Abu Simbelio šventyklos yra vienas įspūdingiausių senovės Egipto uolinių paminklų ansamblių. Tai dvi labai didelės uolinės šventyklos, kurias senovės egiptiečiai iškaldino Abu Simbelio vietovėje – kaime Nubijoje, pietų Egipte, netoli sienos su Sudanu. Šventyklos stovi vakariniame Nasero ežero krante, maždaug 230 km į pietvakarius nuo Asuano, ir yra įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo vietovei, vadinamai "Nubijos paminklais".

Istorinis fonas ir paskirtis

Didžioji dalis ansamblio buvo iškalta uolos šone faraono Ramzio II valdymo metu, XIII a. pr. m. e. (Ramzio II valdymo laikotarpis datuojamas apie 1279–1213 m. pr. m. e.). Šventyklos buvo pastatytos kaip ilgalaikis paminklas pačiam faraonui ir jo karalienei Nefertari, taip pat kaip įtaigaus religinio ir politinio poveikio simbolis – pabrėžiant Egipto galią Nubijoje ir šlovinant pergales, tarp jų ir Kadešo mūšio atminimą, vaizduojamą ant reljefų.

Architektūra ir reikšmė

Didžioji (didžiojo Ramzio) šventykla pasižymi monumentaliosios architektūros pavyzdžiu: priekinėje uolos fasado dalyje stovi keturios sėdinčio Ramzio II kolosai, kiekvienas daugiau nei 20 m aukščio. Vidaus salės, kolonados ir sanktuarija puošiami polichromuotais reljefais, vaizduojančiais faraono užkariavimus, dievus ir ritualus; tarp žinomiausių yra Kadešo mūšio interpretacijos. Mažesnioji šventykla, skirta karalienei Nefertari ir dievybei Hathor, turi šešių statinių fasadą, kuriame Nefertari vaizduojama lygiaverte faraonui – tai retas atvejis Egipto monumentalioje skulptūroje.

Saulės fenomenas: šventykla pasižymi unikaliu astronominiu akcentu – du kartus per metus (apytiksliai vasario ir spalio mėnesiais) saulės spinduliai prasiskverbia pro praėjimus ir nušviečia pagrindinėje sanktuarijoje sėdinčių statulų veidus (išskyrus dievą Ptah, tradiciškai siejamą su tamsoje esančiais aspektais). Šis reiškinys rodo tikslų senovės žmonių žinojimą apie saulės padėtį ir laiką.

Perkėlimas prie Asuano užtvankos

1960–ųjų pabaigoje, statant Asuano aukštutinės užtvankos, vietovė turėjo būti užlieta susidariusio Nasero ežero vandenų. Siekiant išsaugoti paminklus, 1964–1968 m. pagal tarptautinę UNESCO iniciatyvą buvo atliktas milžiniškas gelžbetoninių ir akmens blokų darbų projektas: šventyklos buvo supjaustytos į didelius segmentus (kai kurie – dešimčių tonų svorio), iškeltos ir surenkamos naujoje vietoje, aukščiau ir toliau nuo kranto. Projektas leido perkelti paminklus į vietą, esančią maždaug 65 m aukščiau ir 200 m atokiau nuo senojoje vietoje buvusio lygio; perkėlimas buvo baigtas 1968 m.

Tarptautinis indėlis ir apsauga

Perkėlimo operacija buvo vienas sudėtingiausių tuometinių archeologijos ir inžinerijos projektų, kuriame dalyvavo daugelis šalių, finansavusių ir teikusių technologinę pagalbą. Abu Simbelis dabar priskiriamas prie saugomų objektų, kuriems taikoma tiek nacionalinė, tiek tarptautinė konservavimo priežiūra. Dėl klimato, vėjo erozijos ir masinio turizmo būtina nuolatinė priežiūra ir restauravimo darbai.

Lankytojams

  • Šventyklos yra populiari turistų kryptis: jas galima pasiekti kelione iš Asuano automobiliu, autobusu arba kruizu per Nasero ežerą.
  • Rekomenduojama laikytis vietinių lankymo taisyklių, gerbti archeologinę erdvę ir vengti prisilietimų prie reljefų.
  • Sezoniškai (aukšta turistų lankymo sezono metu) gali būti daugiau lankytojų; rekomenduojama atvykti anksti ryte arba vėliau dieną, kad būtų ramiau ir geresnės šviesos fotografijai.

Apibendrinimas: Abu Simbelio šventyklos – tai ne tik monumentalus senovės menas ir inžinerijos pasiekimas, bet ir simbolis, kaip tarptautinė bendruomenė gali sutelkti pajėgas, kad išsaugotų pasaulio paveldo vertybes. 1968 m. sėkmingas paminklų perkėlimas leido išsaugoti šį unikalų istorijos liudininką ateities kartoms.

1968 m. visos šventyklos buvo perkeltos į vietą aukštai virš Asuano aukštutinės užtvankos tvenkinio. Jas turėjo užlieti vanduo iš Nasero ežero, kuris susidarė pastačius užtvanką Nilo upėje.