Arabų vergų prekyba — apibrėžimas, istorija ir mastas

Arabų vergų prekyba: išsamus apibrėžimas, istorija ir mastas — nuo musulmonų užkariavimų iki XX a., milijonai pavergtų žmonių, prekybos maršrutai ir pasekmės.

Arabų vergų prekyba — tai vergovės praktika arabų pasaulyje, apėmusi daug regionų ir trukusi kelis šimtmečius. Ji buvo ypač paplitusi Vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje, Pietryčių Afrikoje ir Afrikos Kyšulyje, taip pat paveikė kai kurias Europos dalis, pavyzdžiui Pirėnų pusiasalį ir Siciliją. Prekyba prasidėjo dar musulmonų užkariavimų laikotarpiu (VII–VIII a.) ir tęsėsi iki XX aArtimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Afrikos Kyšulyje. Dauguma nusavintųjų kilę iš Afrikos gilumos, tačiau prekyba apėmė ir žmones iš Europos bei Azijos.

Istorija ir laiko juosta

Arabų vergų prekybos ištakos siejamos su ankstyvaisiais musulmonų užkariavimais, kai karo belaisviai, užkariautų teritorijų gyventojai ir vergai iš Rytų bei Pietų buvo įtraukti į naujas rinkas. Per viduramžius ir vėlesnius amžius prekyba plėtėsi: svarbų vaidmenį suvaidino Indijos vandenyno maršrutai, Raudonosios jūros jungtys ir transsahariniai keliai. Iki naujųjų laikų pabaigos prekyba įvairiais mastais išliko — vietomis ji buvo legalizuota ar reguliuojama pagal vietinius įstatymus ir religinius principus, kitur vyko neteisėtais būdais.

Veikimo mastas ir pagrindiniai maršrutai

• Transsahariniai keliai – vergai iš Vakarų ir Centrinės Afrikos gabenami per Sacharos dykumą į Šiaurės Afriką ir Arabų pusiasalį.
• Raudonosios jūros ir Indijos vandenyno maršrutai – vergai iš Rytų Afrikos (Zanj, Afrikos Kyšulys) plukdomi į Arabų pusiasalį, Persijos įlanką ir Pietų Aziją per Raudonąją jūrą ir Indijos vandenyną.
• Mediterraniniai ryšiai – per Viduržemio jūrą patekdavo žmonės iš Europos (tarp jų ir iš Pirėnų bei Sicilijos), pagrečiant prekybą Šiaurės Afrikoje ir Osmanų įtakos zonose.

Vergų kilmė ir supirkimo būdai

Vergai buvo gaunami įvairiais būdais: karo belaisviai, pagrobimai per reidus ir grobimus, tarpininkų supirkimai vietinėse rinkose, o taip pat mainai ar prekybos sandoriai su vietinėmis valdžiomis. Daug žmonių atvyko iš Afrikos gilumos – Sahelo, Centrinės Afrikos ir Afrikos Kyšulio pakrančių. Kai kuriais atvejais į vergiją pateko ir Europos jūriniai belaisviai, pagrobtieji kurėnų reidų metu.

Paskirtis, sąlygos ir socialinė struktūra

Vergai Arabų pasaulyje atliko įvairias funkcijas:

• namų tarnyboje ir šeimose (dažnai moterys, naudojamos kaip tarnaitės arba concubina);
• žemės ūkio ir plantacijų darbuose (ypač pietiniuose Arabijos regionuose ir Zanzibaro plantacijose);
• kariuomenėje (pvz., mamlukų sistema – vergai kareiviai, kurie tapo politine jėga kai kuriose valstybėse);
• jūrinėse veiklose, kasyboje, transporto darbuose ir kitose specializuotose užduotyse.

Sąlygos skyrėsi priklausomai nuo paskirties: namų vergai dažnai gyveno arčiau valdovų ir galėjo turėti geresnes gyvenimo sąlygas, tuo tarpu darbo vergai plantacijose ar kasyklose patirdavo sunkų fizinį krūvį ir prastus gyvenimo standartus.

Skaičiai, vertinimai ir moksliniai ginčai

Istorikų skaičiavimais, nuo 650 m. iki XX a. septintojo dešimtmečio arabų vergų prekeiviai pavergė nuo 10 iki 18 mln. žmonių. Šie skaičiai remiasi įvairiais archyviniais šaltiniais, kelionių aprašymais ir demografiniais modeliais, tačiau tikslių duomenų rasti sunku dėl fragmentiškos informacijos ir ilgio laikotarpio. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad skaičius gali būti didesnis ar mažesnis, todėl tema išlieka diskusijų objektu.

Aboliucija ir pabaiga

Vergovės mažinimą skatinė tiek tarptautinė diplomatija, tiek kolonijinės valdžios, tiek vietinės reformos. Britų jūrų patruliai 19 a. aktyviai veikė Indijos vandenyne ir Atlante prieš vergų laivybą; taip pat įvairios imperijos ir valstybinės reformos draudė prekybą. Nepaisant to, praktika išliko nelegaliai ar formaliai toleruojama kai kuriose vietose iki XX a. vidurio–pabaigos. Formalaus draudimo datos ir jų vykdymo sėkmė labai skyrėsi tarp regionų.

Pasekmės ir palikimas

Arabų vergų prekyba paliko gilų demografinį, kultūrinį ir socialinį pėdsaką: ji lėmė etninių mišinių susidarymą, socialinių hierarchijų formavimą ir ilgalaikes psichosocialines traumas bendruomenėse. Dėl jos susiformavo ir diaspora Rytų Afrikoje, Persijos įlankoje bei kituose regionuose. Istorinė atmintis, teisinių santykių padariniai ir diskriminacijos problemos kai kuriose visuomenėse išliko iki šių dienų.

Į ką atkreipti dėmesį mokantis apie temą

• Skaičiai ir interpretacijos dažnai skiriasi – svarbu vertinti kelis šaltinius.
• Kontekstas (politinė galia, ekonomika, religija, regioniniai skirtumai) lemia prekybos ypatybes.
• Vergystė turėjo įvairias formas ir pasekmes – nuo individualių tragedijų iki platų visuomeninių struktūrų poveikio.

Apibendrinant, arabų vergų prekyba yra sudėtinga istorijos dalis, kurios mastas, trukmė ir pasekmės dar tiriamos ir aptariamos istorikų, antropologų bei kitų mokslininkų, siekiančių pilniau suprasti šios praktikos mechanizmus ir ilgalaikes pasekmes.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra arabų prekyba vergais?

K: Kur vyko arabų vergų prekyba?

K.: Ar arabų vergų prekyba apėmė dalį Europos?

K: Kada prasidėjo arabų vergų prekyba?

K: Kokie buvo pagrindiniai regionai, kuriuose veikė vergų turgūs?

K: Iš kur buvo kilusi didžioji dalis vergų?

K: Kiek žmonių pavergė arabų vergų prekeiviai?

Paieška pagal raidę