Frances Burney

Šeimos gyvenimas

1752 m. birželio 13 d. King's Lynn gimė Frances Burney. Ji buvo pakrikštyta liepos 7 d. Jos vyresnieji broliai ir seserys buvo Ester (Hetty) (1749-1832) ir Džeimsas (1750-1821). Jos jaunesnieji broliai ir seserys buvo Susanna Elizabeth (1755-1800), Charlesas (1757-1817) ir Charlotte Ann (1761-1838). Susanna Elizabeth tapo artima Frances Burney drauge. Džeimsas Burnis tapo admirolu. Jis plaukė kartu su kapitonu Džeimsu Kuku per antrąją ir trečiąją jo keliones. Jaunesnysis Čarlzas Burnis buvo mokslininkas. Jaunesnioji pusseserė Sarah Burney (1772-1844) taip pat tapo rašytoja. Ji išleido penkis savo pačios parašytus kūrinius. Estera Sleepe Burney taip pat turėjo du berniukus, kurie mirė gimę.

Pirmoji motina

Estera Sleepe Burney buvo trejais metais vyresnė už Čarlzą Burnį. Prieš susituokdama ji su Čarlzu susilaukė vyresniosios dukters Esteros. Frančeska Burni laikė tai "šeimos paslaptimi". Ji net nieko nesakė apie savo tėvo santuokos datą. Be to, Memuaruose ji nenurodė, kada gimė jo vaikai. Kai kurie žmonės manė, kad ji nuslėpė datas, kad visi patikėtų, jog Eveliną išleido būdama 17 metų.

Jos motina staiga susirgo. Ji išvyko į Batą ir Bristolį, Karštąjį Velsą. Čia pagrindinė Evelinos veikėja važiuoja bandyti vėl tapti sveika. Tačiau ji nepasveiko. Buvo manoma, kad liga - tuberkuliozė. Taip pat gali būti, kad tai buvo vėžys. 1760 m. mirė jos motina Estera Sleepe Burney. Istorikai ją apibūdino kaip švelnią, "šiltą ir protingą" moterį. Gali būti, kad prancūziškas Esteros Burney gimimas turėjo įtakos Burney rašymui. Vienas iš pavyzdžių - madam Duval ir kapitono Mirvano konfliktai romane "Evelina". Tai taip pat galėjo būti viena iš priežasčių, lėmusių jos meilę ir santuoką su Alexandre'u D'Arblay. Fanny buvo labai sukrėsta ir nuliūdusi, kai sužinojo, kad jos motina mirė. Jos kaimynė, ponia Pringle, tai pakomentavo. Vėliau ji sakė: "...ji niekada nematė tokios nelaimės" ir kad Fanny "nepriėmė jokios paguodos - ir beveik žuvo nuo [sic] verksmo". Jos tėvas Čarlzas Burnis (Charles Burney) taip pat buvo labai nelaimingas. Jis guodėsi rašydamas liūdnus eilėraščius apie savo žmoną.

Tėvas

Jos tėvą kaip muzikantą gerbė daugelis žmonių. Jis taip pat buvo išsilavinęs. Jis norėjo parodyti, kad muzikantas gali būti džentelmenas. Frances Burney dažnai matydavo daugybę operos dainininkų, šokėjų, muzikantų ir aktorių (tokių kaip aktoriai Garrickas ar Christopheris Smartas), kurie kalbėjo įvairiomis kalbomis. Ji jį paminėjo Evelinoje: "Bijau, kad jūs mane laikysite beprote, todėl daugiau nieko nesakysiu, tačiau tikrai tikiu, kad ponas Garrikas ir jus išmuštų iš vėžių, jei galėtumėte jį pamatyti. Ji taip pat pamatė daugiau pasaulio, nei dauguma "jaunų damų". Savo dienoraščiuose ji užrašė daugybę nemandagių žmonių žodžių. Keliautojas Ričardas Tvissas (Richard Twiss) kartą sugėdino šeimą kalbėdamas apie netinkamus dalykus. Jis sakė, kad nemadinga knyga "Meilės žodynas" yra labai gera. Twissui išvykus, Burney savo dienoraštyje rašė: "Net mano švelnus ir nuoširdus (teisingas) tėvas sako, kad jis visiškai supainiojo šį dalyką ir kad daugiau niekada nematys staltiesės savo namuose".

Kai kurie žmonės teigia, kad Burney galėjo būti drovi dėl savo tėvo. Žmonės sakė, kad vienintelė J. Burney kaltė buvo "paklusnumas" (per didelis pataikavimas vyrams). Frančeska niekada atvirai nekritikuodavo savo tėvo. Ji net kruopščiai naikino viską, kas apie jį buvo bloga. Savo memuaruose ji rašė, kad jos tėvas neturėjo jokių trūkumų. Tačiau ji rašė paaiškinimus ir pasiteisinimus dėl dalykų, kuriuos tėvas laikė teisingais.

Antroji motina

1767 m. spalį jos tėvas vedė turtingą našlę. Jos vardas buvo Elizabeth Allen. Ji jau turėjo tris sūnus. Burnių vaikai nemėgo savo pamotės. Hester, vyresnioji Frančeskos sesuo, ištekėjo už savo pusbrolio. Jo vardas buvo Charlesas Rosseau Burney. Jis buvo muzikantas. Už jo ištekėjo 1770 m. rugsėjo mėn. Tikriausiai taip pasielgė norėdama palikti namus. Dėl to Fransis neteko sesers, kuri buvo tarsi kita motina. Burnių vaikai kariavo "slaptą karą" su ponia Allen. Jie vadino ją "ponia Precious", "ponia" ir "ponia". Viename Fransisės Burney laiške seseriai Hester rašoma: "Pasiteisinimą, kurį reikia išgalvoti (išgalvoti, sumeluoti) šiam tikslui, palieku jūsų išradingumui". Nors tuo metu Frances buvo 25 metų, ji turėjo rasti pasiteisinimą aplankyti ištekėjusią seserį. Net jų senas draugas Samuelis "tėtis" Crispas prisijungė prie tyčiojimosi iš ponios Elizabeth Allen.

Švietimas

Jos seseris Esterą ir Siuzaną tėvas auklėjo kur kas daugiau nei Fransis Burnis. Kai jai buvo aštuoneri, ji dar nebuvo išmokusi abėcėlės. Be to, ji buvo tokia nedrąsi, kad tėvo namų lankytojai ją vadino "senute". Kai kurie mokslininkai mano, kad ji galėjo sirgti tam tikra disleksija. Jos brolis krėtė jai pokštus apsimesdamas, kad moko ją skaityti, ir duodavo jai knygą aukštyn kojomis. Ji nesuprato, kad iš tikrųjų ji apversta aukštyn kojomis, ir pabandė ją perskaityti. Žmonės sakė, kad "mažąją dundukę" reikia nuplakti. Tačiau Estera Sleepe Burney visuomet atsakydavo, kad "dėl Fanny ji nesibaimina". Jos sesuo Siuzana sakė, kad Fanny turi "proto, jautrumo ir bashfulness (drovumo)". Ji taip pat pridūrė: "Bijau, kad... mano sesuo Fanny yra per daug santūri".

1763 arba 1764 m. Samuelis "tėtis" Krispas suartėjo su Burnių šeima. Jis padėjo Frančeskai rašyti, prašydamas iš jos daugybės dienoraštinių laiškų apie jos šeimą ir gyvenimą. Jis padarė didelę įtaką jos rašymui.

Darbai

Frances Burney d'Arblay sukūrė naujo tipo anglišką romaną, kuriame aprašė įvykius nuo Jurgio III pamišimo iki to, kas nutiko po Vaterlo mūšio. Ji taip pat rašė komedijas, padariusias didelę įtaką daugeliui būsimų rašytojų. Pavyzdžiui, Jane Austen paskutiniame Frances Burney romano "Sesilija" skyriuje rado ir "Pasididžiavimo ir prietarų" temą, ir pavadinimą. William Makepeace Thackeray, romano "Tuštybių mugė" autorius, taip pat patyrė Burney įtaką. Pirmasis jos romanas "Evelina" buvo nauja grožinės literatūros rūšis anglų kalba. Tai buvo grožinė literatūra, kurioje moterys visuomenėje buvo vaizduojamos realistiškai, moderniai - manierų romanas. "Ji rodė mandagios visuomenės manieras ir moralę, su pasimėgavimu (pomėgiu) juokingiems (juokingiems) dalykams ir pagarba įprastiems (tradiciniams)." (Norton Anthology of Literature by Women, p. 242) Burney buvo pirmoji moteris, padariusi romanų rašymą "garbingą". Antrasis jos romanas "Sesilija", išleistas 1782 m., sulaukė dar didesnės kritikų sėkmės. Trečiasis romanas "Kamilė" buvo labai populiarus; jo parduota "4 kartus daugiau nei "Evelinos" ir beveik dvigubai daugiau nei "Sesilijos".