Australijos monarchija: paveldima suvereno sistema ir vaidmenys

Australijos monarchija: paveldima suvereno sistema — karališkos eilės paveldėjimas, ceremoninės ir konstitucinės pareigos bei generalgubernatoriaus vaidmuo.

Australijos monarchija - tai valdymo forma, kurioje paveldimas monarchas yra Australijos suverenas pagal Australijos konstitucijos taisykles.

Tai reiškia, kad Australijos karaliaus arba karalienės pareigos perduodamos iš kartos į kartą per karališkąją šeimą. Mirus karaliui ar karalienei, darbas pereina jų sūnui, dukrai arba kitam eilėje į sostą esančiam asmeniui. Kaip Australijos monarchai, jie tuomet turi ceremonialines ir konstitucines pareigas, kurios yra Australijos vyriausybės dalis. Australijos generalgubernatorius atlieka monarcho darbą šalies vyriausybėje. Australijos valstijų gubernatoriai atlieka monarcho darbą Australijos valstijų vyriausybėse.

Kaip monarchija veikia praktiškai

Monarchas Australijoje paprastai atlieka daugiausia simbolines ir reprezentacines funkcijas: jis yra valstybės vadovas, bet kasdienę vykdomąją valdžią vykdo parlamento išrinkta vyriausybė ir jos vadovas (premjeras). Teisiškai daugelis monarcho galių konstituciškai priklauso jam, tačiau praktiškai jos dažniausiai vykdomos per monarcho atstovus — generalgubernatorių ir valstijų gubernatorius.

Monarcho ir generalgubernatoriaus vaidmenys

• Rūpintis konstitucine tvarka: monarchas (per savo atstovus) turi konstitucines pareigas, pavyzdžiui, patvirtinti įstatymus, iššaukti ir paleisti parlamentą, teikti pasiūlymus dėl ministro pirmininko paskyrimo.
• Generalgubernatorius: veikia kaip monarcho atstovas Australijoje; jį oficialiai paskiria monarchas, paprastai vadovaudamasis šalies ministro pirmininko patarimu. Generalgubernatorius vykdo daug kasdienių monarcho funkcijų, įskaitant ceremoninius renginius, įstatymų patvirtinimą ir valstybinių apdovanojimų teikimą.
• Rezervinės (arba diskrecinės) galios: nors dauguma veiksmų atliekami pagal vyriausybės patarimus, generalgubernatorius teisės požiūriu turi rezervinių galių — išskirtinių veiksmų krizės atveju (pvz., paskirti arba nušalinti premjerą, laikinai uždaryti parlamentą). Šių galių panaudojimas yra retas ir gali sukelti politines diskusijas (žinoma 1975 m. konstitucinė krizė, kai generalgubernatorius atleido vyriausybę).

Paveldėjimas ir teisinis kontekstas

Australijos monarhija yra paveldima. Nors monarchas paprastai yra tas pats asmuo, kuris tuo pačiu metu yra Jungtinės Karalystės monarchas, teisiškai Australijos karūna yra atskira institucija — monarchas yra Australijos suverenas pagal Australijos teisę. Paveldėjimo taisyklės tradiciškai kilo iš senųjų britų įstatymų (pvz., Act of Settlement), tačiau XX–XXI a. Commonwealth šalyse buvo suderinta keisti kai kurias taisykles (pvz., pereiti nuo vyriškos pirmagimystės prie absoliučios pirmagimystės pagal tarptautines sutartis), ir šios permainos buvo įgyvendintos per kiekvienos valstybės teisines procedūras.

Australijos valstijos ir gubernatoriai

Australijos valstijos (pvz., Naujoji Pietų Velsas, Viktorija) taip pat turi savo gubernatorius, kurie atlieka monarcho funkcijas valstijų konstitucinėje tvarkoje. Valstijų gubernatorius nėra pavaldus federaliniam generalgubernatoriui — tai atspindi istorinius ir teisinius Austrijos federacijos principus.

Simbolika ir kasdienė reikšmė

• Monarchija matoma valstybiniuose simboliuose (antspaudai, kai kurios monetos, himno žodžiai tam tikruose kontekstuose).
• Monarchas arba jo atstovas atlieka ceremonines pareigas (pvz., parlamento atidarymas, apdovanojimų teikimas, valstybinės lankysenos).
• Kariuomenės ir teismais dažnai išsaugomi tam tikri formalūs ryšiai su monarchija (pvz., kariniai vardo titulai, ištikimybės priesaikos tam tikrais atvejais).

Diskusijos apie ateitį

Australijoje periodiškai vyksta viešos diskusijos apie persiorientavimą į respubliką. Pagrindinis teisinis kelias pakeisti valstybės formą — konstitucinis pakeitimas — reikalauja referendumo pagal Australijos konstituciją. 1999 m. respublikos referendumas nepavyko; nuo to laiko diskusijos vis dar kartojasi, tačiau neranda politinio konsenso dėl galutinio sprendimo.

Svarbu: nors monarcho vaidmuo Australijoje yra mažiau vykdomasis nei senesnėse absoliučiose monarchijose, jo teisinė ir simbolinė reikšmė lieka esminė konstitucinei tvarkai. Bet kokie pakeitimai reikalautų plačios politinės sutarties ir Konstitucijos pataisų per referenduminę procedūrą.

Istorija

1788 m. į Sidnėjų atplaukė pirmasis britų nuteistųjų laivų laivynas ir Naujasis Pietų Velsas tapo karūnos kolonija, kurios karaliumi tapo Anglijos karalius Jurgis III. Britai visoje Australijoje įkūrė kitas kolonijas su galingais Didžiosios Britanijos išrinktais kolonijų valdytojais. Nuo 1820-ųjų šios kolonijos ėmė įgyti vis didesnę savivaldą, o nuo 1850-ųjų jos ėmė tapti parlamentinėmis demokratijomis, kurių valstybės vadovais liko Jungtinės Karalystės karaliai ir karalienės, o karališkąsias pareigas atliko kolonijų gubernatoriai, turėję vis mažiau realios valdžios.

1901 m. po balsavimo britų kolonijos Australijoje nusprendė tapti viena šalimi su konstitucine monarchija, kurios monarchė - karalienė Viktorija. Kornvalio ir Jorko hercogas (vėliau karalius Jurgis V) 1901 m. atidarė pirmąjį Australijos parlamentą, o Jorko hercogas ir hercogienė (vėliau karalius Jurgis VI ir karalienė Elžbieta karalienė motina) 1927 m. atidarė pirmąjį parlamentą Kanberoje.

1926 m. Balforo deklaracija pakeitė padėtį Britų imperijoje: Jungtinė Karalystė ir dominijos (tokios kaip Australija, Kanada ir Naujoji Zelandija) turėjo būti laikomos lygiavertėmis ir nepriklausomomis, tačiau "suvienytomis bendros ištikimybės Karūnai". Tokia nepriklausomų monarchijų padėtis buvo patvirtinta Vestminsterio statutu. Kertino leiboristų vyriausybė Antrojo pasaulinio karo metais generaliniu gubernatoriumi išrinko princą Henriką, Glosterio hercogą (karaliaus Jurgio VI brolį).

1954 m. karalienė Elžbieta II tapo pirmąja valdančiąja monarche, apsilankiusia Australijoje, kurią sveikino didžiulės minios žmonių visoje šalyje. Jos sūnus princas Čarlzas 1967 m. Australijoje lankė mokyklą. Jos anūkas princas Haris 2003 m. Australijoje gyveno dalį savo atostogų metų.

Didžiąją XX a. dalį karališkoji šeima buvo labai populiari, tačiau XX a. 9-ajame dešimtmetyje kai kurie politikai ir daugybė žmonių norėjo, kad Australija taptų respublika. 1999 m. šalyje buvo surengtas referendumas dėl tapimo respublika, tačiau žmonės nusprendė išsaugoti Australijos monarchiją, o ne pereiti prie respublikos.

1901 m. Kornvalio ir Jorko hercogas (vėliau karalius Jurgis V) atidarė pirmąjį Australijos parlamentą.

Paieška pagal raidę