Tailandietiškas (tajų) raštas: abugida, taisyklės ir pavyzdžiai
Sužinokite tajų rašto abugidą, balsių rašymo taisykles, skiemenų tvarką ir praktinius pavyzdžius — aiškus vadovas pradedantiesiems ir kalbos entuziastams.
Tajų raštas – tai rašto sistema, naudojama tajų kalbai užrašyti. Tai abugida, o tai reiškia, kad prie sąskambių raidės pridedami balsių ženklai. Sąskambiai (konsonantai) visada rašomi iš kairės į dešinę, tačiau balsiams taikomos taisyklės: jie gali būti rašomi prieš, po, virš arba po (apačioje) pirmojo sąskambio kiekviename skiemenyje.
Pavyzdys – tailandietiškas sąskambis ก, rodantis, kur turi būti rašomas po jo einantis balsis. Dėl to vienas sąskambis kartu su vienu ar daugiau balsių ženklų sudaro skiemenį, o balsių ženklai nebūtinai užima vietą dešinėje nuo pradinio sąskambio.
Kaip rašomi balsiai
- Priekiniai (preposed) balsių ženklai rašomi prieš sąskambį, pvz., เ-, ไ-, ใ-; nors rašomi prieš, jie tariami po sąskambio.
- Atradūs (postposed) balsiai rašomi už sąskambio, pvz., -า, -ิ, -ี.
- Viršutiniai ir apatiniai ženklai rašomi viršuje arba apačioje, pvz., ่ ้ (tono ženklai) viršuje; kai kurie balsiai užima viršutinę arba apatininę poziciją.
- Inherentinis balsis: jei raidė stovi be balsio ženklo, dažnai tariama trumpa /a/ arba kita vokalinė neutralioji skiemens forma (priklauso nuo sąskambio).
Tarpai, skyryba ir pavyzdys
Tajų kalboje tarpai įprastai nenaudojami atskiriant žodžius; jie labiau žymi sakinio ar frazės pabaigą. Tarpai naudojami sakiniams ar frazėms atskirti, o skyrybos ženklai tradiciškai paprastai nenaudojami arba naudojami ribotai.
Pavyzdinis sakinys anglų/lietuvio pavyzdžiu: "Aš mėgstu valgyti keptus ryžius, bet ji mėgsta valgyti pad thai" tailandietiškai būtų užrašytas ฉันชอบกินข้าวผัด แต่เธอชอบกินผัดไทย. Jei tarp kiekvieno žodžio būtų dedami tarpai (to tajų kalba dažniausiai nedaro), jis atrodytų taip: ฉัน ชอบ กิน ข้าว ผัด แต่ เธอ ชอบ กิน ผัด ไทย.
Raidžių skaičius, sąskambių klasės ir tonai
Tailandietiškame rašte yra daug sąskambių (konsonantų) ir balsių ženklų – tradiciškai dažnai nurodoma apie 44 konsonantų raides ir daugiau nei 30 balsių formų (kai kurios iš jų derinamos, kad sudarytų skirtingus balsių garsus). Svarbu pažymėti, kad:
- Sąskambių klasės: raidės skirstomos į tris tonines klases – mid (vidurinė), high (aukšta) ir low (žema). Ši klasė kartu su balsio ilgumu, skiemens tipu ir tono žyme lemia, koks tonas bus tariamas.
- Tono ženklai: tajų rašte yra keturi tono ženklai (mai ek – ่, mai tho – ้, mai tri – ๊, mai chattawa – ๋); kartu su konsonanto klase ir skiemens gyvumu „live/dead“ jie sukuria penkis tonus (mid, low, falling, high, rising).
- „Live“ ir „dead“ skiemenys: skiemuo laikomas „live“ (gyvu), jei jis baigiasi balsiu arba nosine/sonorante (m, n, ŋ, w, y) arba turi ilgą balsį; jis vadinamas „dead“ (miręs), jei baigiasi trumpu balsiu ir sustojamuoju fonemu (p, t, k) arba trumpu balsiu be nosinės. Šis faktorius svarbus tono nustatymui.
Tono nustatymo principų santrauka
Tone lemia keli elementai: sąskambio (raidės) klasė – mid/high/low, ar yra tono ženklas ir koks jis, ir ar skiemuo yra „live“ ar „dead“. Trumpa santrauka (supaprastintai):
- Mid klasės inicialas be tono ženklo: live → mid, dead → low.
- High klasės inicialas be tono ženklo: live → rising, dead → low.
- Low klasės inicialas be tono ženklo: live → mid, dead → falling.
- Tono ženkai (่, ้, ๊, ๋) keičiantys toną veikia priklausomai nuo konsonanto klasės ir skiemens tipo; todėl vieno vienintelio ženklo reikšmė nėra pastovi — svarbu derinti visus parametrus.
Ši sistema reikalauja praktikos; daug mokymosi šaltinių pateikia pilnus tonų nustatymo žemėlapius (lenteles), kuriose išsamiai parodyta, koks tonas išeina iš konkretaus kombinavimo.
Kiti svarbūs ženklai ir ypatybės
- Pradedančioji šliaužtanti raidė (อ) dažnai veikia kaip „balsio laikiklis“ (carrier) skiemenims, prasidedantiems balsiu: raidė stovi vietoj pradinio sąskambio, bet tariama tik vykdant balsinį garsą (glottal stop /ʔ/ kartais).
- ห kaip toninis modifikatorius: kartais ห dedama prieš žemą klasės sąskambį, kad pakeistų jo klasę tonų nustatymui (pvz., padarant, kad skiemuo taptų „aukštos“ klasės dalimi tonų skaičiavime).
- Thanthakhat (viršutinė diakritika) (thailandietiškai ฺ arba U+0E4C) ir kai kurie kiti ženklai naudojami retkarčiais, pavyzdžiui, kad pažymėtų priverstinį praleidimą ar garsą, bet jie pasitaiko rečiau nei pagrindiniai diakritikai.
- Rašyba junginiuose: daugelis priebalsių junginių (klasterių) rašomi pavieniui, be specialaus „viramos“ ženklo (kaip kitose abugidose); skaitytojas turi žinoti, kokius junginius sudaro raidžių sekos.
Praktiniai patarimai mokantis skaityti tajų raštą
- Mokykitės sąskambių grupių (kurios raidės priklauso mid/high/low klasėms) — tai padės suprasti tonų modelius.
- Supažindinkite su dažniausiai pasitaikančiais balsių ženklais ir jų pozicijomis (prieš, po, virš, po apačioje) — tai padaro skaitymą daug lengvesnį.
- Praktikuokite tonus kartu su skiemenų struktūra (live/dead) — tonai yra būtini reikšmės atskyrimui tajų kalboje.
- Skaitykite tekstus, kuriuose pateikiami tarimo pavyzdžiai ar transliteracija, ir girdėkite žodžius ištariant natūraliai (pvz., žodžių kartojimas iš garsiakalbių ar mokomųjų įrašų).
Apibendrinant: tajų raštas yra fonetiškai turtinga, vizualiai kompaktiška sistema, kurioje vienas sąskambis derinamas su vietiniais balsių ženklais ir tonų diakritika. Nors iš pradžių balsių išdėstymas (kairėje, viršuje, apačioje) ir tonų taisyklės atrodo sudėtingos, sistemingas žingsnis po žingsnio mokymasis greitai leidžia atskirti skiemenis ir tonus bei sklandžiai skaityti tekstus.
Istorija
Rašymo sistema buvo pagrįsta senaisiais khmerų rašmenimis, tačiau ji buvo pakeista, nes senieji khmerų rašmenys nerodė tonų, kurie buvo svarbi tajų kalbos dalis. Kad rašto sistema būtų tinkama tajų kalbai, tajų raštas papildytas naujomis raidėmis ir tonų žymekliais, kurie rodytų žodžio toną. Tai buvo pirmoji pasaulyje žinoma rašto sistema, kurioje buvo rodomi žodžio tonai. Nors kinų rašto sistema egzistavo anksčiau nei buvo išrastas tajų raštas, o kinų kalba tuo metu buvo toninė kalba, iki pat vėlesnių laikų nebuvo rašto sistemos, kuri galėtų parodyti kinų kalbos žodžių tonus. Pirmą kartą kinų kalba būtų užrašyta naudojant lotynišką abėcėlę ir tonų žymeklius - tai Matteo Ricci ir Lazzaro Cattanero maždaug XVI a. parašytas portugalų-kinų kalbų žodynas.
Laiškai
Tajų kalboje yra 44 sąskambių raidės, 32 balsių žymekliai ir deriniai bei 4 tono žymekliai. Taigi iš viso tajų kalboje yra 80 raidžių, o tai yra viena didžiausių raidžių iš visų garsų rašymo sistemų, naudojamų gyvajai kalbai. Nepaisant to, kad turi tiek daug skiemenų raidžių, skiemenų garsų iš tikrųjų yra daug mažiau - 21 skiemuo. Pavyzdžiui, RTGS naudojamas "th" digrafas, kuris būtų aspiracinis alveolinis stopas (IPA užrašytas kaip [tʰ]), gali būti užrašytas šešiais skirtingais būdais: ฐ,ฑ,ฒ,ถ,ท arba ธ. Taip yra todėl, kad pagal žodyje vartojamas raides sprendžiama, koks yra žodžio tonas ir ar žodžiai yra skoliniai, ar ne.
Tajų kalba turi penkis tonus: vidurinį, aukštą, žemą, kylantį ir krintantį, o skaitytojas turi išsiaiškinti, koks skiemens tonas yra, remdamasis sąskambių klase, ar tai yra gyvas skiemuo (tai reiškia, kad jis baigiasi balsiu sąskambiu arba ilguoju balseliu), ar negyvas skiemuo (tai reiškia, kad jis baigiasi bebalsiu sąskambiu arba trumpuoju balseliu) ir ar balsius yra ilgas, ar trumpas. Kai skiemuo turi tono žymeklį, šalia jau minėtų taisyklių reikia taikyti ir kitas taisykles.
Tajų kalba pasiskolino keletą raidžių iš sanskrito ir pali kalbos skolinių. Daugelis šių raidžių kalbose, iš kurių jos atkeliavo, skambėjo arba skambėjo kitaip, tačiau dabar jos tariamos taip pat, kaip ir kiti tajų kalbos garsai. Raidės, pasiskolintos iš sanskrito ir pali kalbų, naudojamos tik tiems patiems skoliniams iš tų pačių kalbų užrašyti.
Rašyba ir tarimas
Tajų kalbos žodžiai turi sudėtingą rašybos ir tarimo ryšį. Daugelis raidžių šiandien skamba kitaip nei tada, kai jos buvo pradėtos vartoti. Nors daugelis tajų kalbos žodžių turi tono žymeklius, rodančius žodžio toną, daugelis jų neturi. Tačiau žodis vis tiek turės toną, o žodžių, kurie neturi tono žymeklių, toną vis tiek galima nustatyti pagal sąskambių klasę (aukštas, vidurinis ar žemas), pagal tai, ar skiemuo yra gyvas, ar negyvas, ir pagal balsio ilgį. Anksčiau skirtingų klasių sąskambiai sudarė skirtingas fonemas arba skirtingus garsus, dabar jie skiriami pagal tai, kokius tonus turi žodžiai.
Kiti sunkumai - nutylėtos raidės ir sąskambių mutacijos. Dėl nebyliųjų raidžių žodis chanthra (tajų kalba užrašytas kaip จันทร์) tariamas chan. Atkreipkite dėmesį, kad priesagos -thra, tajų kalboje rašomos kaip ทร์, fonetinėje rašyboje nėra. Taip yra todėl, kad tajų kalbos rašyba pagrįsta sanskrito kalbos, iš kurios kilęs šis žodis, rašyba. Daugelis tajų kalbos skolinių yra pagrįsti kalbos, iš kurios jie atkeliavo, rašybos taisyklėmis, o ne tajų kalbos tarimu. Be to, tajų kalbos žodžiai negali baigtis jokiais sąskambiais, kurie nėra nosiniai sąskambiai, pusbalsiai ar bevardės stotelės, o baigiamieji sąskambiai, kurie nėra nė vienas iš šių sąskambių, mutuoja taip, kad juos būtų galima tarti tajų kalba. Pavyzdžiui, žodis wat (reiškiantis "šventykla") rašomas kaip wad (tajų kalba rašomas kaip วัด), bet kadangi -d, arba ด, yra balsis alveolinis stop, jis turi būti tariamas kaip bebalsis alveolinis stop -t. Be to, vardas Bhumibol (tajų kalba rašomas kaip ภูมิพล) tariamas kaip Phumiphon. Alveolinis šoninis aproksimantas -l , arba ล, turi būti tariamas kaip alveolinis nosinis -n. Anglų kalbos skolinys bus (tajų kalba rašomas kaip บัส) tajų kalba tariamas kaip bat. Bevardė alveolinė frikatyva -s , arba ส, turi būti tariama kaip bevardė alveolinė stotelė -t.
- ↑ "thai-language.com - apžvalga". www.thai-language.com. Retrieved 2020-04-07.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra tajų raštas?
A: Tajų raštas - tai rašto sistema, naudojama tajų kalbai užrašyti.
K.: Kokios rūšies raštas yra tajų raštas?
A: Tajų raštas yra abugida ir brahma.
K: Ką reiškia, kad tajų raštas yra abugida?
A: Tai reiškia, kad tajų rašmenyse prie sąskambių raidžių turi būti pridedamos balsių žymės.
K: Kaip tajų raštu rašomi sąskambiai ir balsiai?
A: Bendratys visada rašomos iš kairės į dešinę, tačiau balsės turi taisykles, pagal kurias jos turi būti rašomos į kairę, į dešinę, į viršų arba į apačią nuo pirmojo skiemens kiekviename skiemenyje.
K: Ar tailandietiškame rašte žodžiams atskirti naudojami tarpai?
Atsakymas: Ne, tailandiečių rašmenimis tarpai žodžiams atskirti nenaudojami.
K: Ar tailandiečių rašte naudojami skyrybos ženklai?
Atsakymas: Ne, tailandietiškame rašte skyrybos ženklai paprastai nenaudojami.
K: Ar galite pateikti sakinio, parašyto tajų raštu, pavyzdį?
A: Taip, sakinys "Aš mėgstu valgyti keptus ryžius, bet ji mėgsta valgyti pad thai" tailandietiškai būtų užrašytas ฉันชอบกินข้าวผัด แต่เธอชอบกินผัดไทย.
Ieškoti