario 14 d.		40	Montana	1967 m. vasario 15 d.
41	Pietų Dakota	1967 m. kovo 6 d.		42	Ohajas	1967 m. kovo 7 d.
43	Alabama	1967 m. kovo 14 d.		44	Šiaurės Karolina	1967 m. kovo 22 d.
45	Ilinojus	1967 m. kovo 22 d.		46	Teksasas	1967 m. balandžio 25 d.
47	Florida	1967 m. gegužės 25 d.
Pakeitimo neratifikavusios valstybės
Šiaurės Dakota				Gruzija
Pietų Karolina

Patvirtintas tekstas

1 skirsnis. Pirmininko pašalinimo iš pareigų, jo mirties ar atsistatydinimo atveju pirmininku tampa pirmininko pavaduotojas.

2 skirsnis. Atsilaisvinus viceprezidento pareigoms, Prezidentas skiria viceprezidentą, kuris pradeda eiti pareigas po to, kai jį patvirtina abeji Kongreso rūmai balsų dauguma.

3 skirsnis. Kai Prezidentas perduoda Senato laikinajam pirmininkui ir Atstovų Rūmų pirmininkui savo raštišką pareiškimą, kad negali vykdyti savo įgaliojimų ir pareigų, ir kol jis perduoda jiems raštišką priešingą pareiškimą, šiuos įgaliojimus ir pareigas vykdo viceprezidentas kaip laikinai einantis Prezidento pareigas.

4 skirsnis. Kai viceprezidentas ir dauguma arba vykdomųjų departamentų pagrindinių pareigūnų, arba kitos institucijos, kurią įstatymu gali nustatyti Kongresas, perduoda Senato laikinajam pirmininkui ir Atstovų rūmų pirmininkui savo raštišką pareiškimą, kad prezidentas negali vykdyti savo įgaliojimų ir pareigų, viceprezidentas nedelsdamas perima prezidento įgaliojimus ir pareigas kaip laikinai einantis prezidento pareigas.

Vėliau, kai Prezidentas perduoda Senato laikinajam pirmininkui ir Atstovų Rūmų pirmininkui savo raštišką pareiškimą, kad nėra negalimumo, jis vėl pradeda vykdyti savo įgaliojimus ir pareigas, išskyrus atvejus, kai viceprezidentas ir dauguma arba vykdomojo departamento vyriausiųjų pareigūnų, arba kitos institucijos, kurią Kongresas gali nustatyti įstatymu, per keturias dienas perduoda Senato laikinajam pirmininkui ir Atstovų Rūmų pirmininkui savo raštišką pareiškimą, kad Prezidentas negali vykdyti savo įgaliojimų ir pareigų. Po to Kongresas sprendžia šį klausimą, tuo tikslu susirinkdamas per keturiasdešimt aštuonias valandas, jei jis nesusirenka į sesiją. Jei Kongresas per dvidešimt vieną dieną nuo pastarojo raštiško pareiškimo gavimo arba, jei Kongresas nesusirenka, per dvidešimt vieną dieną po to, kai Kongresas privalo susirinkti, dviem trečdaliais abiejų rūmų balsų nusprendžia, kad Prezidentas negali vykdyti savo įgaliojimų ir pareigų, viceprezidentas toliau jas vykdo kaip laikinai einantis prezidento pareigas; priešingu atveju Prezidentas vėl pradeda vykdyti savo įgaliojimus ir pareigas.

Poveikis

1 skirsnis: Prezidento pareigų perėmimas

1 skirsnyje Tylerio precedentas tapo įstatymu. Jame sakoma, kad jei prezidentas pašalinamas iš pareigų, miršta arba atsistatydina, viceprezidentas iš karto tampa prezidentu (ne "laikinai einančiu prezidento pareigas").

2 skirsnis: Laisva pirmininko pavaduotojo vieta

Iki dvidešimt penktosios pataisos, jei viceprezidento postas būdavo tuščias, jis likdavo tuščias iki kitų rinkimų.

Pagal 2 skirsnį, kai atsilaisvina pirmininko pavaduotojo vieta, pirmininkas paskiria asmenį, kuris pakeis pirmininko pavaduotoją. Jei tam pritaria abiejų Kongreso rūmų dauguma, tas asmuo tampa viceprezidentu.

3 skirsnis: Prezidento deklaracija

3 dalyje sakoma, kad Prezidentas gali paskelbti save "negalinčiu vykdyti savo įgaliojimų ir pareigų" (nesugebančiu atlikti savo darbo). Apie tai jis turi raštu pranešti Senato laikinajam pirmininkui ir Atstovų Rūmų pirmininkui. Kai Prezidentas tai padaro, viceprezidentas tampa laikinai einančiu Prezidento pareigas. Prezidentas gali bet kada susigrąžinti prezidento pareigas, išsiųsdamas laiškus laikinajam Senato pirmininkui ir Atstovų Rūmų pirmininkui, kad vėl gali vykdyti prezidento įgaliojimus ir pareigas.

4 skirsnis: Pirmininko pavaduotojo ir ministrų kabineto deklaracija

4 skirsnis yra vienintelė pataisos dalis, kuri niekada nebuvo panaudota. Ji leidžia kitiems vykdomosios valdžios pareigūnams paskelbti, kad prezidentas negali atlikti savo darbo. Su tuo turi sutikti viceprezidentas. Taip pat turi:

• Dauguma "pagrindinių vykdomųjų departamentų pareigūnų" (Jungtinių Valstijų ministrų kabinetas), ARBA
• "Kita institucija, kurią Kongresas gali nustatyti įstatymu" (kokia nors kita grupė, kurią pasirenka Kongresas).

Norėdami paskelbti, kad prezidentas negali atlikti savo darbo, šie žmonės turėtų pasirašyti ir perduoti laišką Senato laikinajam pirmininkui ir Atstovų Rūmų pirmininkui. Kaip ir 3 skirsnyje, viceprezidentas taptų laikinai einančiu prezidento pareigas.

Prezidentas gali susigrąžinti pirmininkavimą išsiųsdamas laišką laikinai einančiam prezidento pareigas ir Atstovų Rūmų pirmininkui. Tačiau jei viceprezidentas ir kabinetas mano, kad prezidentas vis dar yra neįgalus ir vis dar negali atlikti savo darbo, jie gali užginčyti jo grąžinimą. Jie turi per keturias dienas parašyti dar vieną pareiškimą, kad Prezidentas vis dar negali dirbti savo darbo. Per šias keturias dienas viceprezidentas vis dar laikinai eina prezidento pareigas. Tada Kongresas turi susirinkti per 48 valandas, jei dar nesusirinko. Tada Kongresas turi 21 dieną sprendimui priimti. Per tą laiką viceprezidentas vis dar eina prezidento pareigas.

Jei du trečdaliai visų Kongreso rūmų narių balsuotų, kad Prezidentas vis dar negali atlikti savo pareigų, viceprezidentas ir toliau eitų Prezidento pareigas. Jei Kongresas taip nebalsuoja arba jei per 21 dieną iš viso nebalsuoja, prezidentas vėl perima prezidento pareigas.

Džeraldas Fordas prisaikdinamas prezidentu po Niksono atsistatydinimo

Naudoja

Dvidešimt penktoji pataisa nuo tada, kai ji buvo įtraukta į Konstituciją, buvo panaudota šešis kartus. 1 skirsnis buvo panaudotas vieną kartą, 2 skirsnis - du kartus, o 3 skirsnis - tris kartus. Tik 4 skirsnis niekada nebuvo panaudotas, nors buvo svarstytas du kartus.

1 skirsnio naudojimas

1974 m. rugpjūčio 9 d. prezidentas Ričardas Niksonas atsistatydino, kol Atstovų Rūmai dar nespėjo balsuoti dėl jo apkaltos dėl nusikaltimų, susijusių su Votergeito skandalu. Niksonui atsistatydinus, prezidentu tapo viceprezidentas Džeraldas Fordas.

2 skirsnio naudojimas

1973 m. spalio 10 d. atsistatydino viceprezidentas Spiro Agnew. Po dviejų dienų prezidentas Ričardas Niksonas naujuoju viceprezidentu paskyrė Jungtinių Valstijų atstovą Džeraldą Fordą iš Mičigano. Pagal 2 skirsnį daugiau kaip 50 % visų Kongreso rūmų narių turėjo pritarti G. Fordo kandidatūrai į viceprezidentus. Iki gruodžio 6 d. 97 % Senato ir 92 % Atstovų Rūmų pritarė G. Fordui. Vėliau, gruodžio 6 d., Fordas buvo prisaikdintas viceprezidentu abiejuose Kongreso rūmuose. Fordas yra vienintelis asmuo Jungtinių Valstijų istorijoje, kada nors tapęs viceprezidentu, o vėliau ir prezidentu, tačiau neišrinktas į jokias pareigas.

Kai atsistatydinus Ričardui Niksonui prezidentu tapo Džeraldas Fordas, viceprezidento postas tapo laisvas. 1974 m. rugpjūčio 20 d. naujasis prezidentas Fordas naujuoju viceprezidentu paskyrė buvusį Niujorko gubernatorių Nelsoną Rokfelerį. 1974 m. gruodžio 10 d. Senatas patvirtino Rokfelerį 90:7 balsais. Po devynių dienų Atstovų Rūmai 287-128 balsais patvirtino Rokfelerį. Vėliau, 1974 m. gruodžio 19 d., jis prisiekė Senate.

3 skirsnio naudojimas

Prezidentai tris kartus pasinaudojo 25-osios pataisos 3 skirsniu. Kiekvieną kartą jie trumpam suteikdavo įgaliojimus savo viceprezidentams, nes jiems reikėdavo gauti nuskausminamųjų vaistų medicininiams tyrimams arba operacijai. Toliau išvardyti trys laikinai einantys pareigas prezidentai Jungtinių Valstijų istorijoje.

George H. W. Bush (1985 m.)

1985 m. liepos 12 d. prezidentas Ronaldas Reiganas sužinojo, kad jo storojoje žarnoje yra nedidelis auglys, galintis virsti storosios žarnos vėžiu. Gydytojas jam pasakė, kad reikia atlikti operaciją. R. Reiganas nusprendė iš karto atlikti operaciją.

"	Esu [susipažinęs] su 3.... skirsnio nuostatomis. Nemanau, kad šio pakeitimo rengėjai ketino jį taikyti tokioms situacijoms kaip ši. - Ronaldas Reiganas savo laiške	"

Tačiau R. Reiganas nenorėjo remtis 25-osios pataisos 3 skirsniu. Jis nuogąstavo, kad prezidento galių perdavimas sukurs blogą precedentą. Baltųjų rūmų vyriausiasis teisininkas ir Reigano personalo vadovas pasiūlė jam pasinaudoti 3 skirsniu ir suteikti įgaliojimus viceprezidentui Džordžui Bušui.

Buvo sukurti du laiškai. Pirmajame buvo remiamasi 3 skirsniu ir teigiama, kad R. Reaganas negalės vykdyti savo pareigų. Antrajame buvo rašoma, kad Reiganas žinojo apie 3-iąjį skirsnį ir nemanė, kad jis taikytinas jo situacijai, bet vis tiek norėjo, kad Bušas perimtų jo pareigas operacijos metu. Liepos 13 d. Reiganas pasirašė antrąjį laišką ir liepė jį įteikti laikinajam prezidentui ir Atstovų Rūmų pirmininkui.

Reigano autobiografijoje ir kitose knygose teigiama, kad Reiganas aiškiai norėjo suteikti įgaliojimus viceprezidentui Bušui.^{pp. 197–200} Baltųjų rūmų teisininkas Fredas Fildingas (Fred Fielding) sakė:

Asmeniškai žinau, kad jis iš tiesų ketino remtis šia pataisa ir apie tai pranešė visiems savo darbuotojams, viceprezidentui ir Senato pirmininkui. Jis taip pat labai tvirtai norėjo nesukurti precedento, kuris būtų privalomas jo įpėdiniui. . ^p.197

Tačiau kadangi R. Reaganas konkrečiai nepaminėjo 3 skirsnio ir nepasakė, kad negali atlikti savo, kaip prezidento, darbo, jis oficialiai nesikreipė į 25-ąją pataisą.

Dickas Cheney (2002; 2007)

2002 m. birželio 29 d. prezidentas George'as W. Bushas tapo pirmuoju prezidentu, oficialiai pritaikiusiu 3 skirsnį. Jam reikėjo atlikti kolonoskopiją, storosios žarnos tyrimą, ir jam turėjo būti taikoma anestezija. Jis oficialiai perdavė įgaliojimus savo viceprezidentui Dikui Čeiniui (Dick Cheney), naudodamasis 25-ąja pataisa nustatytomis taisyklėmis. Kitaip nei R. Reiganas, savo laiške laikinajam prezidentui ir Atstovų Rūmų pirmininkui jis konkrečiai nurodė, kad naudojasi 25-osios pataisos 3 skirsniu. Maždaug po dviejų valandų Bušas atsibudo ir susigrąžino prezidento postą.

2007 m. liepos 21 d. Prezidentas Bušas vėl pasinaudojo 3 straipsniu, kad galėtų atlikti dar vieną kolonoskopiją. Činis vėl apie dvi valandas ėjo prezidento pareigas, kol Bušas buvo pasirengęs vėl perimti prezidento postą.

Apsvarstytas 4 skirsnio naudojimas

Nuo 2020 m. 4 skirsnis dar niekada nebuvo taikytas, tačiau bent kartą buvo svarstoma galimybė taikyti 4 skirsnį, o kitą kartą jo netaikymas buvo smarkiai kritikuojamas. Abu šie atvejai įvyko Ronaldo Reigano prezidentavimo laikotarpiu.

1981: Pasikėsinimas nužudyti Reiganą

1981 m. kovo 30 d. vyras, vardu Johnas Hinckley, bandė nužudyti prezidentą Ronaldą Reaganą. Reiganas buvo nušautas ir jam reikėjo skubios operacijos, todėl jis negalėjo pasinaudoti 3 skirsniu ir perduoti įgaliojimus savo viceprezidentui. Jo viceprezidentas George'as H. W. Bushas nepasinaudojo 4 skirsniu, nes buvo lėktuve, grįžtančiame iš Teksaso. Kai Bušas atvyko į Vašingtoną, R. Reiganas jau buvo po operacijos. ^{pp. 195–6, 253-5}

1995 m. Birchas Bayhas, kuris buvo parengęs Senato 25-osios pataisos versiją, rašė, kad reikėjo remtis 4-uoju skirsniu.

1987: Reiganas kaltinamas neatlikęs savo darbo

1987 m. atsistatydino R. Reigano administracijos vadovas Donaldas Reganas.^p. 218 Jį pakeitė Hovardas Beikeris.^p. 83 Regano darbuotojai pasakė Bakeriui, kad Reiganas atrodė tingus ir nesugebantis atlikti savo darbo. Jie liepė jam būti pasirengusiam 25-osios pataisos 4-ojo skirsnio panaudojimui.

Pasak PBS programos "American Experience:

Tai, ką Bakerio pereinamojo laikotarpio komandai tą savaitgalį pasakė Donaldo Regano darbuotojai, juos pribloškė. R. Reiganas buvo "neatidus, neveiksnus" ir "tingus", o Bakeris turėtų būti pasirengęs pasinaudoti 25-ąja pataisa ir [atimti] jo pareigas.

Interviu laidoje Edmundas Morisas (Edmund Morris), parašęs Reigano biografiją, sakė:

Pirmadienį visi nauji Bakerio žmonės nusprendė susitikti su juo, tai buvo jų pirmasis oficialus susitikimas su prezidentu, ir susibūrę aplink stalą kabineto kambaryje labai atidžiai stebėti, kaip jis elgiasi, ar iš tiesų praranda psichologinę pusiausvyrą.

Reiganas, kuris, žinoma, visiškai nežinojo, kad jo atžvilgiu pradėtas mirties stebėjimas, atėjo paskatintas... visų šių naujų žmonių ir puikiai pasirodė. Susitikimo pabaigoje jie, vaizdžiai tariant, skėstelėjo rankomis, suprasdami, kad jis puikiai save valdo.

1974 m. rugpjūčio 9 d. Niksono atsistatydinimo laiškas.