E. T. A. Hoffmannas (1776–1822) – vokiečių romantizmo rašytojas

E. T. A. Hoffmannas — vokiečių romantizmo meistras: fantastinių ir siaubo apsakymų autorius, kurio kūryba formavo XIX a. literatūrą ir muziką.

Autorius: Leandro Alegsa

Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas (Ernst Theodor Amadeus Hoffmann, gimė 1776 m. sausio 24 d. Karaliaučiuje, mirė 1822 m. birželio 25 d. Berlyne) - vokiečių rašytojas, kompozitorius, muzikos kritikas, tapytojas, karikatūristas ir teisininkas. Jam taip patiko Volfgango Amadėjaus Mocarto muzika, kad jis pakeitė savo trečiąjį vardą iš Wilhelmo į Amadeus. Jis visada žinomas kaip E. T. A. Hoffmannas. Jis buvo daugybės talentų žmogus, tačiau didžiausią reikšmę turi kaip romantizmo rašytojas. Jis rašė fantastinius ir siaubo apsakymus, kurie turėjo labai didelę įtaką XIX a. vokiečių literatūrai. Jo pasakojimai turėjo daug įtakos ir muzikai. Jis yra garsiosios Žako Offenbacho operos "Hofmano pasakos" herojus. Jo fantazijos panaudotos ir kituose muzikos kūriniuose, pavyzdžiui, Delibeso balete "Kopelija", Busoni ir Hindemitho operose.

Gyvenimas ir karjera

Hoffmannas gimė Karaliaučiuje ir pradėjo studijuoti teisę; vėliau dirbo teisinius administracinius darbus Prūsijos tarnyboje. Jo profesinė veikla — teismo pareigos ir administraciniai įgaliojimai — dažnai derėjo su kūrybine veikla: rašymu, muzika ir piešimu. Kelionės bei darbas įvairiuose miestuose (tarp jų ir Varšuvoje bei Berlyne) formavo jo pasaulėžiūrą ir kūrybines idėjas. Jis taip pat aktyviai dalyvavo muzikinėje gyvenime kaip kritikas ir kompozitorius, o jo kūryboje muzika dažnai yra pagrindinis siužeto elementas.

Literatūrinė kūryba ir temos

Hoffmanno prozoje dera fantazija, gotikos elementai, psichologinis gylis ir satyra. Dažnos temos — iliuzijos ir tikrovės susidūrimas, dvigubos tapatybės (doppelgänger), automatai ir mechaniniai padariniai, mąstytojo ar menininko genialumas ir beprotystė, taip pat kritika biurokratijai ir šiuolaikinėms socialinėms normoms. Jo pasakojimai daugeliu atvejų turi rėminę struktūrą (įtraukti pasakotojų ratą arba dokumentų fragmentus), todėl skaitytojas nuolat abejoja, kas yra „tikra“.

Žymiausi kūriniai (pavyzdžiai):

  • Der Sandmann (liet. „Smėlio žmogus“) — trumpa, siaubo tematikos novelė, išryškinanti vaikystės baimę, regėjimo ir pamatymo vaidmenį bei psichologinį artumo praradimą.
  • Die Elixiere des Teufels (liet. „Velnio eliksyrai“) — romanas, kuriame susipina mistika, religija ir nusikalstamumo motyvai.
  • Die Lebensansichten des Katers Murr (liet. „Katino Murr gyvenimo ir nuostatų apžvalga“) — satyrinis, eksperimentinis romanas, kuriame persipina katino memuarai ir žmogaus gyvenimo fragmentai.
  • Nussknacker und Mausekönig (liet. „Spragtukas ir pelėnų karalius“) — pasaka, tapusi pagrindu Piotro Čaikovskio baletui „Spragtukas“.
  • Rinktinė apsakymų kolekcija Die Serapionsbrüder (liet. „Serapionų broliai“) — vieta, kurioje Hoffmanno stilistinė įvairovė ir pasakojimo menas pasireiškia pilna jėga.

Stilius ir inovacijos

Hoffmannas buvo vienas iš tų rašytojų, kurie ribas tarp prozos ir muzikos, tarp svajonės ir realybės jautriai graužiė — jo tekstai dažnai primena muzikinę kompoziciją: temų kartojimai, variacijos, kontrastai ir leitmotyvai. Jis taip pat naudojo ironiją ir groteską, kritikuodamas laikmečio dvasinius bei socialinius trūkumus. Jo pasakojimų fantastika nėra vien tik pabėgimas nuo realybės, bet priemonė analizuoti žmogaus prigimtį ir visuomenės struktūras.

Įtaka ir palikimas

Hoffmanno įtaka XIX a. literatūrai ir muzikai yra didelė. Jis padarė įtaką tokiems rašytojams kaip Edgaru Allan Poe (kuris vertino Hoffmanno psichologinį siaubą), taip pat vokiečių romantikams. Muzikoje jo kūryba įkvėpė kompozitorius kurti scenines adaptacijas, o jo personažai ir siužetai pateko į operas ir baletus: garsiausia adaptacija — Hofmano pasakos (Offenbach), taip pat Delibeso „Kopelija“, Čaikovskio „Spragtukas“ (pagal „Nussknacker“), Busoni ir Hindemitho operos bei kiti kūriniai.

Hoffmanno įtaka išliko ir modernioje kultūroje: jo temomis ir motyvais remtasi kine, teatre, muzikoje ir literatūroje, o terminas „hoffmaniškas“ kartais vartojamas apibūdinti pasakojimus, kuriuose tikrovė persipina su fantazija ir siaubu.

Baigiamieji žodžiai

E. T. A. Hoffmannas yra tipinis romantizmo figūros pavyzdys — polifunkcinis menininkas, kurio kūryba jungia muziką, vaizdinį meną ir literatūrą. Jo pasakojimai, kupini vaizduotės ir dviprasmybių, išliko įtakingi ir šiandien; jie ne tik teikia estetinį pasitenkinimą, bet ir verčia klausti apie ribas tarp realybės ir fantazijos, proto ir beprotybės.

E. T. A. HoffmannasZoom
E. T. A. Hoffmannas

Gyvenimas

Ankstyvieji metai

Hoffmannas studijavo teisę Karaliaučiaus universitete, kurį baigė būdamas vos 16 metų. Studijas baigė Glogau ir Berlyne. Pirmasis jo darbas buvo Posene. Jis vedė 1802 m., tačiau tais pačiais metais turėjo palikti darbą, nes savo karikatūrų piešiniuose išjuokė kai kuriuos žmones. Netrukus išvyko į Varšuvą, kur dirbo teisininku ir susipažino su žymiais rašytojais. Jis kūrė muziką, įskaitant simfoniją, arfos kvintetą ir muziką pjesėms. Dėl politinės padėties po 1806 m. prancūzų invazijos jis neteko darbo. Jis bandė įsidarbinti Berlyne, bet nesėkmingai. 1808 m. išvyko į Bambergą, kur praleido penkerius metus. Ten dirbo dirigentu ir teatro dailininku. Jis įsimylėjo jauną merginą Juliją Marc ir kūrė sakralinę muziką bei operas. Rašė muzikos kritiką ir istorijas laikraščiui "Allgemeine Musikalische Zeitung". Tarp jų - garsieji apsakymai "Ritter Gluck", "Don Žuanas" ir ciklas, pavadintas "Kreisleriana" (Johannes Kreislers, des Kapellmeisters musikalische Leiden, t. y. Muzikos direktoriaus Johanneso Kreislerio muzikinės kančios).

Vėlesnė karjera

1813 m. jis išvyko iš Bambergo ir kurį laiką gyveno Drezdene, Leipcige, o nuo 1814 m. - Berlyne. Jis buvo puikus teisininkas ir sugebėjo labai protingai dirbti teismo pareigūnu, o tuo pat metu šiek tiek laiko skyrė menui. Jis dažnai susitikdavo su draugais literatais aptarti literatūros ir parašė daugiau apsakymų, tarp jų ir "Katers Murr gyvenimo pažiūros" (Die Lebensansansichten des Katers Murr). Jo sveikata ėmė silpti. Jį ištiko šliaužiantis paralyžius. Dėl savo satyros jis vėl pateko į bėdą, bet, nespėjus sutvarkyti bausmės, įkrito į vandenį ir mirė.

E. T. T. A. Hoffmanno karikatūraZoom
E. T. T. A. Hoffmanno karikatūra

E. T. A. Hoffmanno statula Bamberge priešais teatrą, kuris dabar pavadintas jo vardu.Zoom
E. T. A. Hoffmanno statula Bamberge priešais teatrą, kuris dabar pavadintas jo vardu.

Jo istorijos

Hoffmannas rašė įvairias istorijas. Kai kurios iš jų yra apie likimą, pavyzdžiui, "Elixiere des Teufels" apie kapucinų vienuolį, kuris gundomas velnio pasiūlytu gėrimu. Kai kurios iš jų yra pasakos, pavyzdžiui, Der goldene Topf ("Auksinė keptuvė") ir Nusispjautukas ir pelių karalius (Nussknacker und Mausekönig). Labai dažnai šiose istorijose antgamtiškumas susitinka su kasdienybe. Kai kurios jo istorijos yra autobiografinės, nes jose fantazuojama apie jį patį. Ypač išpopuliarėjo pasakojimas apie Kreislerį, kurį naudojo muzikantai, pavyzdžiui, Robertas Schumannas savo fortepijoninėse pjesėse, pavadintose Kreisleriana.

Hoffmannas yra vienas didžiųjų vokiečių prozos rašytojų. Jo išgalvotas pasaulis atgimė romantiškais personažais.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas?


A: Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas (Ernst Theodor Amadeus Hoffmann) - vokiečių rašytojas, kompozitorius, muzikos kritikas, dailininkas, karikatūristas ir teisininkas, gimęs 1776 m. sausio 24 d. Karaliaučiuje.

K: Kodėl Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas pakeitė savo trečiąjį vardą į Amadėjus?


A: Ernstas Teodoras Amadėjus Hoffmannas pakeitė savo trečiąjį vardą iš Wilhelmo į Amadeus, nes labai žavėjosi Volfgango Amadėjaus Mocarto muzika.

K: Kokia E. T. A. Hoffmanno reikšmė literatūroje?


A: E. T. A. Hoffmannas žinomas kaip vienas svarbiausių romantikų rašytojų, kūrusių siaubo ir fantastines istorijas. Jo kūriniai turėjo didelę įtaką XIX a. vokiečių literatūrai.

K: Kokią įtaką E. T. A. Hoffmanno istorijos padarė muzikai?


A: E. T. A. Hoffmanno istorijos padarė didelę įtaką muzikai ir įkvėpė tokius kūrinius kaip Delibeso baletas "Kopelija" ir Busoni bei Hindemitho operos.

K: Kaip vadinasi garsioji opera, kurios herojus yra E. T. A. Hoffmannas?


A: Garsioji opera, kurios herojus yra E. T. A. Hofmanas, vadinasi "Hofmano pasakos", kurią sukūrė Žakas Offenbachas.

K: Kokie yra kai kurie E. T. A. Hoffmanno talentai?


A: E. T. A. Hoffmannas turėjo daugybę talentų: buvo rašytojas, kompozitorius, muzikos kritikas, tapytojas, karikatūristas ir teisininkas.

K: Kada ir kur mirė E. T. A. Hoffmannas?


A: E. T. A. Hoffmannas mirė 1822 m. birželio 25 d. Berlyne.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3