Knutas (baltasis lokys)

Biografija

Kūdikystė

Knutas gimė Berlyno zoologijos sode. Jo motina buvo 20 metų baltoji meška Toska. Ji buvo iš Rytų Vokietijos kilusi cirko artistė, gimusi Kanadoje, o jos 13-metis bičiulis Larsas - iš Miuncheno parko. Toska pagimdė Knutą ir jo neįvardytą brolį 2006 m. gruodžio 5 d. Tačiau ji paliko jauniklius ant akmens baltųjų lokių aptvare ir jais nesirūpino. Zoologijos sodo prižiūrėtojai išgelbėjo jauniklius žvejybiniutinklu, tačiau Knuto brolis po keturių dienų mirė nuo ligos. Knutas buvo tik jūrų kiaulytės dydžio ir pirmąsias 44 savo gyvenimo dienas turėjo praleisti inkubatoriuje, kol zoologijos sodo prižiūrėtojas Tomas Dörfleinas pradėjo auginti jauniklį.

Dörfleinui teko naktimis miegoti ant čiužinio šalia jauniklio, nes Knutui reikėjo priežiūros. Dörfleinui taip pat reikėjo kasdien žaisti su jaunikliu, maudyti jį ir maitinti. Knuto maistas prasidėjo nuo kūdikio pieno, sumaišyto su menkės kepenų aliejumi, buteliuko kas dvi valandas. Sulaukęs keturių mėnesių, jis galėjo valgyti pieno košę, sumaišytą su kačių maistu ir vitaminais. Dörfleinas su Knutu taip pat dalyvaudavo du kartus per dieną rengiamose vienos valandos trukmės zoologijos sodo laidose. Dėl to jis su jaunikliu pasirodė daugybėje vaizdo įrašų ir nuotraukų ir tapo gerai žinomas Vokietijoje. Už sunkų darbą ir rūpinimąsi Knutu jis taip pat buvo apdovanotas Berlyno medaliu už nuopelnus. Dörfleinas mirė 2008 m. rugsėjo 22 d. nuo širdies smūgio.

Ginčai

2007 m. kovo pradžioje Vokietijos laikraštis "Bild-Zeitung" citavo gyvūnų teisių gynėją Franką Albrechtą, kuris teigė, kad Knutą reikėtų nužudyti, o ne žeminti jį auginant zoologijos sode. Jis pareiškė, kad zoologijos sodas, laikydamas jį gyvą, pažeidžia gyvūnų apsaugos taisykles. Acheno zoologijos sodo direktorius Volframas Grafas Rudolfas (Wolfram Graf-Rudolf) pritarė Albrechtui. Jis teigė, kad zoologijos sodo prižiūrėtojai "turėjo turėti drąsos leisti lokiui numirti". Prie zoologijos sodo protestavo grupė vaikų, kurie laikė plakatus su užrašais "Knutas turi gyventi" ir "Mes mylime Knutą". Kiti siuntė elektroninius laiškus ir laiškus, prašydami pasigailėti jauniklio gyvybės. Albrechtui taip pat buvo siunčiami grasinantys laiškai. Berlyno zoologijos sodas sutiko paremti baltojo lokio jauniklį ir pažadėjo jam nepakenkti.

Vėliau Albrechtas teigė, kad tai citavo, nes norėjo pakeisti įstatymą, o ne nužudyti mešką. Dėl šio reportažo Knutas tapo žinomas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.

Šlovė

2007 m. kovo 23 d. Knutas pirmą kartą pasirodė viešumoje. Berlyno zoologijos sode, kuris buvo pavadintas "Knuto diena", apsilankė apie 400 žurnalistų, kurie rengė reportažus visame pasaulyje. Kadangi Knutas išgarsėjo būdamas labai jaunas, pirmaisiais jo gyvenimo metais buvo paskleista daug klaidingų istorijų apie jauniklio sveikatą. Pavyzdžiui, 2007 m. balandžio 16 d. Knutas padarė pertrauką nuo parodos dėl dantų dygimo skausmų, tačiau pranešimuose buvo rašoma, kad jis gali sirgti nežinoma liga. Taip pat buvo daug grasinimų nužudyti, kaip antai 2007 m. balandžio 18 d., trečiadienį išsiųstas grasinimas nužudyti. Zoologijos sodas faksu gavo anoniminį laišką, kuriame buvo rašoma: "Knut ist tot! Donnerstag Mittag." ("Knutas negyvas! Ketvirtadienio vidurdienis.") Policija sustiprino meškos apsaugą.

2007 m. lapkritį Knutas svėrė daugiau nei 90 kg ir tapo per daug pavojingas, kad jį būtų galima prižiūrėti. Šimtai vaikų dalyvavo pirmojo jauniklio gimtadienio šventėje. Šią šventę tiesiogiai rodė ir Vokietijos televizija. Nacionalinė monetų kalykla jo gimtadienio proga taip pat pagamino 25 000 specialių sidabrinių monetų. Kai 2007 m. gruodį Niurnbergo zoologijos sode gimė baltojo lokio patelė Flockė, "Bild" ją pavadino ponia Knute, leisdamas suprasti, kad šie du Vokietijoje gimę baltieji lokiai gali tapti pora.

2008–2010

Praėjus metams po viešo debiuto, buvo pranešta, kad Knutas sveria daugiau nei 130 kg (286 lb). Tarp jo ir zoologijos sodo lankytojų buvo pastatytas labai stiprus šešių colių stiklas. 2008 m. kovo pabaigoje vienas iš zoologijos sodo prižiūrėtojų, padėjusių auginti Knutą, Markusas Röbke pareiškė, kad lokys turėtų palikti zoologijos sodą, kad padėtų jam priprasti gyventi vienam. Röbke taip pat sakė, kad Knutas pasiilgsta Thomo Dörfleino, kuris jam buvo tarsi tėvas, ir kad jis verkia, kai šalia jo nėra nė vieno žmogaus. "Knutui reikia auditorijos, - sakė Röbke. "Tai turi pasikeisti".

2008 m. liepą paskelbta, kad Neumünsterio zoologijos sodas šiaurės Vokietijoje, kuriam priklauso Knuto tėvas, padavė Berlyno zoologijos sodą į teismą dėl pinigų, gautų už Knuto sėkmę. Iš pradžių Neumünsteris bandė draugiškai elgtis su Berlyno zoologijos sodu, tačiau dabar bandė pasinaudoti teismu ir priversti jį atiduoti dalį pinigų, gautų už Knutą. Neumünsterio zoologijos sodo direktorius Peteris Drüwa sakė, kad jie "nenori pašalinti Knuto iš jo aplinkos, tačiau mes turime teisę reikalauti pinigų". Prieš pat antrąjį Knuto gimtadienį buvo paskleisti pranešimai, kad meškiną teks perkelti į kitą zoologijos sodą, nes jis tampa per didelis savo aptvarui. Tačiau zoologijos sodas pareiškė, kad vis dar nori pasilikti Knutą.

Ginčai tarp dviejų zoologijos sodų tęsėsi ir 2009 m. Gegužės 19 d. Berlyno zoologijos sodas pasiūlė "nupirkti" Knutą iš Neumünsterio ir perimti jų finansines pretenzijas dėl dvejų metų baltojo lokio. Nors Neumünsterio zoologijos sodas nustatė 700 000 eurų kainą, Berlyno zoologijos sodas pareiškė, kad nemokės "nė cento daugiau" nei 350 000 eurų (488 145 JAV dolerių). Liepos 8 d. Berlyno zoologijos sodas sutiko sumokėti 430 000 eurų (599 721 dolerį) už Knuto laikymą Berlyne.

Maždaug tokio pat amžiaus kaip Knutas baltojo lokio patelė Giovanna į Berlyną iškeliavo 2009 m. rugsėjį iš Miuncheno Hellabrunno gyvūnų sodo. Ji trumpai gyveno Knuto aptvare, kol jos nuolatiniai namai buvo remontuojami. Jos atvykimas sudomino žmones iš viso pasaulio, nes daugelis šaltinių manė, kad šios dvi meškos (nors buvo lytiškai nesubrendusios) netrukus pradės "susitikinėti". Tačiau 2010 m. kovo mėn. organizacijos "Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais" (People for the Ethical Treatment of Animals, PETA) Vokietijos skyrius paragino Džovaną apsigyventi kitur. Knutas ir Giovanna turi bendrą senelį, o PETA atstovas Frankas Albrechtas manė, kad tas pats asmuo, kuris teigė, jog Knutas turėtų būti nužudytas, keltų grėsmę Vokietijos baltųjų lokių populiacijai, jei jie galėtų susiporuoti. Berlyno zoologijos sodas nereagavo, tačiau pažymėjo, kad Giovanna Berlyne viešėjo neilgai. 2010 m. rugpjūtį Giovanna buvo perkelta atgal į Miuncheną, kai buvo baigtas jos aptvaro remontas.

Knuto mirtis

Knutas mirė 2011 m. kovo 19 d. dėl smegenų ligos. Jis sirgo encefalitu (smegenų sudirginimu ir pabrinkimu). Pabrinkimą tikriausiai sukėlė virusas, dėl kurio jam prasidėjo epilepsijos priepuolis. Po mirties lokio kūnas buvo tolesnių tyrimų objektas Berlyno gamtos istorijos muziejuje.

Thomas Dörfleinas žaidžia su Knutu 2007 m. gegužės mėn.


Dvejų metų Knutas (2008 m. gruodžio mėn.)

Populiarumo poveikis

Komercinė sėkmė

2007 m. kovo pabaigoje Berlyno zoologijos sodas paskelbė Knutą prekės ženklu. Dėl to jo akcijos dar labiau pabrango. Tais metais Knutas Berlyno zoologijos sodui uždirbo beveik 5 mln. eurų.

Daugelis kompanijų gamino pliušinius žaislus pagal Knuto modelį. Žaislų bendrovė "Steiff" gamino trijų dydžių ir modelių pliušinius gyvūnėlius pagal Knutą: sėdinčius, stovinčius ir gulinčius. Visi jie Berlyno zoologijos sode buvo išparduoti vos per keturias dienas. Pinigai buvo panaudoti meškiuko namams pagerinti. Nuo 2007 m. balandžio mėn. saldainių kompanija "Haribo" pardavinėjo aviečių skonio guminius meškiukus, pavadintus "Cuddly Knut". Ji pažadėjo skirti zoologijos sodui dešimt centų už kiekvieną parduotą Knuto saldainių pakuotę. Guminukai taip pat buvo labai greitai parduoti.

Vokietijoje apie Knutą sukurta keletas populiarių dainų, pavyzdžiui, devynmetės Kitty dainos "Knut is Cute" ir "Knut, der kleine Eisbär" (liet. "Knutas, mažasis baltasis lokys"). Didžiojoje Britanijoje muzikinis komikas Mičas Bennas (Mitch Benn) atliko tris dainas apie Knutą satyriniam BBC Radio 4 serialui "The Now Show": "The Baby Bear Must DIE!", "Knut Isn't Cute Anymore Anymore" ir "Goodbye Knut" - "Goodbye Knut" buvo apie Knuto persikėlimą į Neumünsterio zoologijos sodą. Knutas taip pat dalyvavo keliuose DVD diskuose, tarp jų - "Knutas - istorijos iš baltojo lokio darželio". Jis pasirodė ant 2007 m. kovo 29 d. vokiečių žurnalo "Vanity Fair" viršelio, kuriame buvo pasakojama apie lokio gyvenimą.

2007 m. gegužės 1 d. buvo paskelbta, kad Niujorke įsikūrusi leidykla "Turtle Pond Publications" ir Berlyno zoologijos sodas pasirašė sutartį dėl pasaulinių Knuto leidybos teisių, taip tikėdamiesi atkreipti dėmesį į visuotinio atšilimo problemas. Craigo Hatkoffo ir jo dukterų parašytoje 44 puslapių knygoje "Knut, der kleine Eisbärenjunge" ("Mažasis poliarinis lokys Knutas") pateikiama Knuto gyvenimo istorija ir nuotraukos. Nors Vokietijoje jau buvo išleista knygų apie Knutą, ši knyga buvo pirmoji, kurią autorizavo Berlyno zoologijos sodas.

Knygą 2007 m. liepos 26 d. Vokietijoje išleido "Ravensburger". Po to JAV leidykla "Scholastic" parengė anglišką versiją "Knut: How one little polar bear captivated the world" ("Knutas: kaip vienas mažas baltasis lokys sužavėjo pasaulį").

2007 m. gruodžio 31 d. zoologijos sodo direktorius pranešė, kad zoologijos sodas gavo Holivudo filmų prodiuserio Ash R. Shah pasiūlymą sukurti animacinį filmą apie lokio gyvenimą. Pranešama, kad A. Šahas zoologijos sodui pasiūlė 3,5 mln. 2008 m. kovo 2 d. Berlyne buvo parodytas vokiškas filmas "Knutas ir jo draugai" (Knut und seine Freunde). Michaelio Johnsono režisuotas filmas pasakojo apie tai, kaip Knutas buvo išgelbėtas po to, kai jo motina juo nesirūpino.

Aplinkos priežastys

Berlyno zoologijos sodo daktaras Geraldas Uhlichas teigė, kad Knutas "gražiai atkreipia dėmesį į aplinką". Todėl Vokietijos aplinkos ministras Sigmaras Gabrielis priėmė Knutą kaip konferencijos apie nykstančias rūšis talismaną. Gabrielis susitiko su Knutu netrukus po jo debiuto zoologijos sode ir sakė, kad nors Knutas yra saugus, "visame pasaulyje baltiesiems lokiams gresia pavojus, ir jei Knutas gali padėti šiam reikalui, tai yra gerai".

Fotografė Annie Leibovitz padarė Knuto nuotraukas, kurios buvo panaudotos aplinkosaugos kampanijai. Poliarinis lokys taip pat buvo Vokietijos aplinkos ministro kampanijos, kuria siekiama sustabdyti visuotinį atšilimą, logotipe ir 2008 m. pašto ženkle. Pašto ženkle pavaizduotas maždaug vienerių metų Knutas su šūkiu "Natur weltweit bewahren" ("Saugoti gamtą visame pasaulyje").