Džiuzepė Verdžio opera "Don Karlosas". Ji sukurta pagal Camille'io du Locle'io ir Josepho Méry libretą prancūzų kalba. Ji sukurta pagal garsią vokiečių rašytojo Friedricho Schillerio pjesę "Don Karlosas, Ispanijos infantas". F. Šilerio istorija paremta tikra Astūrijos princo Karloso (1545-1568 m.), kuriam buvo pažadėta, kad jis galės vesti Elžbietą Valois, tačiau jo tėvas Pilypas II Ispanijos persigalvojo ir pats ją vedė, gyvenimo istorija. Tai buvo taikos sutarties, kuria baigėsi 1551-1559 m. Italijos karas tarp Habsburgų ir Valois rūmų, dalis.
Pirmą kartą opera buvo parodyta 1867 m. kovo 11 d. Paryžiaus Théâtre Impérial de l'Opéra teatre. Ją sudaro penki veiksmai.
"Don Karlosas" buvo parašytas spektakliui Paryžiuje. Tai sukėlė problemų operos reputacijai, nes Prancūzijoje buvo tradicija rašyti labai ilgas operas. Jose visada būdavo ne tik dainuojama, bet ir daug baleto muzikos. Verdžio operą sudarė penki veiksmai, o kai ji buvo atliekama kitose šalyse, žmonių skoniui ji pasirodė per ilga, todėl buvo padaryta daug sutrumpinimų, įskaitant iš pradžių visą I veiksmą. Labai gaila, nes daug pirmojo veiksmo muzikos yra labai svarbi, joje skamba melodijos, kurios skamba ir vėlesnėse operos dalyse. Nuo XX a. pradžios dažniausiai atliekama didžioji dalis I veiksmo muzikos. Buvo atlikta daug skirtingų versijų, kuriose iškirptos skirtingos operos dalys. Kai opera dainuojama itališkai, ji vadinama "Don Karlu".
Kūrimo istorija ir kontekstas
Verdžio "Don Karlosas" gimė sudėtingame politiniame ir estetiniame kontekste: kompozitoriui reikėjo atitikti prancūzų operos scenos reikalavimus (grand opéra) — plačių spektaklių, penkių veiksmų, chorų, baleto ir didingų scena‑efektų. Libretą parengė Camille du Locle ir Joseph Méry, remdamiesi F. Šilerio drama, tačiau Verdžio interesas buvo ne tik istorinis siužetas — jis kūrė dramą apie politiką, laisvę, draugystę, meilę ir religinę prievartą, suteikdamas jai muzikinę gylį ir dramaturginius kontrastus.
Siužetas (santrauka)
Veiksmas vyksta XVI a. Ispanijoje ir Prancūzijoje. Jaunasis Infantas Don Karlosas yra įsimylėjęs Elžbietą Valois — prancūzų princesę, kurios vedybos turėjo užtvirtinti taiką tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Tačiau politiniai reikalai lemia, kad Elžbietą išteka Pilypas II — Don Karlo tėvas. Jaunuolio viltis ir meilė žlunga, o jo draugystė su Rodrigo, markizu Posa, tampa idealiu draugiškumo ir politinės kovos pavyzdžiu: Rodrigo kovoja už Ispanijos laisves ir Don Karlo idealus. Tuo pat metu princo aistras ir nuoskaudos sukelia tragiškus konfliktus: princesė Eboli, kuri myli Pilypą arba Don Karlą (priklausomai nuo versijos), klysta ir atsiduria tarp meilės ir išdavystės. Opera apima politinį spaudimą, religinių institucijų įtaką (Didysis inkvizitorius), asmeninius išdavystes ir kilnius veiksmus, kurie veda prie dramatiško, liūdinančio finalo vienuolyne, kur Pilypas ir Don Karlas susiduria su moralinėmis ir politinėmis pasekmėmis.
Vaidmenys ir balsai
- Don Karlosas — tenoras (jaunas princas, pagrindinis herojus)
- Elžbieta Valois — sopranas (Ispanijos karaliaus žmona, anksčiau pažadėta Don Karlui)
- Rodrigo, markizas Posa — baritonas / barytonas (Don Karlo draugas, idealistas)
- Pilypas II — bosas (Ispanijos karalius, sudėtinga, vidinė drama)
- Princesė Eboli — mecosopranas (emocinga, aistringa figūra su žymia atgailos scena)
- Didysis inkvizitorius — bosas (simbolizuoja religinę valdžią ir grėsmę)
- Vienuolynų figūros, paėmimo scenos, choras — svarbūs kolektyviniai elementai
Versijos ir pjūviai
"Don Karlosas" turi sudėtingą atlikimo istoriją: originali versija — prancūziška penkių veiksmų grand opéra (1867) — buvo ilgoka ir turėjo baleto epizodų. Kai opera buvo adaptuojama kitoms scenoms, ypač Italijoje, dažnai buvo daromi dideli sutrumpinimai: kai kur buvo išimtas visas pirmasis veiksmas arba kiti epizodai. Dėl šių pjūvių susikūrė keli "kanoniniai" variantai: visiškai restauruota penkių veiksmų prancūziška versija, trumpesnė keturių veiksmų itališka (vadinama "Don Carlo") ir tarpinės redakcijos. XX a. pradžioje ir vėliau skirtingos trupės bei dirigentai pradėjo atgaivinti pirmojo veiksmo muziką, o XIX–XX a. perėjimo laikotarpiu prasidėjo kritinių leidimų rengimas, siekiant sujungti geriausias įvairių versijų dalis. Todėl šiandien klausytojai gali išgirsti tiek pilną, draminę penkių veiksmų versiją, tiek trumpesnius variantus, parinktus pagal artistinius ar repertuaro reikalavimus.
Muzikiniai ypatumai ir akcentai
Verdžio muzika šiame kūrinyje pasižymi plėtojamu dramatizmu: spalvinga orkestracija, galingi choro momentai, intymios operos scenos, polifoninės struktūros ir ryškūs soliniai numeriai. Scenos su inkvizicijos procesija ir auto-da-fé — vieni iš įsimintiniausių chorinių fragmentų; taip pat stiprios emocinės scenos tarp Don Karlo ir Posa bei sudėtingas Pilypo II vidinis monologas. Opera reikalauja stiprių vokalinių ir vaidybinių pajėgumų, ypač aktams ir vaidmenims, kuriuose susikerta pareiga, aistra ir tikėjimo klausimai.
Sceninės ir atlikimo problemos
"Don Karlosas" yra didelis dramaturginis ir vokalinis iššūkis: ilga trukmė, kompleksiški vaidmenys ir reikalingi choro bei baleto elementai reikalauja solidžios trupės ir išskirtinės režisūros vizijos. Režisieriai dažnai sprendžia, kuri versija atskleis norimas temines linijas (politika vs. asmeninė tragedija, religinis spaudimas ir t. t.).
Premjeros, atlikimai ir vieta repertuare
Premjera įvyko 1867 m. Paryžiuje, ir nuo tada opera išgyveno įvairias fazes: pradinius sėkmės ir kritikos svyravimus, vėlesnius pjūvius bei XX a. pradžios pastangas atkurti pradinį turinį. XX–XXI a. repertuaruose "Don Karlosas" užima svarbią vietą tarp Verdžio dramų — tai kūrinys mėgstamas tiek tuo, kad atskleidžia kompozitoriaus brandą, tiek dėl sudėtingų personažų. Daug operos teatrų periodiškai grąžina šią pjesę į sceną, dažnai remiantis viena ar kita redakcija.
Rekomendacijos klausytojams
- Jei norite pažinti visą Verdžio dramą, verta klausytis didžiosios penkių veiksmų prancūziškos versijos, kuri perteikia pilną siužetinį ir muzikinį kontekstą.
- Jei trūksta laiko arba jus domina stiprios solinės scenos, gali patikti sutrumpintos italų kalbos versijos, kurių dramaturgija kartais yra kompaktiškesnė.
- Stebėkite solistų balsų derinius ir režisūrinius sprendimus — šios operos emocinis poveikis labai priklauso nuo interpretacijos.
Verdžio "Don Karlosas" — sudėtinga, daugiasluoksnė opera, kuri jungia istoriją ir asmenines tragedijas, politinę kritiką ir idealizmą. Ji išlieka viena iš įtakingiausių XIX a. operos dramaturgijų, siūlydama tiek muzikinį grožį, tiek gilų moralinį ir politinį turinį.