Krienai (Armoracia rusticana) - daugiametis kopūstinių (Brassicaceae) šeimos augalas. Natūraliai kilęs iš Pietryčių Europos ir Vakarų Azijos, tačiau dabar plačiai auginamas visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje ir kitur. Krienas užauga iki 1–1,5 m aukščio; dėl stambios, baltos, smailėjančios šaknies jis dažniausiai auginamas ir renkamas būtent dėl šaknies naudojimo maistui ir vaistams.

Aprašymas

Krieno šaknis yra tvirta, storoka ir balta. Jauni lapai auginami ant ilgų stiebų ir kartais vartojami kaip prieskoninis žalumynas. Neperlaužta krieno šaknis turi labai silpną kvapą; stiprus aštrus aromatas atsiskleidžia tik pažeidus audinius (tarkuojant ar pjaustant).

Cheminė sudėtis ir savybės

Pažeidus krieno ląsteles, fermentai, esantys augale, suskaido glikozidą sinigriną ir susidaro alilo izotiocianatas (garstyčių aliejus). Šis junginys yra labai lakus ir atsakingas už aštrų, geliantį skonį bei specifinį kvapą. Jis dirgina sinusų ir akių gleivinę, todėl tarkuojant išsiskiriančios garų sukeliamas ašarojimas bei čiaudulys.

Krieno šaknyje taip pat yra vitamino C, angliavandenių, skaidulų ir mažesnių kiekių mineralų. Dėl savo sudėties krienas turi antiseptinių, bakterijas slopinančių savybių (dėl izotiocianatų), tačiau šiems teiginiams taikytini bendri atsargumo principai – daugelyje šalių krienas tradiciškai naudojamas kaip liaudies priemonė peršalimo ir kvėpavimo takų simptomams palengvinti.

Auginimas ir priežiūra

  • Vieta: krienui tinka saulėta arba dalinai saulėta vieta. Gerai drenuota, derlinga dirva duos geresnį derlių.
  • Auginimas: dažnai dauginamas šakniastiebiais arba gabaliukais. Krienas plinta intensyviai, todėl sodinant atskirai nuo kitų kultūrų reikėtų numatyti daugiau vietos arba sodinti ribotame inde.
  • Aplinkos sąlygos: atsparus šalčiui; pavasarį ir rudenį geriausiai auga.
  • Priežiūra: reguliariai ravėti, drėkinti sausrų metu, tręšti kompostu arba organinėmis trąšomis.

Derlius ir laikymas

Krieną dažniausiai renka rudenį arba anksti pavasarį, kai lapija nusilpusi ir visas augalas kryptingai kaupia maisto medžiagas šaknims. Šaknis galima laikyti šaldytuve smarkiai supakuotas arba panardintas į drėgną smėlį/pjuvenas, kad neišdžiūtų. Dažnas būdas – konservuoti smulkintą krieną acte arba paruošti su grietine ar majonezu (krieno padažas), taip sumažinant garstyčių aliejaus lakumą ir stabilizuojant skonį.

Panaudojimas kulinarijoje

Krienai plačiai naudojami kaip aštrus prieskonis prie mėsos, žuvies (ypač rūkytos), rūgpienio patiekalų ir bulvių. Tradiciškai krienai gaminami:

  • tarkuoti ir sumaišyti su actu (actu) – acto rūgštis fiksuoja ir stabilizuoja aštrų aromatą;
  • sumaišyti su grietine arba majonezu, kad sumažėtų aštrumas ir būtų kreminė konsistencija;
  • su burokėliais – tradicinis rytų Europos garnyras, kur spalva sumažina aštrumą;
  • kaip prieskonis padažams, marinadams, užkandžiams ir sūriams.

Svarbu: jei krienus kaitinti, fermentinis procesas nutrūksta ir skonio profilis keičiasi – dažnai tampa mažiau aštrus, kartais – kartokas.

Medicininis ir tradicinis naudojimas

Tradicinėje medicinoje krienas vartotas kaip priemonė kvėpavimo takams, kosuliui ir sinusų užgulimui mažinti (dėl stipraus aromatinio poveikio). Išorinai naudojamas kaip trina raumenų skausmui atpalaiduoti, nes jo stimuliuojantis poveikis gerina kraujotaką.

Tačiau reikėtų laikytis saikingumo: krienas gali dirginti odą, akis ir gleivines. Prieš vartojant medicininiais tikslais ilgą laiką ar didelėmis dozėmis, verta pasitarti su gydytoju, ypač jei turite skrandžio opų, stiprų gastritą, skydliaukės problemų ar vartojate vaistus, turinčius sąveiką su tokiais augalais.

Atsargumo priemonės

  • Tarkuojant krienus gerai vėdinti patalpą ir vengti artimo kontakto su akimis – išgaravęs alilo izotiocianatas gali sukelti ašarojimą ir dirginimą.
  • Vartokite saikingai – didelis kiekis gali sudirginti skrandį ar gleivines.
  • Išorinės trynimo priemonės neturėtų būti tepamos ant pažeistos odos ar atviros žaizdos.

Įdomybės ir kultūra

Krienas turi ilgą kultūrinę istoriją: jis minimas tautosakoje ir virtuvėje nuo senų laikų. Dėl aštraus skonio ir aromato krienas dažnai simbolizuoja stiprumą ir „valančią“ savybę, todėl tradiciškai vartotas per šventinius valgymus šalto klimato regionuose.

Apibendrinant: krienai (Armoracia rusticana) yra stipraus aromato ir skonio daugiametis augalas, vertinamas tiek kulinarijoje, tiek tradicinėje medicinoje. Tinkamai paruoštas ir laikomas (pvz., sumaišytas su actu arba su grietine) suteikia patiekalams išraiškingumo, tačiau reikalauja atsargumo dėl stipraus dirginančio poveikio.