Riverslėjus Australijoje UNESCO pasaulio paveldo iškastinių fosilijų radimvietė
Riverslėjus šiaurės vakarų Kvynslande, Australijoje, yra viena iš Australijos iškastinių žinduolių vietovių, įtrauktų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kita vietovė yra Narakorto urvų nacionalinis parkas Pietų Australijoje. Riverslėjaus vietovė yra Boodžamulos nacionalinio parko dalis. Fosilijų radimvietė užima apie 100 km² plotą.
Rastos fosilijos - tai oligoceno ir mioceno epochų senovės žinduolių, paukščių ir roplių liekanos. 1994 m. vietovė įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Riverslėjaus fosilijos yra retos, nes jos rastos minkštame nesuspaustame gėlavandeniame kalkakmenyje. Tai reiškia, kad gyvūnų liekanos išlaiko savo trimatę formą.
Geografinė ir geologinė reikšmė
Riverslėjus randamas atokioje šiaurės vakarų Kvynslando dalyje, Boodžamulos (anksčiau vadinto Lawn Hill) nacionaliniame parke. Geologiniu požiūriu čia susiformavusios kalkakmenio sankaupos puikiai išsaugojo gėlavandenės aplinkos gyvūnų liekanas. Išsaugojimo ypatumas — minkštas, nesuspaustas kalkakmenis, leidžiantis fosilijoms išlikti trimatėmis ir dažnai su detaliomis kaulų struktūromis.
Ką atskleidžia radiniai
Riverslėjaus radiniai atspindi tropinių miškų fauną, kuri prieš milijonus metų užėmė dideles Australijos teritorijas. Aptinkama labai įvairių grupių liekanų, tarp jų:
- marsupialai — ankstyvieji kengūrų protėviai, koaloms artimi gyvūnai, plėšrieji marsupialai;
- monotrematai ir žinduolių protėviai — svarbūs evoliucijos tyrimams;
- batų ir paukščių liekanos;
- ropliai — vėžliai, krokodiloidai ir įvairūs ropliai;
- smulkūs stuburiniai — žuvys, varliagyviai ir kt.
Tarp žinomų pavyzdžių yra unikalios mioceno rūšys, tokios kaip Nimbadon (koalai primenantis marsupialas) ir įvairūs plėšrieji marsupialai (pavyzdžiui, wakaleo tipo gyvūnai), kurie padėjo suprasti Australijos faunos evoliuciją.
Moksliniai tyrimai ir išsaugojimas
Riverslėjuje nuo XX a. pabaigos vyksta intensyvūs kasinėjimai ir moksliniai tyrimai, juos vykdo tiek Australijos, tiek tarptautinės tyrėjų komandos. Radiniai padėjo rekonstruoti klimato pokyčius — nuo drėgnų miškų mioceno laikotarpiu iki sausesnės dabartinės Australijos aplinkos — ir geriau suprasti, kaip faunos grupės reagavo į šiuos pokyčius.
Vietovė yra saugoma, o ekspedicijoms ir kasinėjimams reikalingi leidimai. Skiriamas didelis dėmesys tiek mokslinei vertei, tiek gamtos paveldo apsaugai: daugeliu atvejų kasinėjimai vykdomi kontroliuojamai, siekiant išsaugoti stacionarius sluoksnius ir ateities tyrimams.
Prieinamumas ir edukacija
Riverslėjus yra gana atokiai, todėl lankymas gali būti sudėtingas ir dažnai ribojamas. Dalis teritorijų pasiekiamos tik su gidu arba specialiu leidimu. Vietiniai muziejai ir institucijos, bendradarbiaudamos su parko valdytojais, rengia parodas bei skaitmenines ekspozicijas, leidžiančias plačiajai visuomenei susipažinti su radiniais be tiesioginio įsikišimo į saugomas vietas.
Santrauka: Riverslėjus — tai vienas svarbiausių pasaulio paleontologinių objektų, leidžiantis suprasti Australijos gyvūnų evoliuciją ir senovės klimatą. Išsaugojimo unikalumas ir mokslinė vertė lėmė jos įtraukimą į Pasaulio paveldo sąrašą 1994 m., o tolesni tyrimai ir apsauga užtikrina, kad šis paveldas bus prieinamas ir ateities kartoms.
Fosilijos
Fosilijų Riverslėjuje randama kalkakmenyje prie kalkių turtingų gėlo vandens baseinų ir urvuose. Jos yra iš tų laikų, kai ekosistema vystėsi iš turtingų atogrąžų miškų į pusiau sausringas pievas. Šioje vietovėje rasta 35 iškastinių šikšnosparnių rūšys, kurios yra turtingiausios pasaulyje. 15 mln. metų senumo monotremo Obdurodon dicksoni kaukolė su visais dantimis rodo, kaip evoliucionavo ši Australijos gyvūnų grupė. Riverslėjuje taip pat rasta išnykusių tilakinų (Thylacinus cynocephalus) iškastinių protėvių. 1993 m. naujai atrastame urve rasta nimbadonų kaukolių. Mokslininkai mano, kad šis priešistorinis marsupialas pirmą kartą pasirodė maždaug prieš 15 mln. metų ir išnyko maždaug prieš 12 mln. metų, galbūt dėl klimato kaitos poveikio. Kitos fosilijos parodė, kaip koalos keitėsi reaguodamos į Australijos pokyčius, kai atogrąžų miškai virto sausesniais eukaliptų miškais.
Riverslėjuje rastos fosilijos
- Ekaltadeta, mėsėdė žiurkė-kengūra
- Burramys, kalnų pigmėjų poršamai
- Nimbacinus, Thylacine protėvis
- Obdurodonas, milžiniškas platipusas
- Yarala, vamzdinis bandikutas
- Yalkaparidonas, keistas marsupialas
- Wakaleo, marsupialinis liūtas
- Priscileo, marsupinis liūtas
- Nimiokoala, senovinė koala
- Nimbadonas, į avį panašus kupranugaris
- Pengana, lanksčiasnukis plėšrusis paukštis
- Menura tyawanoides, priešistorinis lyrinis paukštis
- Pirmieji Orthonychidae (rąstagyvių) šeimos fosiliniai radiniai
- Trilophosuchus, medžiuose gyvenantis krokodilas
- Baru, krokodilas su kirstine galva
- Yurlunggur ir Wonambi, išnykusios gyvatės (Madtsoiidae)
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kur yra Riverslėjus?
A: Riversleigh yra šiaurės vakarų Kvynslande, Australijoje.
K: Kuo garsėja Riverslėjus?
A: Riverslėjus žinomas dėl to, kad yra viena iš Australijos iškastinių žinduolių vietovių, įtrauktų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, ir dėl čia randamų retų senovinių oligoceno ir mioceno epochų žinduolių, paukščių ir roplių fosilijų.
K: Kokia yra kita Australijos iškastinių žinduolių vietovė, įtraukta į UNESCO sąrašą?
A: Kita į UNESCO sąrašą įtraukta Australijos iškastinių žinduolių radimvietė yra Narakoortės urvų nacionalinis parkas Pietų Australijoje.
K: Kas yra Boodjamullos nacionalinis parkas?
A: Boodjamulla nacionalinis parkas yra teritorija, kurioje yra Riversleigh fosilijų radimvietė.
K: Kodėl Riverslėjaus fosilijos yra retos?
A: Riverslėjaus fosilijos yra retos, nes jos rastos minkštame nesuspaustame gėlavandeniame kalkakmenyje. Tai reiškia, kad gyvūnų liekanos išlaiko savo trimatę formą.
K: Kada Riverslio vietovė buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą?
A: Riverslio vietovė 1994 m. buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.
K: Kokių senovinių gyvūnų rūšių rasta Riverslio vietovėje?
A: Riversleigh vietovėje rasta oligoceno ir mioceno epochų senovės žinduolių, paukščių ir roplių liekanų.
