Mezoamerikos kamuolio žaidimas (pitz): 3400 metų senumo komandinė sporto šaka
Atraskite 3400 metų istoriją: Mezoamerikos kamuolio žaidimas pitz — seniausia pasaulio komandinė sporto šaka, kurią žaidė olmekai, majai ir actekai.
Mezoamerikos kamuolio žaidimas - tai sporto šaka, kurią Mezoamerikos gyventojai žaidė maždaug nuo 1400 m. pr. m. e. Istorikų žiniomis, tai buvo pirmoji komandinė sporto šaka istorijoje.
Žaidimas turėjo tiek pramoginę, tiek religijinę ir politinę reikšmę: kamuolio kovos scenos dažnai vaizduojamos ant keraminių dirbinių, raižinių ir monumentaliosios architektūros. Archeologiniai radiniai — akmeniniai žaidimo aikščių fragmentai, kamuolių liekanos ir vaizdiniai užrašai — leidžia manyti, kad šis žaidimas buvo plačiai paplitęs ir socialiai svarbus visuomenėse visoje Mezoamerikoje. Mezoamerikos kamuolio žaidimas išsiskyrė tuo, kad tai buvo viena iš pirmųjų žaidimų, kuriuose naudojamas vulkaninis guminis kamuolys, o jo gamyba — guminio kaučiuko ir kitų medžiagų apdorojimas — buvo technologinis pasiekimas to meto visuomenėms.
Olmekai, gyvenę 1200-400 m. pr. m. e., žaidė Mezoamerikos kamuolio žaidimą. Galbūt jie ir sukūrė šį žaidimą. Šį žaidimą žaidė ir senovės majai; klasikiniai majai jį vadino pitz. Vėliau jį žaidė actekai; savo kalba, nahuatl, jie žaidimą vadino ōllamaliztli.
Žaidimo eiga, taisyklės ir atributai skyrėsi pagal laikmetį ir regioną. Dažniausiai aikštė buvo ilgų formų, kartais „I“ raidės pavidalo su nuolydžiais arba siaurais tarpeliais, o kai kuriose aikštėse buvo įrengti akmeniniai žiedai, pro kuriuos reikėdavo pramušti kamuolį. Žaidėjai dažnai naudojosi specialia apsauga: odiniais diržais ar ritiniais klubams nuo šonų („hip yokes“), kurie galėjo apsaugoti klubus ar liemenį — tai rodo, kad kamuoliai gali būti buvę sunkūs ir smūgiuojami dideliu jėgos kiekiu. Kamuoliai galėjo sverti kelis kilogramus ir buvo gaminami iš natūralaus guminio, kartais sumaišyto su augalinėmis dervomis, kad būtų pasiektas tinkamas kietumas ir atšoka.
Žaidimas turėjo ir simbolinį — kosmologinį bei ritualinį — reikšmingumą: jis susijęs su mito apie gyvybės ir mirties kovą, saulės judėjimu bei politiniais pasirodymais. Kai kurie istorikai mano, kad tam tikrais atvejais rungtynės galėjo būti susijusios su žmogaus aukojimu arba su karo belaisvių likimu, tačiau interpretacijos skiriasi ir priklauso nuo konkrečių archeologinių bei ikonografinių šaltinių.
Kai kuriose Meksikos dalyse vietiniai gyventojai vis dar žaidžia modernesnę šio žaidimo versiją, vadinamą ulama. Tai reiškia, kad žmonės Mezoamerikos kamuolio žaidimą žaidžia daugiau kaip 3400 metų - ilgiau nei bet kurią kitą sporto šaką istorijoje. Mezoamerikos kamuolio žaidimas taip pat buvo pirmoji sporto šaka istorijoje, kurioje buvo naudojamas guminis kamuolys.
Šiuolaikinė ulama turi kelias variacijas: yra hipų (naudojant klubus ar liemens smūgius), rankų/plaštakų versijų bei žaidimų su mediniais stubais ar raketėmis regionuose, kur tradicija prisitaikė prie naujesnių taisyklių. Pastaraisiais dešimtmečiais kultūrinis susidomėjimas atgaivino ulamos praktiką kaip paveldą: vyksta festivaliai, edukacinės programos ir bandymai atkurti senąsias aikštes bei taisykles, taip padedant išsaugoti šią unikalią Mezoamerikos paveldą.
Taisyklės
Žaidimo tikslas buvo įmušti kamuolį į maždaug 35 colių (89 cm) pločio akmeninį lanką. Kamuolys, vadinamas ulli, buvo pagamintas iš gumos. Jis svėrė apie 9 svarus (4,1 kg), maždaug tiek pat, kiek plyta. Aikštelė, vadinama tlachtili, buvo maždaug 100-200 pėdų (30-61 metro) ilgio. Iš abiejų jo pusių buvo po sieną. Ant šių sienų kabojo akmeniniai lankai.
Paprastai teismas būdavo "I" formos, nors kartais jo forma būdavo kitokia. Per aikštės vidurį ėjo linija. Nuo šios linijos grindys nusileisdavo prie sienų.
Žaidėjams buvo leidžiama smūgiuoti tik galva, alkūnėmis, kojomis ir klubais. Kamuolys negalėjo liesti žemės, todėl žaidėjai dažnai nardydavo, kad neprarastų taškų. Jei viena iš komandų kamuolį permesdavo per akmeninį lanką, žaidimas baigdavosi ir ta komanda laimėdavo. Tačiau tai padaryti buvo labai sunku, nes akmeniniai lankai galėjo būti net 20 pėdų (6,1 m) aukštyje nuo žemės. Kadangi kamuolį permesti per lanką buvo neįprasta, komanda taip pat galėjo pelnyti taškus pataikydama į vieną iš šešių žymeklių, esančių palei aikštės kraštus.
Azartiniai lošimai
Azartiniai lošimai vaidino svarbų vaidmenį kamuolio žaidimo kultūroje. Žmonės galėjo lažintis dėl to, kuri komanda laimės rungtynes. Kai kurie senovės žmonės statė tokius dalykus kaip gražios plunksnos. Kiti statė vaikus ar net savo gyvybes. Pralaimėjusieji kartais parduodavo save į vergiją, kad galėtų grąžinti skolą.
Kartais miestai-valstybės, užuot kariavę tarpusavyje, žaisdavo šį žaidimą. Miestas-valstybė, kurio komanda laimėdavo žaidimą, valdydavo pralaimėjusį miestą-valstybę. Žaidimo laimėjimas ar pralaimėjimas galėjo tapti dingstimi pradėti puolimą ar bandyti įvykdyti nužudymą. p. 97
Religinė reikšmė
Mezoamerikos kamuolio žaidimas taip pat turėjo labai svarbią religinę reikšmę. Pavyzdžiui, actekų kultūroje šis žaidimas turėjo simbolizuoti kovą, kasdien vykstančią požeminio pasaulio "kamuolio aikštelėje", kur saulė kovojo su naktimi, kad galėtų pereiti į kitą pasaulį. p. 173
Religinė žaidimo reikšmė buvo susijusi su majų ir actekų žmonių aukojimo praktika. Kartais majai liepdavo žaisti karo belaisviams, o pralaimėję juos paaukodavo. Tačiau majų menas leidžia manyti, kad buvo aukojami ir majų kamuolio žaidėjai, galbūt komandų kapitonai.
Po kai kurių rungtynių actekai taip pat aukojo pralaiminčias komandas (arba, pasak kai kurių istorikų, laiminčias komandas). Senovės actekai tikėjo, kad be žmonių aukų saulė sustos ir žemė pasiners į tamsą. Kartais senovės actekai kamuolio aikštelę papuošdavo paaukotų žmonių kaukolėmis. Pats kamuolys simbolizavo paaukoto žmogaus galvą. Kartais kaip kamuolys žaidime būdavo naudojama tikra paaukoto žmogaus galva ar kaukolė.
Šiuolaikinė versija
Naujaisiais laikais actekų kamuolinis žaidimas virto ulama. Žmonės vis dar žaidžia šį žaidimą keliose Meksikos Sinaloa valstijos bendruomenėse.
Ulama naudoja laikinas aikšteles, kurios įrengiamos purve nubrėžus storas linijas. Yra trys skirtingi būdai, kaip žaisti ulama. Skirtingose žaidimo versijose žaidėjai gali smūgiuoti kamuoliuką klubais, dilbiais arba irklais.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kiek laiko Mezoamerikoje žmonės žaidė Mezoamerikos kamuolio žaidimą?
A: Mezoamerikoje žmonės žaidžia mezoamerikietišką kamuolio žaidimą maždaug nuo 1400 m. pr. m. e.
K: Kokia buvo Mezoamerikos kamuolio žaidimo reikšmė istorijoje?
A: Mezoamerikos kamuolio žaidimas buvo pirmasis komandinis sportas istorijoje.
K: Kuri senovės civilizacija galėjo sukurti Mezoamerikos žaidimą kamuoliu?
A: Olmekai, gyvenę 1200-400 m. pr. m. e., galėjo sukurti Mezoamerikos žaidimą su kamuoliu.
K: Kaip senovės majai vadino Mezoamerikos kamuolio žaidimą?
A: Senovės majai Mezoamerikos kamuolio žaidimą klasikine majų kalba vadino "pitz".
Klausimas: Kaip actekai vadino Mezoamerikos kamuolio žaidimą?
A: Actekai Mezoamerikos kamuolio žaidimą savo kalba nahuatl vadino "ōllamaliztli".
K: Ar kai kuriose Meksikos dalyse žmonės vis dar žaidžia Mezoamerikos kamuolio žaidimą?
A: Taip, kai kuriose Meksikos dalyse čiabuviai vis dar žaidžia modernesnę žaidimo versiją, vadinamą ulama.
K: Kokia buvo pirmoji istorijoje sporto šaka, kurioje buvo naudojamas guminis kamuolys?
A: Mezoamerikos žaidimas su kamuoliu buvo pirmoji sporto šaka istorijoje, kurioje buvo naudojamas guminis kamuolys.
Ieškoti