Baladė — XIX a. fortepijoninė muzikinė forma: Chopinas, Liszt, Brahms

Atraskite XIX a. fortepijoninę baladę: Chopino, Liszto, Brahmso kūriniai, formos, pasakojimo gylis ir istorinis kontekstas muzikos mylėtojams.

Šis straipsnis - apie instrumentinę baladę, kuri buvo populiari XIX amžiuje. Apie viduramžių prancūzų baladę žr.

Ką reiškia „baladė“ muzikoje?

Baladė – tai vienam instrumentui ar instrumentų ansambliui skirtas muzikinis kūrinys, kuriame vyrauja pasakojamojo pobūdžio, lyriniai arba dramatiniai elementai. Dažnai baladė yra vienos dalies (vieno judesio), gana laisvos formos kūrinys: joje gali keistis keli teminiai fragmentai, vystytis motyvai ir atsirasti stiprūs kontrastai. Dėl kelių skirtingų melodijų ir išraiškingos nuotaikos baladėje lengva įžvelgti pasakojimo likučius – todėl ją galima suvokti kaip „muzikinę istoriją“.

Istorinis kontekstas

Terminą ir žanro pavadinimus muzikos pasaulyje dalinai skolina literatūros ir viduramžių tradicijos: baladė buvo ir viduramžių prancūzų daina, kurioje pasakojama istorija. XIX a. romantizme baladės kaip instrumentiniai kūriniai susijungė su poetiška, pasakojamąja nuotaika ir tapo svarbia solinio fortepijono repertuaro dalimi.

Chopinas — baladės kaip naujas žanras fortepijonui

Pirmasis kompozitorius, savo fortepijoniniams kūriniams naudojęs „baladės“ pavadinimą, buvo Frédéricas Chopinas. Jis parašė keturias balades: jos žinomos kaip vieni reikšmingiausių jo kūrinių ir naujovių XIX a. fortepijoninei literatūrai. Šopeno baladės yra vienos dalies, laisvos formos, turinčios ryškią dramatinę logiką ir poetinę įtampą. Nors kompozitorius nepaliko konkretaus pasakojimo aprašo, kūriniuose juntama naratyvinė įtampa, pagrįsta motyvine transformacija, kontrastais ir intensyvia dinamika. Dėl savo struktūrinės laisvės ir emocinio gilumo Chopino baladės tapo etaloninėmis romantinės fortepijono literatūros dalimis.

Kiti XIX a. kompozitoriai

Vėliau balades rašė ir kiti kompozitoriai. Tarp žymiausių minėtini César Franck ir Franz Liszt, kurių kūryboje baladė įgijo ir programinių, ir virtuozinių bruožų: Lisztas, ypač, plėtojo techninį meistriškumą ir simfoninį mastelį, tuo pačiu išlaikydamas pasakojamąją intenciją. Johannesas Brahmsas parašė baladžių fortepijonui; jo baladės dažnai remiasi dainų forma arba liaudies motyvais ir pasižymi solidžia kompozicine forma bei lyrine kontempliacija. Edvardas Griegas parašė baladę, kurią įkvėpė norvegų dainos ir tautinės melodikos elementai.

Baladė orkestrui, baladė su fortepijonu

Gabrielis Fauré parašė baladę fortepijonui ir orkestrui, kur solo instrumento lyrika dera su orkestro spalvų palete. Kai kurie kompozitoriai rašė balades orkestrui — tokie kūriniai dažnai yra trumpesnės, programinės formos ir kartais primena trumpos formos simfonines poemas. Kitaip sakant, orkestrinės baladės išsaugo pasakojamojo charakterio elementus, bet juos išreiškia platesnėmis orkestro spalvomis ir dramatine plastika.

Struktūra, stilius ir atlikimas

Baladės ypatybės:

• Viena dalis, bet viduje — keli kontrastingi tematiniai fragmentai;
• Silpnas arba nebūdingas griežtas formos rėmas — komponistai dažnai naudoja laisvą variacinę ir sonorinę plėtotę;
• Naratyvinė, poetiška nuotaika: baladė dažnai siejama su pasakojimu, dramatiniu konfliktu ar nostalgija;
• Techninė įvairovė: nuo intymių, dainuojančių epizodų iki virtuozinių, dinamiškų kulminacijų;
• Atlikime ypač svarbus tempiamas laikas (rubato), dinamika ir frazuotė — interpretuojant baladę akcentuojama emocinė linija ir siužetiniai perėjimai.

Paveldas ir reikšmė

Baladės kaip žanras suteikė kompozitoriams galimybę jungti muzikines idėjas į vientisą, pasakojamą formą be griežto formalumo. Chopino kūriniai ypač padarė didžiulę įtaką vėlesniems romantizmo ir XX a. kompozitoriams — baladė tapo svarbia ir vertinama solinio repertuaro dalimi. Orkestrinės ir fortepijoninės baladės parodė, kaip muzikoje galima perteikti literatūrines, tautines ar subjektyvias nuotaikas trumpose, stiprios emocinės įtampos formose.

Kur rasti daugiau informacijos?

Norint gilintis į atskirų kompozitorių balades, verta skaityti atskirų kūrinių programinius paaiškinimus, analizes bei klausytis skirtingų atlikėjų interpretacijų — taip aiškėja tiek kompozicinis turinys, tiek interpretacinės galimybės.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra baladė?

K: Kas buvo pirmasis kompozitorius, savo kūriniams fortepijonui pavadinęs "baladę"?

K: Kiek baladžių parašė Šopenas?

K: Ar Šopeno baladės yra griežtos formos?

K: Kas yra kiti kompozitoriai, kurie parašė baladžių?

K: Kuo Brahmso baladės panašios į dainas?

K: Ar yra baladžių orkestrui?

Paieška pagal raidę