Mezoamerikos kamuolio žaidimas - tai sporto šaka, kurią Mezoamerikos gyventojai žaidė maždaug nuo 1400 m. pr. m. e. Istorikų žiniomis, tai buvo pirmoji komandinė sporto šaka istorijoje.
Žaidimas turėjo tiek pramoginę, tiek religijinę ir politinę reikšmę: kamuolio kovos scenos dažnai vaizduojamos ant keraminių dirbinių, raižinių ir monumentaliosios architektūros. Archeologiniai radiniai — akmeniniai žaidimo aikščių fragmentai, kamuolių liekanos ir vaizdiniai užrašai — leidžia manyti, kad šis žaidimas buvo plačiai paplitęs ir socialiai svarbus visuomenėse visoje Mezoamerikoje. Mezoamerikos kamuolio žaidimas išsiskyrė tuo, kad tai buvo viena iš pirmųjų žaidimų, kuriuose naudojamas vulkaninis guminis kamuolys, o jo gamyba — guminio kaučiuko ir kitų medžiagų apdorojimas — buvo technologinis pasiekimas to meto visuomenėms.
Olmekai, gyvenę 1200-400 m. pr. m. e., žaidė Mezoamerikos kamuolio žaidimą. Galbūt jie ir sukūrė šį žaidimą. Šį žaidimą žaidė ir senovės majai; klasikiniai majai jį vadino pitz. Vėliau jį žaidė actekai; savo kalba, nahuatl, jie žaidimą vadino ōllamaliztli.
Žaidimo eiga, taisyklės ir atributai skyrėsi pagal laikmetį ir regioną. Dažniausiai aikštė buvo ilgų formų, kartais „I“ raidės pavidalo su nuolydžiais arba siaurais tarpeliais, o kai kuriose aikštėse buvo įrengti akmeniniai žiedai, pro kuriuos reikėdavo pramušti kamuolį. Žaidėjai dažnai naudojosi specialia apsauga: odiniais diržais ar ritiniais klubams nuo šonų („hip yokes“), kurie galėjo apsaugoti klubus ar liemenį — tai rodo, kad kamuoliai gali būti buvę sunkūs ir smūgiuojami dideliu jėgos kiekiu. Kamuoliai galėjo sverti kelis kilogramus ir buvo gaminami iš natūralaus guminio, kartais sumaišyto su augalinėmis dervomis, kad būtų pasiektas tinkamas kietumas ir atšoka.
Žaidimas turėjo ir simbolinį — kosmologinį bei ritualinį — reikšmingumą: jis susijęs su mito apie gyvybės ir mirties kovą, saulės judėjimu bei politiniais pasirodymais. Kai kurie istorikai mano, kad tam tikrais atvejais rungtynės galėjo būti susijusios su žmogaus aukojimu arba su karo belaisvių likimu, tačiau interpretacijos skiriasi ir priklauso nuo konkrečių archeologinių bei ikonografinių šaltinių.
Kai kuriose Meksikos dalyse vietiniai gyventojai vis dar žaidžia modernesnę šio žaidimo versiją, vadinamą ulama. Tai reiškia, kad žmonės Mezoamerikos kamuolio žaidimą žaidžia daugiau kaip 3400 metų - ilgiau nei bet kurią kitą sporto šaką istorijoje. Mezoamerikos kamuolio žaidimas taip pat buvo pirmoji sporto šaka istorijoje, kurioje buvo naudojamas guminis kamuolys.
Šiuolaikinė ulama turi kelias variacijas: yra hipų (naudojant klubus ar liemens smūgius), rankų/plaštakų versijų bei žaidimų su mediniais stubais ar raketėmis regionuose, kur tradicija prisitaikė prie naujesnių taisyklių. Pastaraisiais dešimtmečiais kultūrinis susidomėjimas atgaivino ulamos praktiką kaip paveldą: vyksta festivaliai, edukacinės programos ir bandymai atkurti senąsias aikštes bei taisykles, taip padedant išsaugoti šią unikalią Mezoamerikos paveldą.