Abalonės (iš ispanų kalbos Abulón) - vėžiagyviai, pilvakojų genties moliuskai.

Abalonės žinomos dėl savo spalvingo "perlamutrinio" vidinio kiauto. Jis dar vadinamas ausies kriaukle, Gernsio salose - ormeru, Pietų Afrikoje - abalonu, o Naujojoje Zelandijoje - pāua.

Kai kuriose Lotynų Amerikos (ypač Čilėje), Pietryčių Azijos ir Rytų Azijos (ypač Kinijoje, Japonijoje ir Korėjoje) dalyse šio vėžiagyvio mėsa laikoma skaniausia.

Ką tiksliai reiškia pavadinimas ir klasifikacija: nors tekste aukščiau išliko pradiniai nuorodos, verta paaiškinti, kad abalonės nėra vėžiagyviai (Crustacea). Iš tikrųjų tai jūriniai pilvakojai moliuskai iš šeimos Haliotidae ir genties Haliotis. Jie turi plokščią, vienšulinį kiautą su perlamutriniu vidumi ir keliomis ventiliacinėmis angomis.

Išvaizda ir dydis

Abalonės turi ovalų, išgaubtą kiautą, kuris iš vidaus padengtas blizgiu perlamutru (nacre). Kiauto spalva ir raštai skiriasi priklausomai nuo rūšies – nuo pilkšvai žalios iki rausvos, violetinės ar mėlynos. Dydis priklauso nuo rūšies: mažesnės formos būna kelių centimetrų, didžiosios gali siekti iki 20–30 cm ilgio. Kiautas taip pat turi angas, per kurias praeina vanduo ir kvėpuoja žiovės.

Buveinė ir paplitimas

Abalonės gyvena priekrantinėse zonose, pritvirtintos prie uolėtų dugnų, paprastai ropoja ten, kur gausu jūros dumblių (maisto šaltinis). Jos paplitusios daugelyje pasaulio jūrų – nuo Šiaurės Ramiojo vandenyno pakrančių iki Pietų pusrutulio. Vietos, paminėtos aukščiau (Gernsio salos, Pietų Afrika, Naujoji Zelandija, Čilė, Kinija, Japonija, Korėja) yra žinomos kaip tradicinės abalonės žvejybos ir vartojimo vietos.

Mityba ir ekologija

Mityba: dauguma abalonės rūšių maitinasi povandeniniais dumblių kilimėliais ir žydinčiais jūrų dumblių luoksniais, ypač sūraus vandens raudonaisiais ir rudaisiais dumblių tipais. Jos grandinėje svarbios kaip augalėdės.

Natūralūs priešai: žuvys, aštuonkojai, jūros žvaigždės ir kai kurie krabai. Jaunos jaunės lervos taip pat yra planktone ir tampa plėšrūnų grobiu.

Dauginimasis ir vystymasis

Abalonės daugintis išleidžia kiaušinius ir spermą į vandenį (išorinė tręšimas). Išsiritusios lervos – veliger fazėje – plaukioja planktone, kol vėliau nusileidžia ir prisitvirtina prie dugno, metamorfizuojasi į jaunas abalonės ir pradeda ganytis. Daugelis rūšių auga lėtai ir gali gyventi kelias dešimtis metų.

Žmonių naudojimas

  • Maitinimas: abalonės mėsa vertinama kaip delikatesas daugelyje Azijos šalių, Lotynų Amerikoje ir kitur. Ji gali būti patiekiama žalia, kepta, sūdoma ar konservuota.
  • Kiaučiai ir perlamutras: blizgus kiauto perlamutras naudojamas juvelyrikoje, dekoracijose, mygtukuose ir muzikos instrumentų apdailoje. Rečiau randami abalonės perlai taip pat vertinami.
  • Akmens ir kultūrinė reikšmė: kai kuriose kultūrose (pvz., Naujosios Zelandijos maorių tradicijose) pāua kiauto fragmentai naudojami menui ir ceremonijoms.

Auginimas ir valdymas

Dėl intensyvios žvejybos ir populiarumo kulinarijoje daugelis regionų pradėjo abalonės auginimą (akvakultūrą). Kultivuojant kontroliuojama tręšimo, lervų auginimo ir auginimo sąlygos, siekiant sumažinti spaudimą laukinėms populiacijoms. Valstybės reguliuojančios institucijos taip pat taiko gaudymo apribojimus, kvotų sistemas ir uždraudimus sezonais.

Pavojai ir apsauga

Abalones populiacijas grasina kelios priežastys:

  • pergaudymas ir neteisėta žvejyba;
  • buveinių nykimas ir tarša;
  • ligos ir parazitai tam tikrose populiacijose;
  • klimato kaitos poveikis, įskaitant jūros vandens įšilimą ir rūgštėjimą.

Dėl to kai kurios abalonės rūšys yra vertinamos kaip pažeidžiamos arba nykstančios pagal tarptautines apsaugos priemones (pvz., IUCN). Siekiant išsaugoti rūšis, vykdomi apsaugos projektai, atkūrimo programos ir taisyklės komercializacijai.

Praktiniai patarimai vartotojams

  • jei perkate abalonės produktus, rinkitės iš atsakingų tiekėjų, kurie gali patvirtinti teisėtą kilmę;
  • domėkitės, ar pakuotėje nurodoma rūšis ir ar ji neįtraukta į apsaugos sąrašus;
  • paruoškite mėsą atsakingai – abalonės gali būti kietos, jei netinkamai paruošiamos, todėl dažnai naudojami marinatai ir ilgesnis minkštinimas.

Santrauka: abalonės – įdomūs ir vertingi jūriniai pilvakojai moliuskai, pasižymintys gražiu perlamutriniu kiautu, svarbūs tiek ekologiniu, tiek kultūriniu požiūriu. Dėl žmogaus veiklos ir aplinkos pokyčių kai kurios jų populiacijos yra pažeidžiamos, todėl svarbus atsakingas naudojimas ir apsaugos priemonės.