Krikščioniškoji dešinė: apibrėžimas, istorija ir poveikis JAV
Krikščioniškoji dešinė JAV: apibrėžimas, istorija ir jos politinis bei socialinis poveikis — nuo religinių šaknų iki įtakos rinkimams ir kultūriniams karams.
Krikščioniškoji dešinė (Jungtinėse Amerikos Valstijose vadinama religine dešine) – tai dešiniojo sparno krikščioniškų politinių ir socialinių judėjimų pavadinimas. Nors panašių grupių yra ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, terminas dažniausiai vartojamas kalbant apie Jungtines Amerikos Valstijas. Šioms grupėms būdinga stiprus palaikymas konservatyvių socialinių ir politinių vertybių, dažnai grindžiamų tradiciniu krikščionišku moralės supratimu. Dažnas požiūris yra, kad Amerikos teisė ir politika turėtų atsižvelgti į tai, kas parašyta Biblijoje, ir kad šalis turi savo ištakas tikėjime į Dievą. Nors krikščioniškosios dešinės nariai gali priklausyti įvairioms krikščionybės šakoms, įskaitant katalikybę, paprastai terminas siejamas su evangelikų krikščionimis, fundamentalistais (pvz., gimusius tikėjimo išpažinėjus) ir mormonais. Apie 15 % amerikiečių teigia priklausantys krikščioniškajai arba religinei dešinei.
Istorinė raida
Konservatyvūs dėl savo religijos žmonės Jungtinėse Valstijose veikė jau kelis šimtmečius; svarbios buvo tiek vietinės bažnyčios, tiek religiniai lyderiai, darę įtaką visuomenės moralės normoms. Tačiau kaip politiškai organizuotas judėjimas, kuris masiškai įsijungė į partijinę politiką, religinė dešinė ypač išaugo XX a. septintajame–aštuntajame dešimtmečiuose. Pavyzdžiui, istoriniai renginiai, tokie kaip Džono Scopeso teismas, parodė visuomenės susidomėjimą religijos ir švietimo konfliktais; žmonės, kurie gynė ar rėmė tradicines religines vertybes, būtų šio plačiau suprantamo judėjimo pirmtakai.
Įvardijant konkrečius lyderius ir organizacijas, plačiau žinomas momentas buvo, kai Džeris Falvelas (Jerry Falwell) ir kiti konservatyvūs religiniai veikėjai ėmė mobilizuoti rinkėjus ir kurti organizacijas, siekiančias politinės įtakos. Jie teigė, kad šalies institucijoms (pvz., mokykloms ir koledžams) dažnai vadovauja kairieji intelektualai, kurie netiki Dievu, todėl būtina politinė reakcija. Nuo tada religinė dešinė tapo svarbia respublikonų partijos dalimi ir aktyvia balsavimo bei lobizmo jėga.
Pagrindinės pozicijos ir prioritetai
- Gyvybės apsauga: stiprus priešabortinis požiūris ir raginimai apriboti arba uždrausti abortus.
- Šeimos ir santuokos samprata: tradicinės šeimos vertybės, dažnas priešinimasis tos pačios lyties santuokoms.
- Religinis švietimas ir malda: parama maldai mokyklose, kritika evoliucijos dėstymo vietoje ar papildomai kūrimo idėjų (creationism) skatinimas.
- Etika ir viešasis gyvenimas: konservatyvi nuostata prieš pornografiją, eutanaziją ir kai kurias LGBT politikos iniciatyvas.
- Ekonominė politika: dažnai remiami mažesni mokesčiai, mažesnė valdžios intervencija ir tradicinės rinkos vertybės.
- Teisminė ir politinė įtaka: aktyvus dėmesys teisėjų skyrimams, kad Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų sprendimai atspindėtų konservatyvias vertybes.
Politinis poveikis ir prezidentai
Religinė dešinė turi reikšmingą įtaką JAV politinėms partijoms ir rinkėjų elgesiui. Dalis respublikonų kandidatų ir politikų nuosekliai siekia religinės dešinės paramos — tai padėjo kai kuriems kandidatams laimėti rinkimus ar užsitikrinti svarbių valstijų paramą. Pavyzdžiui, prezidentai Ronaldas Reiganas ir Džordžas H. V. Bušas buvo išrinkti iš dalies dėl religinių dešiniųjų paramos. Džordžas V. Bušas (George W. Bush) yra dažnai minima kaip prezidentas, kuris atvirai bendradarbiavo su religinės dešinės lyderiais ir siekė jų paramos savo administracijos metu.
Vienas aiškus poveikio kanalas – teisėjų skyrimai ir kultūrinės politikos klausimai, kur religinė dešinė aktyviai lobuoja už kandidatus, kurie, jų nuomone, palaikys tradicines moralės nuostatas. Be to, religinė dešinė veikia per bažnyčias, maldos grupes, televangelistus ir pilietines iniciatyvas, mobilizuodama rinkėjus ir formuodama politinę darbotvarkę.
Kritika ir prieštaros
Religinės dešinės veikla sulaukia ir daug kritikos. Kritikai teigia, kad griežtas religinės doktrinos perkėlimas į valstybės politiką gali pažeisti sinaikymo tarp bažnyčios ir valstybės principą, pritariantį reliatyvios religijų įvairovės ir įstatymų neutralumui. Taip pat kyla priekaištų dėl diskriminacijos ar mažiau palankių teisinių sąlygų tam tikroms grupėms (pvz., LGBT bendruomenei, moterims, rasinėms mažumoms).
Kiti rūpesčiai apima poliarizaciją visuomenėje, kultūrinių karų aštrėjimą ir politinių diskusijų sugrįžimą į aršią moralinę retoriką. Kai kurie tyrimai ir komentatoriai taip pat kritikuoja religinės dešinės ir politinių lyderių tandemo santykius dėl galimų interesų konfliktų ar demokratinės diskusijos praradimo.
Krikščioniškoji kairė ir kiti judėjimai
Be krikščioniškosios dešinės, egzistuoja ir vadinamoji krikščioniškoji kairė — grupės ir asmenys, kurie sieja krikščioniškas vertybes su socialiniu teisingumu, lygybe, imigracijos teisių gynimu, aplinkosauga ir labiau progresyvia ekonomine politika. Ji nėra tokia žinoma ir galinga kaip religinė dešinė JAV, bet taip pat turi savo balsą politinėse diskusijose ir atstovauja kitokį religinių motyvų interpretavimą viešajame gyvenime.
Išvados
Krikščioniškoji dešinė – sudėtingas ir įvairus politinis reiškinys, turintis ilgą istorinę tradiciją ir reikšmingą įtaką JAV politikai bei visuomenei. Jos poveikis apima teisės aktus, rinkimų rezultatus, kultūrinius konfliktus ir teismų sprendimus. Diskusijos apie religinės ir pasaulietinės valdžios santykį, toleranciją ir pilietines laisves lieka aktualios ir tol, kol šis judėjimas išlaiko savo politinę galią ir visuomeninį matomumą.
Klausimai
|
| Šiame skirsnyje nėra jokių šaltinių. (2010 m. rugpjūčio mėn.) |
Štai keletas klausimų, kuriuos krikščionių dešinieji tvirtai vertina:
Abortas
Krikščionių dešinieji iš esmės atgimė XX a. septintajame dešimtmetyje Falwello laikais dėl abortų, reaguodami į JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą byloje Roe prieš Wade. Dauguma krikščioniškosios dešinės narių mano, kad gyvybė prasideda nuo prasidėjimo, vaisiaus nužudymas yra žmogžudystė, todėl abortai turėtų būti neteisėti daugeliu arba visais atvejais. Tai vadinama "už gyvybę". Nors dešiniesiems nepavyko atsikratyti Roe (ir dabar dauguma teisėjų ją laiko precedentu), jiems pavyko apsunkinti abortų darymą kai kuriose valstijose.
Seksualumas
Daugelis dešiniųjų krikščionių tiki, kad Biblijoje sakoma, jog būti homoseksualiu (gėjumi ar lesbiete) yra blogai. Anksčiau jie palaikė sodomijos įstatymus. Šiandien jie dažniausiai pasisako prieš gėjų santuokų leidimą. Jie pasiekė, kad būtų priimta daug įstatymų ir iniciatyvų, neleidžiančių gėjams tuoktis (pvz., Kalifornijos 8 pasiūlymas), tačiau teismai kai kuriuos iš jų pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Kad homoseksualų santuokų stabdymas būtų konstitucinis, daugelis siekė, kad būtų priimta Jungtinių Valstijų konstitucijos pataisa, draudžianti homoseksualų santuokas.
Evoliucija
Daugelis dešiniųjų krikščionių netiki evoliucija, nes ji prieštarauja Biblijos pasakojimui apie sukūrimą. Vietoj to jie pasisako už kreacionizmą arba protingą dizainą. Dauguma biologų mano, kad evoliucija yra teisinga ir kad argumentai prieš evoliuciją yra silpni. Keliose vietose jiems pavyko pasiekti, kad valstybinėse mokyklose šalia evoliucijos būtų mokoma ir intelektinio dizaino.
Malda mokyklose
Daugelis krikščionių dešiniųjų narių nori leisti melstis valstybinėse mokyklose ir demonstruoti su Kristumi susijusius dalykus viešose ar valstybinėse vietose. Kaip ir homoseksualų santuokų atveju, tai buvo ginčijama teismuose, dažniausiai dėl religijos laisvės išlygos, įtvirtintos Pirmojoje pataisoje.

Džeris Falvelas, kurio įkurta Moralinė dauguma buvo vienas iš svarbiausių žingsnių formuojantis "naujajai krikščioniškajai dešinei".
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra krikščionių dešinieji?
A: Krikščioniškoji dešinė - tai dešiniųjų krikščionių politinių ir socialinių judėjimų, remiančių konservatyvias socialines ir politines idėjas, paprastai grindžiamas įsitikinimu, kad Jungtinės Valstijos buvo įkurtos tvirtai tikint į Dievą ir Amerikos įstatymai turėtų būti grindžiami tuo, kas parašyta Biblijoje, pavadinimas.
Klausimas: Kas yra krikščionių dešiniųjų judėjimo nariai?
A: Krikščionių dešiniųjų nariai gali priklausyti bet kuriai krikščionybės šakai, įskaitant katalikybę, tačiau dažniausiai ši sąvoka vartojama kalbant apie evangelikų krikščionis, fundamentalistus (pvz., gimusius išpažinėjus) ir mormonus.
K: Kiek amerikiečių priskiria save religinei arba krikščioniškajai dešinei?
Atsakymas: Apie 15 % amerikiečių teigia, kad jie priklauso religinei arba krikščioniškajai dešinei.
K: Kada žmonės Amerikoje pradėjo naudoti religiją konservatyviai politikai?
Atsakymas: Žmonės naudojo religiją politikoje jau tūkstančius metų, o Jungtinėse Valstijose žmonės naudojo religiją konservatyviai politikai Amerikoje šimtus metų. Pavyzdžiui, tie, kurie norėjo, kad Scopeso teismo procese būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, daugiausia buvo demokratai, kurie vėliau buvo pavadinti "religiniais dešiniaisiais". Tačiau šis terminas pirmą kartą pradėtas vartoti XX a. 7-ajame dešimtmetyje.
Klausimas: Kas vienas pirmųjų pavartojo terminą "religinė dešinė"?
A: Vienas pirmųjų "religinę kovą" pavartojo Džeris Falvelas (Jerry Falwell). Jis manė, kad šalį ir institucijas valdo kairieji intelektualai, kurie netiki Dievu.
K: Kas dažnai vadinama "kultūriniais karais"?
Atsakymas: Kova tarp kairiųjų intelektualų ir religinių teisių dažnai vadinama "kultūriniais karais".
K: Kurie prezidentai buvo išrinkti dėl religinių teisių palaikymo?
Atsakymas: Prezidentai Ronaldas Reiganas, George'as H. W. Bushas ir Donaldas Trumpas buvo išrinkti dėl religinių teisių paramos.
Ieškoti