Knutas (2006 m. gruodžio 5 d.-2011 m. kovo 19 d.) - nelaisvėje Berlyno zoologijos sode gimęs baltasis lokys. Kadangi gimęs jis buvo atstumtas motinos, jį užaugino zoologijos sodo prižiūrėtojai. Žmonės dėl jo pradėjo protestuoti po to, kai Vokietijos laikraštis "Bild-Zeitung" citavo gyvūnų teisių gynėją, teigusį, kad jaunas jauniklis turi mirti. Jį palaikė ir vaikai, ir suaugusieji, iš viso pasaulio buvo siunčiami elektroniniai laiškai ir laiškai, kuriuose zoologijos sodas prašė leisti jaunikliui gyventi. Dėl savo šlovės Knutas tapo turistų traukos objektu ir sulaukė komercinės sėkmės.
Knutas tapo labai populiarus ir žiniasklaidos dėmesio centre, vadinamame "Knutomanija". Apie jį buvo sukurta daug žaislų, DVD ir knygų. Tai Berlyno zoologijos sodui 2007 m. atnešė daug pinigų - apie penkis milijonus eurų. Į zoologijos sodą ėjo daugiau žmonių, ir tie metai buvo pelningiausi per visą 163 metų zoologijos sodo istoriją.
Poliarinis lokys Knutas nugaišo 2011 m. kovo 19 d. dėl smegenų ligos encefalito.
Knutas ir visuomenės reakcija
Knutas tapo ne tik lokiu Berlyno zoologijos sode, bet ir tarptautiniu fenomenu. Jo išgelbėjimas ir auginimas rankomis sukėlė daug emocijų: vieni sveikino prižiūrėtojų pastangas išgelbėti gyvūną, kiti kėlė klausimus apie žmogaus kišimąsi į laukinės gamtos elgesį ir apie gyvūnų išnaudojimą komerciniais tikslais. „Knutomanija“ apėmė įvairias visuomenės grupes — mokinius, šeimas, žiniasklaidą ir žvaigždes — ir tapo pavyzdžiu, kaip vienas gyvūnas gali sutelkti dėmesį į platesnes diskusijas.
Komercija, kultūra ir įtaka zoologijos sodui
Prie „Knutomanijos“ prisidėjo gausus suvenyrų, leidinių ir vaizdo įrašų asortimentas. Pelno dalis padėjo finansuoti Berlyno zoologijos sodo veiklą ir gerino jo matomumą tarptautinėje žiniasklaidoje. Tačiau kartu kilo ir kritika dėl komercinio išnaudojimo, kai lokio atvaizdas buvo plačiai naudojamas reklamoje ir suvenyruose. Viešas susidomėjimas taip pat skatino diskusijas apie zoologijos sodų vaidmenį — informuoti visuomenę ir prisidėti prie rūšių išsaugojimo ar tiesiog pramogą ir prekybą.
Sveikata, mirtis ir tyrimai
2011 m. kovo 19 d. Knutas staiga nugaišo; oficiali mirties priežastis buvo nurodyta kaip smegenų liga — encefalitas (smegenų uždegimas). Po mirties atlikta autopsija patvirtino encefalito požymius. Kai kurie moksliniai tyrimai ir vieši komentarai vėliau aptarė galimas encefalito priežastis — infekcines (virusines ar bakterines) arba imuninės sistemos reakcijos pobūdį — tačiau visuotinai priimtos ir detalios priežasties interpretacijos viešojoje erdvėje nebuvo visiškai išspręstos. Jo netikėta mirtis sukėlė didelį susirūpinimą ir gedulą tiek Vokietijoje, tiek tarptautiniu mastu.
Etinės ir visuomeninės diskusijos
Knutas atkreipė dėmesį į kelis svarbius klausimus: ar laukiniai gyvūnai turėtų būti auginami rankomis, kokia atsakomybė tenka zoologijos sodams prižiūrint tokius gyvūnus ir kaip iki galo atsakingai derinti gyvūnų gerovę su viešuoju susidomėjimu ir komercija. Jo istorija paskatino diskusijas apie edukacines zoologijos sodų funkcijas, apie tai, kaip geriausia informuoti visuomenę apie nykstančias rūšis, ir apie tai, kaip išvengti gyvūnų antropomorfizavimo.
Platesnis kontekstas: poliariniai lokiai ir išsaugojimas
Poliariniai lokiai yra apledėjusio Arkties regiono gyventojai, kurių išlikimas glaudžiai susijęs su jūrinio ledo būkle. Klimato kaita ir ledynų tirpimas kelia rimtą grėsmę jų natūraliai aplinkai. Nors Knutas gyveno nelaisvėje ir jo istorija yra specifinė, viešumo dėmesys padėjo priminti platesnius klausimus apie rūšių išsaugojimą, tarptautinį bendradarbiavimą ir poreikį saugoti gamtines buveines.
Paveldas
Knutas išliko kaip stiprus viešosios simbolikos pavyzdys: jo istorija parodė, kaip vienas gyvūnas gali formuoti diskusijas apie gamtosaugą, zoologijos sodų atsakomybę ir visuomenės požiūrį į laukinę gamtą. Net po mirties jo vardas ir atvaizdas tebepasirodo kultūroje, suvenyruose ir prisiminimuose, o jo istorija tebėra naudojama aptariant gyvūnų gerovę, edukaciją ir gamtosaugos temas.
