György Ligeti (1923–2006) — vengrų avangardinės muzikos kompozitorius
György Sándor Ligeti (1923 m. gegužės 28 d. - 2006 m. birželio 12 d.) - Vengrijos kompozitorius. Jis buvo svarbus avangardinės muzikos kūrėjas. Jo muzika padarė įtaką daugeliui kitų kompozitorių. Vieni žymiausių jo kūrinių - opera "Le Grand Macabre", kūrinys orkestrui "Atmosphères", kūrinys chorams "Lux Aeterna" ir Requiem. Stanley Kubrickas panaudojo "Atmosphères", "Lux Aeterna" ir "Requiem" dalis savo filmo "2001: kosminė odisėja" garso takeliui. Daugelio kitų filmų garso takeliuose naudojami Ligeti muzikos kūriniai.
Trumpa biografija
Ligeti gimė 1923 m. ir augo Vengrijoje. Per Antrąjį pasaulinį karą jo šeimai teko didelių netekčių; Ligeti pats išgyveno holokaustą, o vėlesnė gyvenimo patirtis ir politinės permainos Vengrijoje formavo jo asmeninį ir kūrybinį kelią. Po karo jis studijavo muziką ir pradėjo dirbti kaip kompozitorius bei pedagogas Budapešte. 1956 m. po Vengrijos sukilimo jis nusprendė palikti šalį ir gyventi bei dirbti Vakarų Europoje. Vėliau jis gyveno Austrijoje ir kitose Europos šalyse, daug koncertavo ir dėstė, tapdamas vienu reikšmingiausių XX a. antrosios pusės kompozitorių.
Stilius ir technikos
Ligeti muziką dažnai apibūdina kaip sonoriškai turtingą, eksperimentinę ir inovatyvią. Jis išgarsėjo naudojant tokias idėjas kaip:
- Mikrofilofonija (mikropolifonija) – tankios, kanoninės tekstūros, kuriose daug instrumentų ar balsų juda nedideliais skirtumais, sudarydami besikeičiančius garso „debesis“;
- Garso klasteriai – vienu metu skambančios artimos natos, sukuriančios įtemptą, spalvingą harmoniją;
- Ritminės ir tekstūrinės novacijos – kompleksiniai ritminiai modeliai, poliritmija, netradiciniai tembro sprendimai;
- Derinys tradicijos ir modernumo – kartais Ligeti panaudoja liaudies motyvus ar klasikinės formos elementus, tačiau juos transformuoja per modernias technikas.
Svarbesni kūriniai
Be jau minėtų Atmosphères, Lux Aeterna, Requiem ir operos Le Grand Macabre, Ligeti kūryboje yra ir kitų reikšmingų darbų:
- Styginių kvartetai (ypač antrasis styginių kvartetas) – svarbūs motyvaciniai ir tekstūriniai eksperimentai;
- Pianistiniai etudai (pavyzdžiui, etudų ciklas, rašytas vėlesniaisiais dešimtmečiais) – techniniai ir muzikaliniai iššūkiai pianistinėms galimybėms;
- Choro ir kamerinė muzika – kūriniai, kuriuose jis plėtojo savo mikropolifoninius principus ir tembrinius eksperimentus;
- Elektroakustiniai ir eksperimentiniai kūriniai, keliantys klausimus apie garsą kaip medžiagą.
Įtaka ir palikimas
Ligeti muzika turėjo ir tebėra didelė įtaka šiuolaikinei muzikai – tiek kompozitoriams, tiek atlikėjams ir klausytojams. Jo idėjos apie tekstūrą, garsą ir struktūrą praplėtė galimybes, kaip suvokiama muzikinė forma. Be to, filmai (ypač Stanley Kubricko 2001: kosminė odisėja) pristatė jo kūrybą platesnei publikai, o vėliau jo muzika buvo naudojama daugelyje kitų kino ir multimedijos projektų.
Vėlesnieji metai ir mirtis
Ligeti aktyviai kūrė ir koncertavo iki gyvenimo pabaigos. Jis mirė 2006 m. birželio 12 d., palikęs gausų ir įvairiapusį kūrybinį palikimą, kuris tebėra tiriamas, atliekamas ir interpretuojamas visame pasaulyje.
Jeigu domina giliau – rekomenduojama klausti įrašų su Atmosphères, Lux Aeterna, Requiem ir klausytis jo pianinių etudų bei styginių kvartetų, kad pajustumėte Ligeti unikalų požiūrį į garsą ir formą.
Ankstyvasis gyvenimas
Ligeti gimė Transilvanijoje. Jo šeima buvo Vengrijos žydai. Jo tėvas ir brolis žuvo per Holokaustą. Po Antrojo pasaulinio karo jis studijavo muziką Budapešte, Franzo Liszto muzikos akademijoje. Nuo 1950 iki 1956 m. dirbo muzikos mokytoju Franzo Liszto akademijoje. Tuo metu jis taip pat kūrė muziką. Didelę įtaką tuometinei jo muzikai turėjo vengrų liaudies muzika. Jam taip pat darė įtaką kito vengrų kompozitoriaus Bélos Bartóko muzika.
1956 m. Sovietų Sąjunga įsiveržė į Vengriją. Ligeti nusprendė išvykti iš Vengrijos. Jis išvyko į Vieną Austrijoje. Jis tapo Austrijos piliečiu, bet taip pat gyveno Vokietijoje ir kitose šalyse. Jis pats kūrė muziką ir mokė kitus žmones kurti muziką. Jis dėstė muzikos kompoziciją Stokholme, Švedijoje, Stanfordo universitete Amerikoje ir svarbioje Hamburgo (Vokietija) muzikos mokykloje, vadinamoje Hochschule für Musik und Theater. Iš Hamburgo muzikos mokyklos išėjo į pensiją 1989 m. Tada grįžo gyventi į Vieną. Po 2000 m. jo sveikata nebuvo gera. Ligeti mirė Vienoje, sulaukęs 83 metų.
Ligeti buvo vedęs du kartus. Pirmoji jo žmona buvo Brigitte Löw. Jie susituokė 1949 m. Išsiskyrė 1952 m. Antroji jo žmona buvo Vera Spitz. Su ja jis susituokė 1952 m. Ji yra psichologė. Jų sūnus Lukas, gimęs 1965 m., yra kompozitorius.
Muzika
Keletas svarbiausių Ligeti muzikos kūrinių:
- Artikuliacija, elektroninė muzika. Jis ją sukūrė 1958 m.
- Atmosphères, muzika visam orkestrui. Jis ją sukūrė 1961 m.
- "Aventures" ir "Nouvelles Aventures", muzika dainininkams ir nedideliam orkestrui. Muzikoje yra ir kitų keistų garsų. Orkestrantai taip pat daužo lėkštes, daužo baldus ir spardo popierinius maišelius. Šiuos kūrinius jis sukūrė 1962-1965 m.
- Requiem, muzika dainininkams solistams (sopranui ir mecosopranui), dviem vyrų ir moterų chorams bei orkestrui su daugybe mušamųjų instrumentų. Jį sukūrė 1965 m.
- Lux Aeterna, muzika 16 vyrų ir moterų chorui. Jis ją sukūrė 1966 m.
- Magyar Etüdök, muzika 16 vyrų ir moterų chorui. Žodžiai iš vengrų poezijos. Jį sukūrė 1966 m.
- Continuum, muzika klavesinui. Jis ją sukūrė 1968 m,
- Opera "Le Grand Macabre". Pirmą kartą ji buvo atlikta 1978 m. Stokholme. Ji buvo atlikta daugelyje kitų šalių. 1997 m. jis atliko didelius operos pakeitimus.
- Hamburgo koncertas - koncertas valtornai solo ir nedideliam orkestrui su dar keturiais valtornomis. Jį sudaro šešios dalys. Jis jį sukūrė 1999 m.