Medlieva (Mespilus germanica) – kas tai, kilmė ir savybės

Medlieva (Mespilus germanica) – sužinokite apie kilmę, auginimą, vaisių ir gydomąsias savybes, istoriją bei praktinius patarimus medlievų priežiūrai ir panaudojimui.

Medlieva yra medis ir šio medžio vaisiaus pavadinimas. Lotyniškas pavadinimas - Mespilus germanica (kartais rašomas ir Mespilus germanicus), arba „vokiškasis medlieva“, tačiau jis kilęs ne iš Vokietijos. Jis auga Artimuosiuose Rytuose ir Pietryčių Europoje, o romėnai jį atvežė į Vokietiją. Prie Kaspijos jūros žmonės medlievas augino maždaug prieš tris tūkstančius metų. Į Graikiją medlieva atkeliavo apie 700 m. pr. m. e., o į Romą - apie 200 m. pr. m. e. Romos ir viduramžių laikais tai buvo svarbus vaisinis augalas. Tačiau 1600-1700 m. žmonės pradėjo valgyti ne medlievas, o kitus vaisius. Šiandien žmonės jo neaugina labai dažnai.

Kilmė ir istorija

Medlieva kilusi iš Mažosios Azijos ir Kaukazo srities; archeologiniai radiniai ir rašytiniai šaltiniai rodo, kad ją sodino ir vartojo dar senovės tautos. Per Graikiją ir Romą medlieva paplito po Europą. Viduramžiais ji buvo plačiai naudojama kaip stalo vaisius ir prieskonis. Vėliau, kai į Europos sodus atkeliavo saldesni vaisiai (obuoliai, kriaušės, slyvos), medlievos populiarumas sumažėjo, tačiau dar išliko regionuose su palankiu klimatu.

Išvaizda ir biologinės savybės

Medlievai reikia šiltų vasarų ir švelnių (ne per šaltų) žiemų, ji mėgsta augti saulėtose, sausose vietose. Geriausiose vietose augalas gali užaugti iki aštuonių metrų aukščio. Medlieva yra lapuotis: ji žaliuoja ne visus metus. Paprastai jis būna žemesnis už medį. Gyvena nuo trisdešimties iki penkiasdešimties metų, t. y. gana trumpai.

Medlievos lapai tamsiai žali, dažnai 8–15 cm ilgio ir apie 2–3 cm pločio. Augalas žydi vėlai pavasarį; žiedai yra balti, dažnai su rožiniu atspalviu ir maloniu kvapu. Raudonai rudi medlievos vaisiai panašūs į obuolius ir užauga iki dviejų–trijų centimetrų (kai kurios veislės — iki 4–5 cm). Jie yra gana kieti ir rūgštūs, todėl valgyti juos galime tik tada, kai šaltu oru jie suminkštėja ir „sunoksta“ (procesas vadinamas bletting).

Vaisiai ir panaudojimas

Medlievos vaisiai turi daug pektino ir taninų, todėl nešvieži arba neišblyškinti jie būna aštrūs ir stringantys. Po bletting proceso vaisiaus minkštimas tampa saldesnis, minkštas ir aromatingas — jis primena mišinį obuolių, kriaušių ir datulių skonio. Paruošti vaisiai valgomi švieži, arba naudojami kompotams, džemams, padažams, desertams ir spiritiniams kondensatams.

Tradiciškai medlievos rauginamos arba brandinamos rudenį ir žiemą, kartais kartu su obuoliais, kad greičiau suminkštėtų. Dėl pektino jos tinka gaminti želės ir uogienes.

Auginimas ir priežiūra

• Dirvožemis: mėgsta gerai drenuojamą, vidutiniškai derlingą dirvą, atspari sausrai.
• Saulė: geriausiai dera saulėtoje vietoje; pavėsyje mažiau vaisių ir prastesnė sunokimo kokybė.
• Žiemos temperatūros: toleruoja šalčius, bet aštrios ir ilgai trunkančios šalnos kenkia žiedpumpuriams.
• Genėjimas: atliekamas pavasarį arba ankstyvą rudenį — pašalinami seni, ligoti ir susikertantys šakų ryšiai, formuojamas vainikas.
• Dauginimas: sėklomis (gaunamas genofondas, bet vaisiai gali skirtis nuo motininės augalo), skiepijimu ant obelų ar kriaušių poskiepio arba auginant iš sodinukų.

Veislės, ligos ir kenkėjai

Yra kelios tradicinės veislės ir selekciniai tipai, skirtos didesniems vaisiams arba geresniam skoniui. Medlieva gali sirgti bakterinėmis ligomis, pavyzdžiui, uždegimu (fire blight), taip pat ją puola įvairūs grybai ir kenkėjai — lapų dėmėtligės, blusos, vaisių kandys. Reguliari priežiūra, tinkamas genėjimas ir stebėjimas padeda laiku pastebėti problemas.

Maistinė vertė ir nauda

Medlievose yra pektino, organinių rūgščių, vitamino C ir antioksidantų. Tradicinėje medicinoje medlievų vaisiai ir žievė kartais naudoti uždegimams, virškinimo sutrikimams ir kaip tonikas, tačiau šiems tikslams reikėtų vadovautis moksliniais šaltiniais ir gydytojo patarimais.

Praktiniai patarimai vartojimui

• Vaisiai prinoksta rudenį, bet valgyti juos verta tik po pirmųjų šalnų arba po sąmoningo saugojimo, kol suminkštėja.
• Jei vaisiai per kieti, palikite juos keletą dienų šiltame ir vėdinamame inde – procesas paspartėja.
• Medlievos puikiai tinka džemams, želėms, pyragams ir padažams prie mėsos.

Nors medlieva šiandien nėra labai paplitusi sodo kultūra, ji gali būti vertingas ir įdomus priedas tiek kaimiškais sodams, tiek natūraliems alėjoms dėl savo dekoratyvinių žiedų ir aromatingų vaisių. Tinkamai auginama ir paruošta medlieva suteikia unikalų skonį ir tradicinį ryšį su senąja vaisininkyste.

Klausimai ir atsakymai

K: Iš kur romėnai jį gavo?

K: Prieš kiek laiko žmonės pradėjo auginti pievines migles prie Kaspijos jūros?

K.: Kada jis atsirado Graikijoje ir Romoje?

K: Kokio klimato reikia medlievai, kad ji gerai augtų?

K: Kokio aukščio gali užaugti medaus skėriai idealiomis sąlygomis?

K: Kaip atrodo prinokę vaisiai?

Paieška pagal raidę