Frances Burney (1752 m. birželio 13 d. – 1840 m. sausio 6 d.) buvo anglų rašytoja, dienoraštininkė ir dramaturgė. Dažnai ji minima kaip Fanny Burney, o po vedybų – kaip Madame d'Arblay. Gimė King's Lynn, Anglijoje muzikų šeimoje; jos tėvas buvo daktaras Čarlzas Burnis (Charles Burney), motina – Esterė Sleepe Burney. Šeimoje daug dėmesio skirta muzikai ir literatūrai, tačiau Frances daugiausia mokėsi pati. Rašyti savo užrašus ir kūrinius, kuriuos ji vadino „rašliavomis“, pradėjo jau būdama dešimties.
Pirmasis jos romanas "Evelina" buvo išleistas 1778 m. ir pasirodė anonimiškai („By a Lady“). Romanas sulaukė didelio susidomėjimo ir greitai išgarsino autorę. 1782 m. pasirodė "Sesilija". Vėliau sekė dar vienas svarbus kūrinys — Kamilė" (Camilla, 1796). Šie romanai, kartu su kitais jos darbais, pasižymi aštria visuomenės komedija, detalizuotu socialinių santykių ir etiketo vaizdavimu bei dėmesiu jaunų moterų vidiniam brendimui: Kamilė" pasakoja apie jauną mergaitę, kuri turi išmokti elgtis ir nuspręsti, kam pasitikėti. Burney herojės dažnai yra protingos ir gražios, bet santūrios ir mažai gyvenimiškos patirties turinčios moterys, kurios mokosi susitvarkyti su visuomenės spaudimu ir moralinėmis dilemom.
Burney kūryboje dominuoja socialinis realizmas, sarkastiški dialogai ir gyvos personažų charakterizacijos. Jos knygas vertino daug bendraamžių ir vėlesnių autorių; tarp jų – Džeinė Ostin, kuriai Burney kūryba buvo reikšminga literatūrinė įtaka.
1786 m. Burney priimta į karališkąją aplinką ir tapo antroja karalienės Šarlotės rūbų saugotoja (angl. Keeper of the Robes). Šis tarnystės laikotarpis suteikė jai galimybę stebėti aukštuomenės gyvenimą iš arti – patirtis, kuri atsispindi ir jos dienoraščiuose bei romanuose.
Be romanų, Frances Burney paliko didelį dienoraščių ir laiškų archyvą. Jos kasdieniai užrašai ir korespondencija yra vertingas istorinis šaltinis – juos tyrinėja ir istorikai, ir literatūrologai, nes juose atspindi XVIII–XIX a. visuomenės gyvenimą, moterų padėtį ir karališkosios rezidencijos kasdienybę. Svarbi, bet skaudi jos gyvenimo epizodų dalis yra 1811 m. atlikta krūties operacija, kuri vyko be anestezijos; savo patirtį ji detaliai aprašė laiškuose, todėl šie tekstai tapo įdomiais medicinos ir socialinių požiūrių istorijos dokumentais.
1793 m. Frances ištekėjo už prancūzų tremtinio, generolo Aleksandro D'Arblė (Alexandre D'Arblay). 1794 m. jiems gimė sūnus, vardu Aleksandras — jų vienintelis vaikas. 1802–1812 m. šeima gyveno Prancūzijoje; šis laikotarpis ir Prancūzijos revoliucijos įvykiai atsispindi vėlesniame Burney kūrinyje "Klajoklė" (The Wanderer, arba The Female Difficulties), kuris buvo išleistas 1814 m. ir vaizduoja revoliucijos sukeltas žmogaus kančias bei socialines permainas.
Paskutiniai jos spausdinti darbai apima redaguotus atsiminimus ir biografinius užrašus: 1832 m. pasirodė "Daktarės Burney atsiminimai" (Memoirs of Doctor Burney, – prisiminimai apie jos tėvą), kuriuos ji sudarė ir išleido. Frances Burney mirė Londone 1840 m. sausio 6 d. Ji palaidota Bath mieste šalia savo vyro ir sūnaus.
Frances Burney palikimas — tiek romaninė kūryba, tiek gausūs dienoraščiai ir laiškai — išlieka svarbus literatūros istorijai. Jos kūriniai prisideda prie supratimo apie XVIII–XIX a. moterų gyvenimą, socialinius santykius ir moralines dilemas, o jos stilius ir ironija padarė didelę įtaką vėlesniems anglų romanistams.