Viljamas Boisas (William Boyce, gimė 1711 m. rugsėjo 11 d. Londone, mirė 1779 m. vasario 7 d. Kensingtone) - vienas svarbiausių XVIII a. anglų kompozitorių. Jis kūrė paskutiniais baroko ir pirmaisiais klasicizmo laikotarpio metais. Jis garsus savo bažnytine muzika, taip pat muzika teatrui ir orkestrine muzika.

Gyvenimas ir karjera

Boyce gimė Londone ir muzikoje pradėjo nuo choro veiklos bei mokslų jaunystėje. Per gyvenimą jis aktyviai dalyvavo Anglijos muzikinėje scenoje – rašė kūrinius bažnyčioms, teatrui ir karališkiesiems renginiams. Nors Boiso kūryba sieja barokinę polifoniją ir naujai bręstantį klasicizmo skonį, jo muzika dažnai pasižymi aiškia melodine linija ir praktiškumu, tinkamu tiek bažnyčiai, tiek scenai.

Stilius ir pagrindiniai kūriniai

Boyce kūryboje dera griežtesnė barokinė harmonija ir kontrapunktas su lengvesniais, elegantiškais klasicizmo elementais. Jis parašė daug:

  • bažnytinės muzikos – anthemos, „services“ (Missa ir kitos liturginės dalys), psalmų melodijos;
  • teatro muzikos – įvadinių uvertiūrų, foninių numerių ir sceninės muzikos pjesėms;
  • orkestrinių ir kamarinių kūrinių – uvertiūrų, instrumentinių koncertų ir kitų instrumentinių darbų;
  • laisvos formos vokalinės muzikos – kantatos, odes ir glee (vokaliniai ansambliai) tradicijoje.

Svarbus Boiso indėlis — jo redakcijos ir rinkinių leidyba. Vienas žymiausių jo projektų buvo Cathedral Music (katalogiškai svarbi anglų bažnytinės muzikos rinktinė), kuria jis siekė išsaugoti ir atgaivinti ankstesnių anglų kompozitorių kūrinius. Dėl šio darbo dalis senesnės anglų chorinės tradicijos išliko ateities kartoms.

Palikimas

Viljamas Boisas laikomas jungtimi tarp baroko ir klasicizmo Anglijoje. Jo bažnytiniai kūriniai vis dar atliekami katedrose ir pamaldose, o teatro bei instrumentiniai darbai dominti istorine muzika besidominčius atlikėjus. Boiso rinkiniai ir redakcijos darbai turėjo ilgalaikį poveikį anglų chorinės muzikos repertuarui ir jos konservavimui.

Jo muzika vertinama už aiškią melodiją, patikimą vokalinį raštą ir prisitaikymą prie pamaldinių bei sceniškų reikalavimų — todėl Boyce išlieka svarbia figūra anglų muzikos istorijoje.