Anime – kas tai? Japonų animacijos apibrėžimas, istorija ir žanrai
Sužinokite, kas yra anime: japonų animacijos apibrėžimas, istorija, žanrai, populiarūs kūriniai ir ryšys su manga — viskas viename straipsnyje.
Anime (アニメ) japonų kalba reiškia "animacija" arba "animacinis filmas". Japonijoje anime yra bendrinis žodis, kuriuo vadinama visa animacija. Už Japonijos ribų terminas anime įprastai reiškia būtent japonišką animaciją — apie ją ir kalbama šiame straipsnyje.
Ką sudaro anime
Anime kūriniai būna labai įvairūs: tai gali būti vieno ar kelių serijų televizijos laidos, filmai, specialūs leidimai (OVA), internetiniai serialai arba trumpos istorijos. Kai kurie anime piešiami ranka, tačiau daugelis šiuolaikinių produkcijų naudoja ir CGI bei kitas kompiuterinės animacijos technologijas. Anime temas riboja tik kūrėjų vaizduotė — yra istorijų apie sportą, magiją, romantiką, mokslinę fantastiką, siaubą, kasdienybę ir t. t.
Anime dažnai gimsta kaip adaptacijos arba įkvėpimas iš kitų formatų: populiarios istorijos pereina iš mangos (japoniškų komiksų) arba grafinių romanų į ekraną; taip pat anime kuriami pagal vaizdo žaidimus, light novel (lengvasis romanas) ar originalias idėjas. Kai kurios istorijos vėliau grįžta atvirkštine kryptimi — anime pagrindu daromi vaidybiniai (ne animaciniai) filmai ir serialai.
Kūrimo aplinkybės ir technikos
Anime gamybai dažnai naudojama „ribota“ animacija — tokia technika leidžia sutaupyti laiko ir biudžeto, bet pabrėžia dizainą, kadrų kompoziciją ir vizualinį stilių. Kartu veikia ir studijų specialistai: scenaristai, dailininkai, klipų režisieriai ir kiti. Terminai kaip sakuga apibūdina ypač detalią, estetiškai stiprią animaciją vienuose epizoduose. Šiuolaikiniame anime dažnai derinamos rankų pieštos detalės su 3D elementais — kartais 3DCG naudojama transportui, dideliems robotams arba sudėtingiems fonams.
Trumpa istorija
Anime istorija prasideda apie 1900 m., kai Japonijos kino kūrėjai pradėjo eksperimentuoti su animacija maždaug tuo pačiu metu kaip JAV, Rusija, Vokietija ir Prancūzija. Po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Japonijos kino industrija susidūrė su finansiniais ir praktiniais sunkumais: trūko lėšų, filmavimo vietų ir tinkamų aktorių, o istorijos dažnai reikalavo kitokių žmonių ar aplinkos vaizdavimo (pavyzdžiui, apie vikingus, Senovės Romą arba Juodosios mirties pandemiją viduramžių Europoje). Animacija leido kurti vaizdus ir pasaulius, kurių nebuvo praktiška filmuoti su gyvais aktoriais, todėl ji tapo patraukliu sprendimu.
Septintajame dešimtmetyje išpopuliarėjo manga, o kartu su ja gimė ir plačios anime adaptacijų tradicijos: kūrėjai prisitaikė prie mangų piešinių ir istorijų, paversdami jas anime serijomis. Vienas svarbiausių ankstyvųjų meistrų yra Osamu Tezuka, vadinamas „mangos dievu“ — jo darbai ir idėjos formavo daugelį šiandieninių anime stilių ir žanrų. Iš Tezukos idėjų kilo ir milžiniškų robotų (už Japonijos ribose žinomo kaip mecha) žanras; aštuntajame dešimtmetyje tokios serijos kaip "Gundam" ir "Macross" tapo klasika.
Per vėlesnius dešimtmečius industrija išsiplėtė: kilo tokios žymios studijos kaip Toei, Sunrise, Studio Ghibli; atsirado pasauliniu mastu pripažintų režisierių (pvz., Hayao Miyazaki, Satoshi Kon, Mamoru Hosoda, Makoto Shinkai) ir skirtingų kūrimo bei platinimo modelių — televizijos, kino ekranai, VHS, DVD, strauminės platformos ir kt.
Pagrindiniai kūrėjai ir studijos
Anime istorijoje svarbūs ne tik pavieniai autoriai, bet ir studijos, kurios tapo kokybės ar specifinio stiliaus sinonimais. Kai kurios studijos ir kūrėjai padarė milžinišką įtaką žanrų formavimuisi, o jų darbai pasiekė tarptautinę auditoriją bei pelnė apdovanojimus. Šios studijos taip pat dažnai bendradarbiauja su mangos leidėjais, žaidimų kompanijomis ir platintojais.
Žanrai, auditorijos ir formato skirtumai
Anime išsiskiria ne tik temomis, bet ir taikomomis auditorijų kategorijomis. Yra kūrinių, skirtų vaikams, paaugliams ar suaugusiesiems, ir jie žymimi skirtingais terminais:
- Shōnen — dažniausiai skirta paaugliams berniukams; būdinga veiksmo, nuotykių ir draugystės temos.
- Shōjo — skirta paauglėms mergaitėms; dažnai orientuota į romantiką ir tarpžmogiškus santykius.
- Seinen — skirta suaugusiems vyrams; temos gali būti tamsesnės, sudėtingesnės.
- Josei — skirta suaugusioms moterims; dažnai realistiškesnės santykių istorijos.
- Kodomo — skirta mažiesiems vaikams.
Taip pat yra daugybė teminių žanrų: mecha (robotai), magical girl, isekai (personažas perkeltas į kitą pasaulį), sporto anime, slice of life (kasdienybės pasakojimai), siaubo, psichologiniai trileriai, romantika ir kt. Be to, egzistuoja specifiniai žanro variantai, orientuoti į seksualines preferencijas, pavyzdžiui, yaoi/BL ar yuri, bei kūrinių tipai, kurių turinys gali būti ekstremalesnis (pvz., ecchi, hentai) — šie dažnai turi griežtesnius amžiaus apribojimus.
Vertimai, platinimas ir gerbėjų kultūra
Labai populiarios anime ir manga istorijos dažnai verčiamos į kitas kalbas. Dalis platinimo vyksta oficialiai per leidėjus ir televizijas, tačiau prieš interneto ir teisėtų transliavimo platformų išplitimą didelę rolę atliko gerbėjų subtitrai ir fan-subbing. Kai manga ar anime nėra išversta oficialiai, kartais gerbėjai patys verčia ir dalijasi, kad kiti galėtų susipažinti su kūriniu. Tai leidžia greičiau skleisti turinį, bet kai kurios kompanijos laiko tokius atvirkštinius platinimus neteisėtais.
Be vertimų, anime platinimui ir populiarumui svarbūs tokie reiškiniai kaip cosplaying (karnavalinis apsirengimas kaip veikėjai), konvencijos, merchandizingas (žaislai, figūrėlės, drabužiai), fanart ir fanfiction bendruomenės. Anime dažnai turi specifinę fanų kultūrą, kuri palaiko ilgalaikį kūrinių gyvavimą ir plinta tarptautiniu mastu.
Kultūrinis ir ekonominis poveikis
Anime tapo ne tik pramoga, bet ir svarbiu kultūros bei ekonomikos segmentu Japonijoje ir tarptautiniu mastu. Anime formuoja mados tendencijas, muzikos industriją (temų ir OST populiarumas), žaidimų rinką bei suvenyrų prekybą. Tarptautiniu mastu anime skatino susidomėjimą Japonijos kalba, kultūra ir turistiniais maršrutais.
Apibendrinimas
Anime yra plataus diapazono, vizualiai išraiškinga ir tematiškai įvairi Japonijos animacijos forma. Ji gali būti kuriama ranka arba naudojant CGI bei kitas kompiuterinės animacijos priemones, rodyta per televiziją, leidžiama ant DVD ar VHS, integruojama į vaizdo žaidimus arba išleidžiama kaip pilni filmai. Anime dažnai remiasi manga arba kitais literatūriniais šaltiniais, o kartais manga ir anime vienas kitą papildo ir įkvepia. Nuo ankstyvųjų eksperimentų iki šiuolaikinių plataus masto transliacijų anime tapo reikšmingu kūrybiniu ir kultūriniu reiškiniu visame pasaulyje.
Vikipedijos neoficialus talismanas Vikipedija turi tradicinį anime personažo moters piešinį.
Anime žanrai
- Kodomo (skirta vaikams)
- Shōnen (Jauni paaugliai berniukai.)
- Shōjo (Jaunos paauglės.)
- Seinen (Jauni suaugę vyrai.)
- Josei (Jaunos suaugusios moterys.)
- Haremas (Berniukas apsuptas mergaičių.)
- Atvirkštinis haremas (Mergina apsupta berniukų. )
- Hentai (Anime su erotine ir pornografine tematika, šio tipo anime paprastai kalbama apie seksą ir seksualinį susijaudinimą, rodomos atviros lytinių santykių ir nuogumo scenos)
- Romantika (Anime apie įsimylėjusius žmones.)
- Siaubo (Anime, kurio tikslas - sukelti žiūrovams baimę, nerimą ar siaubą; dažniausiai siaubo tematikos animaciniuose filmuose naudojami šie elementai: vaiduokliai (yūrei), yōkai, demonai, demonų apsėdimas, vaizdingas smurtas, pabaisos, prakeiksmai ir t. t.)
- Komedija
- Fantazija
- Ecchi (Seksualinis turinys, bet ne toks stiprus kaip hentai. Nerodomas joks seksas.)
- Mecha (Anime apie robotus, paprastai pakankamai didelius, kad žmonės galėtų sėdėti juose ir valdyti juos taip, kaip žmonės vairuoja automobilius. Mecha anime dažnai vyksta karai, kuriuose robotai naudojami kovai tarp šalių, kaip šiandien naudojami tankai ir lėktuvai.)
- Lolicon (Animacija apie labai jaunas, maždaug 8-15 metų amžiaus merginas, dažnai su plokščia krūtine. Techniškai nėra žanras.)
- Shotacon (Trauka jauniems berniukams)
- Isekai (Veiksmas vyksta kitame pasaulyje.)
- Yaoi arba shounen-ai (Anime apie berniukus, įsimylėjusius kitus berniukus.)
- Yuri arba shojo-ai (Anime apie merginas, kurios myli kitas merginas).
- Drama
- Antgamtiniai reiškiniai (animacija apie raganas, magiją, vaiduoklius, dievybes ar kitus dalykus, kurių paprastai nematome kasdieniame gyvenime)
- Trileris
- "Slice of Life" (Anime, kuriame yra moe, bet dažniausiai apie dalykus, kuriuos žmonės daro kiekvieną dieną, pavyzdžiui, eina į mokyklą, sportuoja, eina į kultūros festivalius, bendrą gyvenimą)
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje anime ėmė patikti ir daugeliui žmonių kitose šalyse, ne tik Japonijoje. Jungtinėse Valstijose išpopuliarėjo anime apie milžiniškus robotus. Europoje išpopuliarėjo anime vaikams. Šiandien visame pasaulyje populiarūs įvairūs anime. Anime išpopuliarėti padėjo internetas.
Anime Expo
"Anime Expo" - tai suvažiavimas apie anime. Jame daugiausia vyksta cosplay, bet galite susitikti su anime kūrėjais ir įgarsintojais.
Susiję puslapiai
- Manga
- Otaku
- Cosplay
- Hentai
- Anime konvencija
Klausimai ir atsakymai
K: Ką reiškia terminas "anime"?
A: Anime - tai japoniškas žodis, reiškiantis animaciją. Jis vartojamas kalbant apie visą animaciją Japonijoje, o už Japonijos ribų - konkrečiai apie japonų animaciją.
K: Kaip paprastai kuriami anime filmai?
A: Anime gali būti piešiamas ranka arba kuriamas naudojant CGI kompiuterinę animaciją. Dažnai jis kuriamas pagal japoniškus komiksus, vadinamus manga, ir grafinius romanus.
K: Kur galima rasti anime?
A.: Anime galima rasti per televiziją, DVD, VHS, internete ir vaizdo žaidimuose. Kai kurie anime animaciniai filmai yra filmai, kuriuose vietoj realių žmonių ir vietų rodomi animaciniai personažai ir animacija.
K: Kada prasidėjo anime istorija?
A: Anime istorija prasidėjo apie 1900 m., kai Japonijos kino kūrėjai eksperimentavo su animacijos kūrimo būdais tuo pačiu metu kaip ir kitos šalys, pavyzdžiui, JAV, Rusija, Vokietija ir Prancūzija.
K: Kas buvo svarbus anime kūrėjas?
A: Osamu Tezuka buvo svarbi anime kūrimo figūra, kuri šiuo laikotarpiu tapo labai populiari. Jis buvo vadinamas "legenda" ir "mangos dievu". Jis sukūrė daugybę istorijų ir stilių, kurie būdingi šiuolaikiniams anime.
Klausimas: Kokį žanrą padėjo sukurti Tezuka?
A: Tezuka padėjo sukurti milžiniškų robotų žanrą (už Japonijos ribų vadinamą "mecha"). Dėl jo įtakos tokie anime robotai kaip "Gundam" ir "Macross" aštuntajame dešimtmetyje tapo klasika.
K: Kaip žmonės, gyvenantys už Japonijos ribų, žiūri išverstas manga ar anime versijas?
A: Populiarios manga ar anime istorijos dažnai verčiamos į kitas kalbas, kad japonų kalbos nesuprantantys žmonės galėtų jas suprasti. Kartais šiuos vertimus atlieka bendrovės, o kartais juos gali atlikti pavieniai asmenys, kol bendrovė juos išverčia viešam naudojimui.
Ieškoti