Baltasparnis rifinis ryklys

Aprašymas

Baltojo rifinio ryklio kūnas plonas, o galva trumpa ir plati. Snukis plokščias ir bukas, o priešais šnerves yra dideli odos lopinėliai. Akys mažos, ovalo formos, su vertikaliais vyzdžiais. Kartu su žemyn nusileidžiančia burna matomos antakių briaunos suteikia šiam rykliui nuolatinę "pasibjaurėtiną" veido išraišką. Pirmasis nugarinis pelekas yra gerokai už krūtinės pelekų. Antrasis nugarinis pelekas yra didelis, bet mažesnis už pirmąjį. Krūtinės pelekai yra platūs ir trikampio formos. Analinis pelekas yra maždaug tokio pat dydžio kaip antrasis nugarinis pelekas. Nėra tarpšonkaulinio griaučio (griaučių tarp dviejų nugarinių pelekų), o ant uodegikaulio nėra šoninių kilų. Baltasis rifinis ryklys savo bendrinį pavadinimą gavo dėl baltų galų ant pirmojo nugarinio peleko ir viršutinio uodegos peleko. Kūnas nuo tamsiai pilkos iki rudos spalvos, o apačia balta. Ant viso kūno kartais būna nedidelių tamsių dėmelių. Kiti pelekai taip pat gali turėti baltus galiukus, tačiau ne visada. Dėl panašios išvaizdos baltasparnis rifinis ryklys kartais painiojamas su sidabriniu rykliu. Tačiau sidabrinis ryklys yra daug sunkesnė rūšis, jo pirmasis nugarinis pelekas yra didelis, o antrasis - daug mažesnis. Be to, jo uodegos pelekas yra baltai išklotas, o ne su galu, kaip baltojo rifinio ryklio atveju. Baltasparnis rifinis ryklys yra gana maža ryklių rūšis, užauganti iki 7 pėdų (2,1 metro) ilgio, tačiau retai pasitaiko ilgesnių nei 5,2 pėdų (1,6 metro) individų. Patinai subręsta būdami maždaug 3,4 pėdos (1,04 metro) ilgio ir paprastai pasiekia iki 5,5 pėdos (1,7 metro) ilgį. Patelės subręsta 3,4-3,6 pėdos (1,04-1,1 metro) ir užauga bent iki 5,2 pėdos (1,6 metro). Baltųjų rifinių ryklių didžiausias svoris - 18 kg.

Baltasis rifinis ryklys turi plokščią snukį, odos atvartus prieš šnerves ir ovalias akis su vertikaliais vyzdžiais.

Pasiskirstymas

Baltasis rifinis ryklys plačiai paplitęs visame Indokinijos regione. Indijos vandenyne jis aptinkamas nuo šiaurinės KvaZulu-Natalio dalies Pietų Afrikoje iki Raudonosios jūros ir Indijos subkontinento, įskaitant Madagaskarą, Mauricijų, Komorų salas, Aldabros grupę, Seišelius, Šri Lanką ir Čagoso salyną. Ramiojo vandenyno vakaruose ir centrinėje dalyje aptinkamas nuo pietų Kinijos, Taivano ir Riūkiū salų, Filipinų, Pietryčių Azijos ir Indonezijos iki šiaurinės Australijos, taip pat aplink daugybę Melanezijos, Mikronezijos ir Polinezijos salų iki Havajų šiaurėje ir Pitkerno salų pietryčiuose. Rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje aptinkamas nuo Kosta Rikos iki Panamos ir prie Galapagų salų.

Baltasis rifinis ryklys daugiausia aptinkamas koraliniuose rifuose, tačiau taip pat aptinkamas smėlėtose lygumose, lagūnose ir netoli iškyšulių į gilesnius vandenis. Jie mėgsta labai skaidrų vandenį ir retai plaukia toli nuo dugno. Ši rūšis labiausiai paplitusi 8-40 m gylyje. Kartais jie gali įplaukti į mažesnį nei 1 m gylį, o Riūkiū salose yra užfiksuotas atvejis, kai baltasis rifinis ryklys buvo pagautas iš 330 m gylio.

Baltasis rifinis ryklys labai paplitęs koraliniuose rifuose

Elgesys

Baltasparnis rifinis ryklys paprastai plaukioja skaidriame vandenyje palei koralinius rifus ir yra pastebėtas iki 330 metrų gylyje. Ši rūšis retai išplaukia į paviršių ir gali ilgą laiką nejudėdama gulėti ant dugno. Dienos metu baltieji rifiniai rykliai sudaro dideles grupes urvuose, kartais atrodo sukrauti lyg rąstų krūva. Tie patys rykliai dažnai ilgam laikui sugrįžta į tą patį urvą, tik periodiškai keisdami vietą. Baltasparniai rifiniai rykliai aktyviausi naktį.

Maitinimas

Naktį baltasis rifinis ryklys tampa labai aktyvus ir ieško grobio dugne. Suradęs grobį, ryklys nusiveda jį į plyšį ar mažą urvelį ir įkalina. Plonas kūnas, bukasis snukis ir tvirta oda padeda baltajam rifiniam rykliui sėkmingai medžioti tokiose mažose erdvėse. Jis daugiausia minta kaulinėmis žuvimis, įskaitant ungurius, voveržuves, vikšrus, šliužus, dygliaryklius, papūgas, chirurgus ir trigerius. Taip pat minta aštuonkojais, krabais ir omarais.

Reprodukcija

Baltagalviai rifiniai rykliai yra gyvavedžiai ir po maždaug 12 mėnesių nėštumo laikotarpio patelės atsiveda 1-5 jauniklius, kurie būna 52-60 cm ilgio. Poravimosi metu 1-11 patinų sekioja paskui patelę, kol vienas iš jų švelniai apgraužia patelės žiaunų sritį. Jei patelė sutinka patiną, patinas sugriebia vieną iš patelės krūtinės pelekų į burną ir su ja poruojasi. Baltagalviai rifiniai rykliai subręsta maždaug 8 metų amžiaus ir gyvena ne ilgiau kaip iki 25 metų.

Baltasis rifinis ryklys didžiąją dienos dalį praleidžia ramiai gulėdamas ant dugno

Žmogaus sąveika

Baltasis rifinis ryklys žvejojamas Pakistano, Indijos, Šri Lankos ir Madagaskaro vandenyse. Manoma, kad jis taip pat žvejojamas ir kituose vandenyse visame jo paplitimo areale, tačiau apie tai nėra daug informacijos. Mėsa ir kepenys parduodamos žmonių maistui, nors buvo pranešta, kad kepenys yra toksiškos. Nors šis ryklys plačiai paplitęs, dėl ribotos buveinės, gylio diapazono, mažo jauniklių skaičiaus ir ilgo laiko, kol pasiekia brandą, gali kilti vis didesnė grėsmė, kad baltasis rifinis ryklys bus peržvejojamas.

Šis ryklys yra gana nekenksmingas žmonėms dėl savo lengvo charakterio ir mažų dantų. Jis vengia artimo kontakto su žmonėmis, o priartėjus plaukikams ar narams nuplaukia. Kadangi baltuosius rifinius ryklius dažnai traukia maistas, narai galėjo juos maitinti iš rankų. Tačiau kartais individas pernelyg susijaudina žvejodamas su harpūnais arba kai yra masalo, ir gali įkąsti narui. Taip pat žinoma, kad ši rūšis gali įkąsti, jei yra persekiojama.

Išsaugojimas

Baltasis rifinis ryklys yra plačiai paplitęs ir gana gausus, ir nėra teisės aktų, draudžiančių žvejoti šios rūšies ryklius. Šiuo metu Havajuose vykdomas baltųjų rifinių ryklių projektas tiria šio ryklio gyvenimo istoriją, judėjimo ypatumus ir buveinių arealą, tikintis, kad tai padės ateityje valdyti šio ryklio populiacijas. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) jau daugelį metų rengia Tarptautinį ryklių išsaugojimo ir valdymo veiksmų planą (IPOA-SHARKS). Tačiau dėl didžiulio vandenynų, kuriuose aptinkami baltieji rifiniai rykliai, ploto ir sunkumų užtikrinant teisės aktų laikymąsi daugelyje teritorijų šio ryklio išsaugojimo valdymas yra labai sudėtingas. Šiuo metu IUCN baltąjį rifinį ryklį įtraukė į beveik nykstančių rūšių sąrašą.