Judėjimas prieš branduolinę energetiką

Daugelis žmonių, pasisakančių prieš branduolinę energiją, nepritaria branduolinės energijos naudojimui elektros energijai gaminti, nes mano, kad branduolinė energija yra pavojinga. Jie mano, kad branduolinės avarijos rizika yra nepriimtina, ir apskritai mano, kad radioaktyviųjų atliekų negalima saugiai laidoti. Daugelis taip pat mano, kad urano kasyba ir branduolinių medžiagų perdirbimas yra blogi, nes ši veikla kelia pavojų aplinkai. 2011 m. Japonijoje įvykusios branduolinės avarijos "atgaivino prieš branduolinę energetiką nukreiptas aistras visame pasaulyje, privertė vyriausybes gintis ir pakirto neseniai prasidėjusį branduolinės energetikos pramonės atgimimą".

2009 m. spalio 3 d. Kolmaro mieste, šiaurės rytų Prancūzijoje, vykusi demonstracija prieš branduolinį ginklą.

2011 m. rugsėjo 19 d. Meidži šventovės komplekse Tokijuje surengtas mitingas prieš atominę elektrinę.

Klausimai

Prieš branduolinę energetiką nukreiptas susirūpinimas

Prieš branduolinę energetiką pasisakančios grupės mano, kad branduolinė energija kelia pavojų žmonėms ir aplinkai. Tai - pavojus sveikatai ir žala aplinkai, kylanti dėl urano kasybos, perdirbimo ir transportavimo, branduolinių ginklų platinimo rizika, neišspręsta branduolinių atliekų problema ir tolesnių sunkių avarijų galimybė. Branduolinės energetikos kritikai mano, kad branduolinė energija yra pavojingas ir brangus būdas virinti vandenį ir gaminti elektros energiją.

Branduolinės energijos priešininkai sieja tarptautinį branduolinės energijos technologijų eksportą ir plėtrą su branduolinių ginklų platinimu. Branduolinės energijos gamybos įrenginiai ir patirtis gali būti lengvai pritaikomi branduoliniams ginklams gaminti. Greenpeace teigia, kad branduolinė energija ir branduoliniai ginklai užaugo kaip Siamo dvyniai.

Atominės elektrinės yra labai brangios. Sudėtinga patikimai apskaičiuoti sąnaudas, o JAV naujų reaktorių sąmatos svyruoja nuo 5 iki 10 mlrd. dolerių už vienetą. Kelios žinomos kredito reitingų agentūros ir investicijų analitikai mano, kad atominių elektrinių statyba yra "rizikingas verslas".

Prieš branduolinę energetiką nusistačiusios grupės dažnai nurodo branduolines avarijas kaip įrodymą, kad branduolinė energetika yra pavojinga. Geriausiai žinoma branduolinė avarija - 1986 m. Kijeve (Ukraina), Černobylio atominėje elektrinėje, netinkamai atliktas saugos bandymas - "nusinešė mažiausiai 4056 žmonių gyvybes ir sugadino beveik 7 mlrd. dolerių vertės turtą". Avarijos metu radioaktyvios iškritos susitelkė netoli Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos, o mažiausiai 350 000 žmonių buvo priverstinai perkelti iš šių teritorijų. Po avarijos "Černobylio radioaktyviųjų nuosėdų, būdingų tik Černobyliui, pėdsakų rasta beveik visose šiaurinio pusrutulio šalyse". Kitos rimtos branduolinės avarijos: Majak katastrofa, sovietinio povandeninio laivo K-431 avarija, sovietinio povandeninio laivo K-19 avarija, Chalk River avarija, Windscale gaisras, Church Rock urano gamyklos išsiliejimas ir SL-1 avarija.

Ypač po Rugsėjo 11-osios išpuolių žmonės susirūpino, kad teroristai ar nusikaltėliai gali susprogdinti atominę elektrinę ir išleisti radioaktyviąsias medžiagas. Pastačius daugiau elektrinių, atsirastų daugiau taikinių, kuriuos reikėtų apsaugoti.

Tarptautiniu mastu sutariama, kad panaudotas branduolinis kuras turėtų būti saugomas giluminiuose geologiniuose atliekynuose. Tačiau dar nė viena šalis tokios aikštelės neatidarė. Nevadoje esančioje Jukos kalno (Yucca Mountain) branduolinių atliekų saugykloje JAV neturi ilgalaikio panaudoto branduolinio kuro saugojimo plano.

Alternatyvos be branduolinių medžiagų

Prieš branduolinę energetiką pasisakančios grupės paprastai teigia, kad priklausomybę nuo branduolinės energijos galima sumažinti taikant energijos taupymo ir energijos vartojimo efektyvumo priemones. Energijos vartojimo efektyvumas gali sumažinti energijos suvartojimą, tuo pat metu teikiant tokio paties lygio energetines "paslaugas".

Prieš branduolinę energiją pasisakančios grupės taip pat pasisako už atsinaujinančiosios energijos, pavyzdžiui, vėjo, saulės, geoterminės energijos ir biokuro, naudojimą. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, atsinaujinančiosios energijos technologijos yra labai svarbios energijos tiekimo portfeliui, nes jos prisideda prie pasaulio energetinio saugumo ir suteikia galimybių mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Prezidentas Jimmy Carteris išvyksta iš avarijos Trijų mylių saloje vietos į Midltauną, Pensilvanija, 1979 m. balandžio 1 d.

Po Černobylio katastrofos apleistas Prypiato miestas Ukrainoje. Antrame plane - Černobylio atominė elektrinė.

Trys atsinaujinantys energijos šaltiniai: saulės energija, vėjo energija ir biomasė.

Veikla pagal šalį

Australija

Australijoje nėra branduolinių elektrinių, o dabartinė Gillard leiboristų vyriausybė nepritaria branduolinei energetikai Australijoje, kaip ir žalieji - partija, kuri šiuo metu išlaiko jėgų pusiausvyrą aukštuosiuose parlamento rūmuose. Tačiau Australija turi nedidelį mokslinių tyrimų reaktorių (OPAL) Sidnėjuje ir eksportuoja uraną. Australija turi 40 % pasaulyje žinomų urano telkinių ir panašius kito potencialaus branduolių dalijimosi reaktorių kuro - torio - telkinius ir parduoda uraną Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties narėms.

Urano gavyba ir eksportas bei branduolinės energetikos klausimai dažnai buvo viešų diskusijų objektas, o judėjimas prieš branduolinę energetiką Australijoje turi ilgą istoriją. Viskas prasidėjo nuo 1972-1973 m. vykusių diskusijų dėl Prancūzijos branduolinių bandymų Ramiajame vandenyne, kuriose dalyvavo kelios grupės, ir 1976-1977 m. vykusių diskusijų dėl urano gavybos Australijoje.

Prancūzija

XX a. septintajame dešimtmetyje Prancūzijoje kilo prieš branduolinę energetiką nukreiptas judėjimas, kurį sudarė piliečių grupės ir politinių veiksmų komitetai. Buvo surengta daug didelių prieš branduolinę energiją nukreiptų protestų ir demonstracijų. Pastaruoju metu vyko tikslinės kampanijos, daugiausia "Greenpeace", o "Sortir du nucléaire" (Prancūzija) paragino atlikti oficialų "Areva" įrenginių saugos patikrinimą.

Vokietija

Prieš branduolinę energetiką nukreiptas judėjimas Vokietijoje turi ilgą istoriją, prasidėjusią dar aštuntojo dešimtmečio pradžioje, kai didelės demonstracijos neleido statyti atominės elektrinės Vilyje. Sėkmingi veiksmai prieš branduolinę jėgainę Vyhlyje įkvėpė priešintis branduolinei energetikai visoje Vokietijoje, kitose Europos dalyse ir Šiaurės Amerikoje.

Jungtinė Karalystė

2008 m. sausio mėn. Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė apie planus statyti naujas atomines elektrines, o judėjimas prieš branduolinę energetiką Jungtinėje Karalystėje išreiškė susirūpinimą. Visuomenė taip pat susirūpinusi dėl branduolinių ginklų platinimo. Daug įvairių grupių ir asmenų per daugelį metų dalyvavo demonstracijose ir protestuose.

Jungtinės Amerikos Valstijos

Daugelį metų judėjimui prieš branduolinę energetiką Jungtinėse Amerikos Valstijose pavyko atidėti arba sustabdyti įsipareigojimus statyti kai kurias naujas atomines elektrines. XX a. septintajame dešimtmetyje šalies visuomenės dėmesį patraukusios kampanijos prieš branduolinę energetiką buvo susijusios su Kalverto uolų (Calvert Cliffs), Seabruko (Seabrook Station), Diablo Kanjono (Diablo Canyon), Šorehamo (Shoreham) ir Trijų mylių salos (Three Mile Island) atominių elektrinių avarijomis. Pastaruoju metu tikslinės kampanijos buvo susijusios su Indian Point energetikos centru, Oyster Creek branduoline jėgaine, Pilgrim branduoline jėgaine, Salemo branduoline jėgaine, Vermont Yankee branduoline jėgaine, Idaho nacionaline laboratorija, siūloma Jukos kalno atliekų saugykla, Hanfordo teritorija, Nevados bandymų poligonu, Lawrence'o Livermore'o nacionaline laboratorija ir branduolinių atliekų vežimu iš Los Alamoso nacionalinės laboratorijos. Daug įvairių grupių per daugelį metų dalyvavo įvairiuose protestuose ir demonstracijose.

Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia arba veikė daugiau kaip penkiasdešimt prieš branduolinę energetiką nusistačiusių grupių. Tarp jų yra: "Abalone Alliance", "Clamshell Alliance", "Greenpeace USA", "Institute for Energy and Environmental Research", "Musicians United for Safe Energy", "Musicians United for Safe Energy", "Nevada Desert Experience", "Nuclear Control Institute", "Nuclear Information and Resource Service", "Public Citizen Energy Program", "Shad Alliance" ir "Sierra Club".

Daugelis žinomų mokslininkų ir inžinierių išreiškė abejonių dėl branduolinės energijos. Tarp jų yra: Davidas Freemanas, Johnas Gofmanas, Amory Lovinsas, Arjunas Makhijani, Gregory Minoras ir Josephas Rommas.

Poveikis populiariajai kultūrai

Nuo septintojo dešimtmečio prieš branduolinę energetiką nukreiptos idėjos buvo nušviestos populiariojoje žiniasklaidoje, pasirodžius tokiems romanams kaip "Fail-Safe" ir kino filmams, tokiems kaip "Daktaras Strangelovas" arba "Daktaras Strangelovas": Kaip aš išmokau nebijoti ir mylėti bombą" (1964 m.), "Kinijos sindromas" (1979 m.), "Silkvudas" (1983 m.) ir "Vaivorykštės karys" (1992 m.).

Naujausi pokyčiai

2010 m. balandžio 21 d. keliolika aplinkosaugos grupių paragino Jungtinių Valstijų branduolinės energetikos reguliavimo komisiją ištirti galimas AP1000 reaktoriaus konstrukcijos problemas.

2010 m. balandžio 24 d. apie 120 000 žmonių sudarė žmonių grandinę (KETTENreAKTION!) tarp Krümmel ir Brunsbüttel atominių elektrinių. Taip jie protestavo prieš Vokietijos vyriausybės planus pratęsti branduolinės energijos gamybos laikotarpį.

2010 m. gegužės mėn. apie 25 000 žmonių, tarp kurių buvo taikos organizacijų narių ir 1945 m. atominę bombą išgyvenusių žmonių, žygiavo maždaug du kilometrus nuo Niujorko centro iki aikštės priešais Jungtinių Tautų būstinę, ragindami atsisakyti branduolinių ginklų.

2010 m. rugsėjį Vokietijos vyriausybės politika vėl tapo palankesnė branduolinei energetikai, o tai Berlyne ir už jo ribų sukėlė naujų prieš branduolinę energetiką nukreiptų nuotaikų. 2010 m. rugsėjo 18 d. dešimtys tūkstančių vokiečių apsupo kanclerės Angelos Merkel biurą ir surengė prieš branduolinę energetiką nukreiptą demonstraciją, kuri, organizatorių teigimu, buvo didžiausia nuo 1986 m. Černobylio katastrofos.

2010 m. spalį Miunchene dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš kanclerės Angelos Merkel koalicinės vyriausybės branduolinės energetikos politiką. Ši akcija buvo didžiausias prieš branduolinę energetiką nukreiptas renginys Bavarijoje per daugiau nei du dešimtmečius.

2010 m. lapkričio mėn. Vokietijoje vyko smurtiniai protestai prieš traukinį, kuriuo buvo vežamos perdirbtos branduolinės atliekos. Dešimtys tūkstančių protestuotojų susirinko Dannenberge, kad išreikštų savo nepritarimą kroviniui. Protestams malšinti buvo sutelkta apie 16 000 policijos pareigūnų.

2010 m. gruodžio mėn. apie 10 000 žmonių (daugiausia žvejų, ūkininkų ir jų šeimų narių), dalyvaujant gausioms policijos pajėgoms, susirinko pasipriešinti Džaitapuro branduolinės elektrinės projektui Indijos vakarinėje Maharaštros valstijoje.

2010 m. gruodžio mėn. penki kovotojai prieš branduolinį ginklą, tarp jų aštuoniasdešimtmečiai ir jėzuitų kunigai, Tacomoje (JAV) buvo nuteisti už sąmokslą ir įsibrovimą į teritoriją. Protestuodami prieš povandeninių laivų branduolinius ginklus, 2009 m. jie perpjovė karinio jūrų laivyno bazės Kitsap-Bangor tvoras ir pasiekė teritoriją, esančią netoli tos vietos, kur bunkeriuose laikomos "Trident" branduolinės galvutės. Kai bus paskelbtas nuosprendis, grupės nariams gresia iki 10 metų kalėjimo.

2011 m. sausio mėn. penki japonų jaunuoliai, protestuodami prieš planuojamos statyti Kaminosekio atominės elektrinės statybų aikštelę netoli aplinkosauginiu požiūriu jautrios Seto vidaus jūros, daugiau nei savaitę badavo prie Jamagučio prefektūros vyriausybės biurų.

Po avarijos Fukušimos Daiichi atominėje elektrinėje Vokietijoje sustiprėjo pasipriešinimas branduolinei energetikai. 2011 m. kovo 12 d. 60 000 vokiečių sudarė 45 km ilgio žmonių grandinę nuo Štutgarto iki Nekarvestheimo elektrinės. Kovo 14 d. kituose 450 Vokietijos miestų protestavo 110 000 žmonių, o viešosios nuomonės apklausos parodė, kad 80 proc. vokiečių nepritarė vyriausybės vykdomam branduolinės energijos naudojimo pratęsimui. 2011 m. kovo 15 d. Angela Merkel pareiškė, kad septynios atominės elektrinės, pradėjusios veikti iki 1980 m., bus laikinai uždarytos, o šis laikas bus panaudotas greitesniam atsinaujinančiosios energijos komercializavimui tirti.

2011 m. kovo mėn. Taivane apie 2 000 prieš branduolinę energetiką protestuojančių žmonių surengė demonstraciją, kurioje reikalavo nedelsiant nutraukti ketvirtosios atominės elektrinės statybą saloje. Protestuotojai taip pat nepritarė planams pratęsti trijų esamų branduolinių elektrinių eksploatavimo laiką.

2011 m. kovo mėn. keturiuose didžiuosiuose Vokietijos miestuose prieš valstybinius rinkimus vykusiuose protestuose prieš branduolinę energetiką dalyvavo daugiau kaip 200 000 žmonių. Organizatoriai šią demonstraciją pavadino didžiausia prieš branduolinę energetiką nukreipta demonstracija šalyje. 2011 m. balandžio 2 d. visoje šalyje vykusiose demonstracijose dalyvavo tūkstančiai vokiečių, reikalaujančių nutraukti branduolinės energijos naudojimą.

Po avarijos Fukušimos I atominėje elektrinėje aplinkosaugos aktyvistai 2011 m. balandžio mėn. vykusiame JT susitikime "ragino imtis ryžtingesnių veiksmų, kad atsinaujinančioji energija būtų naudojama taip, kad pasauliui nereikėtų rinktis tarp branduolinės energijos pavojaus ir klimato kaitos padarinių".

Balandžio viduryje Tokijuje dviejose demonstracijose prieš branduolinę energiją protestavo 17 000 žmonių.

Indijoje aplinkosaugininkai, vietos ūkininkai ir žvejai jau kelis mėnesius protestuoja prieš planuojamą Jaitapuro branduolinės elektrinės projekto šešių reaktorių kompleksą 420 km į pietus nuo Mumbajaus. Jei jis būtų pastatytas, tai būtų vienas didžiausių pasaulyje branduolinės energijos kompleksų. Protestai suintensyvėjo po Japonijos Fukušimos atominės elektrinės avarijos, o 2011 m. balandžio mėn. per dvi dienas trukusius smurtinius mitingus žuvo vietos gyventojas ir dešimtys žmonių buvo sužeisti.

KETTENreAKTION! in Uetersen, Vokietija

Nuo 2011 m. kovo 14 d. dėl 2011 m. Fukušimos I atominės elektrinės avarijos laikinai sustabdyti septyni iš septyniolikos Vokietijoje veikiančių reaktorių.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kokia yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės yra nusiteikę prieš branduolinę energetiką?

Atsakymas: Žmonės, pasisakantys prieš branduolinę energiją, paprastai nepritaria branduolinės energijos naudojimui elektros energijos gamybai, nes mano, kad tai pavojinga, o branduolinės avarijos rizika nepriimtina.

K: Ką daugelis žmonių laiko bloga, kai kalbama apie urano gavybą ir branduolinių medžiagų perdirbimą?

A: Daugelis žmonių urano kasybą ir branduolinio perdirbimo darbus laiko blogais dėl su šia veikla susijusios rizikos aplinkai.

K: Kaip 2011 m. Japonijoje įvykusios branduolinės avarijos paveikė visuomenės nuomonę?

A.: 2011 m. Japonijos branduolinės avarijos atgaivino prieš branduolinę energetiką nukreiptas aistras visame pasaulyje, privertė vyriausybes gintis ir pakirto neseniai prasidėjusį branduolinės energetikos pramonės atgimimą.

K: Ar yra kitų su branduoline energija susijusių pavojų, dėl kurių žmonės priešinasi jos naudojimui?

Taip, be branduolinės avarijos pavojaus, daugelis žmonių taip pat mano, kad radioaktyviųjų atliekų negalima saugiai laidoti, o tai dar labiau prisideda prie jų nepritarimo branduolinės energijos naudojimui.

Klausimas: Ar yra koks nors būdas užtikrinti, kad radioaktyviosios atliekos būtų saugiai laidojamos?

A.: Kad radioaktyviosios atliekos būtų saugiai laidojamos, vyriausybės turi investuoti į naujų saugaus laidojimo ar saugojimo technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą. Be to, turėtų būti priimtos taisyklės, užtikrinančios, kad šalinant radioaktyviąsias atliekas būtų laikomasi tinkamų saugos protokolų.

K: Ar yra kokių nors privalumų, susijusių su branduolinės energijos naudojimu?

Atsakymas: Taip, nepaisant rizikos, branduolinė energija turi keletą privalumų, palyginti su tradiciniais energijos šaltiniais, tokiais kaip anglis ar nafta. Ji išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei tradiciniai šaltiniai, o patikima bazinė elektros energija tiekiama už nedidelę kainą. Be to, jai nereikia daug žemės, kaip saulės ar vėjo energijai, todėl ji labiau tinka tankiai apgyvendintoms vietovėms, kuriose trūksta žemės.