Švedija olimpinėse žaidynėse: istorija, dalyvavimas ir medaliai
Švedijos olimpinė istorija: nuo 1896 iki Stokholmo 1912 — dalyvavimas, pergalės ir 593 medaliai vasaros ir žiemos žaidynėse.
Švedija pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse 1896 m. Nuo to laiko ji dalyvavo visose žaidynėse, išskyrus 1904 m. vasaros olimpines žaidynes. Švedija pelnė medalius visose olimpinėse žaidynėse, išskyrus dvejas - 1896 m. ir 1904 m. žaidynes.
Švedijoje žaidynės vyko tik vieną kartą - 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Stokholme. 1956 m. Melburno vasaros olimpinių žaidynių jojimo varžybos dėl karantino buvo surengtos Stokholme.
Švedijos sportininkai iš viso yra iškovoję 475 medalius vasaros olimpinėse žaidynėse ir dar 118 - žiemos olimpinėse žaidynėse.
Vienas iš pirmųjų Tarptautinio olimpinio komiteto narių buvo švedų karininkas ir sporto instruktorius Viktoras Balckas. Švedijos olimpinis komitetas buvo įkurtas ir pripažintas 1913 m.
Santrauka ir bendras medalių skaičius
Bendrai, sudėjus minėtus skaičius, Švedijos olimpiečiai yra iškovoję 593 olimpinius medalius (475 vasaros + 118 žiemos). Tai rodo, jog Švedija yra viena iš sėkmingesnių šalių olimpiniame judėjime, ypač atsižvelgiant į šalies gyventojų skaičių.
Svarbios akimirkos istorijoje
- 1912 m. Stokholmo žaidynės – reikšmingos ne tik todėl, kad vyko Švedijoje, bet ir dėl to, jog čia debiutavo modernioji penkiakovė; žaidynės pasižymėjo gerai organizuotu renginiu bei pažangesnėmis laiko fiksavimo technologijomis to meto mastu.
- 1956 m. Melburno jojimo varžybos Stokholme – išimtinis atvejis, kai dalis olimpiados buvo surengta kitoje šalyje dėl biologinio saugumo reikalavimų (karantino).
- Viktoras Balckas ir Švedijos vaidmuo Olimpinėje istorijoje – Balckas buvo vienas iš ankstyvųjų Tarptautinio olimpinio komiteto narių ir aktyviai prisidėjo prie olimpinio judėjimo populiarinimo.
Kurie sportai Švedijai buvo ypač sėkmingi?
Švedija tradiciškai stipri keliuose sporto sektoriuose tiek vasaros, tiek žiemos žaidynėse. Tarp jų:
- Lengvoji atletika – daug medalių per XX a. pradžią ir vidurį.
- Imtynės ir sunkioji atletika – šalies sportininkai turi istorinių pasiekimų.
- Jojimas ir žmogaus/arklio sportai – Stokholmo žaidynėse ir vėlesnėse olimpiadose teko didelis dėmesys.
- Plaukimas ir šaudymas – reguliarios pergalės vasaros programoje.
- Slidinėjimas (cross-country) ir kitos žiemos sporto šakos – Švedija turi daug žymių slidininkų bei medalių žiemos žaidynėse, ypač ištvermės rungtyse.
- Ledinis futbolas / ledo ritulys – komandinės sporto šakos, kuriose Švedija periodiškai pasiekia aukštas vietas.
Žymūs švedų olimpiečiai
Per dešimtmečius Švedijai atstovavo daug žymių atletų. Tarp jų yra ir keli visame pasaulyje pripažinti vardai, kurie tapo nacionaliniais herojais: garsūs slidininkai, lengvaatlečiai bei daugkartiniai olimpiečiai. Kai kurie pavyzdžiai:
- Sixten Jernberg – vienas iš žymiausių Švedijos slidininkų (kelių olimpinių žaidynių dalyvis ir daugkartinis prizininkas).
- Gunde Svan – dar vienas iškilus slidinėjimo atstovas, gerai žinomas dėl savo pasiekimų tarptautiniuose čempionatuose.
- Ingemar Stenmark – legendinis alpinistas, kurio karjera yra žinoma visoje žemyno trasose.
- Carolina Klüft – modernios lengvosios atletikos atstovė, laimėjusi aukščiausio lygio apdovanojimus savo rungtyje.
Organizacija ir dabartis
Švedijos olimpinis komitetas, įkurtas 1913 m., yra atsakingas už šalies komandų sudarymą, sportininkų paruošimą ir delegavimą į olimpiadas. Per daugiau nei šimtmetį komitetas nuolat investuoja į jaunimo programas, trenerių rengimą ir sporto infrastruktūrą, siekdamas ir toliau išlaikyti aukštą šalies lygį tarptautinėse varžybose.
Perspektyvos
Švedija ir toliau aktyviai dalyvauja tiek vasaros, tiek žiemos žaidynėse. Dėl nuoseklių sporto vystymo programų ir plačios bazės šalyje galima tikėtis, kad švedų sportininkai ir ateinančiose olimpinėse žaidynėse sieks aukštų rezultatų ir tęstinės šalies olimpinės tradicijos.
Švedijos olimpinių žaidynių paraiškos
Švedijos vasaros olimpinių žaidynių paraiškos
| Žaidimai | Vieta | Rezultatas |
|
| Stokholmas | Tik paraiška |
|
| Stokholmas | Bendri žaidimai su Melburnu |
|
| Stokholmas | Atmestas prieš Atėnus ir Keiptauną |
Švedijos žiemos olimpinių žaidynių paraiškos
| Žaidimai | Vieta | Rezultatas |
|
| Geteborgas | Eliminuotas prieš Sarajevą ir Sapporą |
|
| Falun | Eliminuotas prieš Kalgarį |
|
| Falun | Eliminuotas prieš Albervilio ir Sofijos komandas |
| Östersund | Eliminuotas prieš Lilehamerį | |
|
| Östersund | Eliminuotas prieš Nagano ir Solt Leik Sičio komandas |
|
| Östersund | Eliminuotas prieš Salt Lake City |
2006 m., 2010 m., 2014 m. ir 2018 m. žiemos olimpinių žaidynių paraiškas Švedijos olimpinis komitetas paskelbė nebaigtomis, nes Švedijos vyriausybė nesuteikė politinės paramos. Priežastis buvo ta, kad paraiškų teikimas yra finansiškai nesaugus Švedijos visuomenei kaip valstybei. 2018 m. žiemos olimpinių žaidynių paraiškas pažadėjo paremti buvusi vyriausybė, tačiau išrinkus naująją vyriausybę, paraiška buvo atšaukta. Östersundas ir Åre buvo vieninteliai paraiškas pateikę miestai.
Medalių lentelės
Medaliai pagal vasaros žaidynes
| Sportas | Auksinis | Sidabrinis | Bronza | Iš viso | Rangas |
| 0 | 0 | 0 | 0 | - | |
| 1900 m. Paryžius | 0 | 0 | 1 | 1 | 20 |
| 1904 m. Sent Luisas | nedalyvavo | ||||
| 1908 m. Londonas | 8 | 6 | 11 | 25 | 3 |
| 1912 m. Stokholmas | 24 | 24 | 17 | 65 | 2 |
| 1920 m. Antverpenas | 19 | 20 | 25 | 64 | 2 |
| 1924 m. Paryžius | 4 | 13 | 12 | 29 | 8 |
| 1928 m. Amsterdamas | 7 | 6 | 12 | 25 | 4 |
| 1932 m. Los Andželas | 9 | 5 | 9 | 23 | 4 |
| 1936 m. Berlynas | 6 | 5 | 9 | 20 | 7 |
| 1948 m. Londonas | 16 | 11 | 17 | 44 | 2 |
| 12 | 13 | 10 | 35 | 4 | |
| 1956 m. Melburnas/Stokholmas | 8 | 5 | 6 | 19 | 6 |
| 1960 m. Roma | 1 | 2 | 3 | 6 | 16 |
| 1964 m. Tokijas | 2 | 2 | 4 | 8 | 17 |
| 1968 m. Meksikas | 2 | 1 | 1 | 4 | 20 |
| 1972 m. Miunchenas | 4 | 6 | 6 | 16 | 11 |
| 1976 m. Monrealis | 4 | 1 | 0 | 5 | 12 |
| 1980 m. Maskva | 3 | 3 | 6 | 12 | 11 |
| 1984 m. Los Andželas | 2 | 11 | 6 | 19 | 16 |
| 1988 m. Seulas | 0 | 4 | 7 | 11 | 32 |
| 1992 m. Barselona | 1 | 7 | 4 | 12 | 27 |
| 1996 m. Atlanta | 2 | 4 | 2 | 8 | 29 |
| 2000 m. Sidnėjus | 4 | 5 | 3 | 12 | 18 |
| 2004 m. Atėnai | 4 | 2 | 1 | 7 | 19 |
| 0 | 4 | 1 | 5 | 55 | |
| 2012 m. Londonas | 1 | 4 | 3 | 8 | 37 |
| Iš viso* | 143 | 164 | 176 | 483 | 10 |
Medaliai pagal žiemos žaidynes
| Žaidimai | Auksinis | Sidabrinis | Bronza | Iš viso | Rangas |
| 1 | 1 | 0 | 2 | 7 | |
| 2 | 2 | 1 | 5 | 3 | |
| 1932 m. Lake Placid | 1 | 2 | 0 | 3 | 3 |
| 1936 m. Garmišas-Partenkirchenas | 2 | 2 | 3 | 7 | 3 |
| 1948 m. Sankt Moricas | 4 | 3 | 3 | 10 | 1 |
| 1952 m. Oslas | 0 | 0 | 4 | 4 | 10 |
| 1956 m. Cortina d'Ampezzo | 2 | 4 | 4 | 10 | 5 |
| 1960 m. Squaw Valley | 3 | 2 | 2 | 7 | 5 |
| 1964 m. Insbrukas | 3 | 3 | 1 | 7 | 7 |
| 1968 m. Grenoblis | 3 | 2 | 3 | 8 | 7 |
| 1972 m. Sapporo | 1 | 1 | 2 | 4 | 10 |
| 1976 m. Insbrukas | 0 | 0 | 2 | 2 | 14 |
| 1980 m. Lake Placid | 3 | 0 | 1 | 4 | 5 |
| 1984 m. Sarajevas | 4 | 2 | 2 | 8 | 5 |
| 1988 m. Kalgaris | 4 | 0 | 2 | 6 | 5 |
| 1992 m. Albervilis | 1 | 0 | 3 | 4 | 13 |
| 2 | 1 | 0 | 3 | 10 | |
| 1998 m. Naganas | 0 | 2 | 1 | 3 | 17 |
| 2002 m. Solt Leik Sitis | 0 | 2 | 5 | 7 | 19 |
| 2006 m. Turinas | 7 | 2 | 5 | 14 | 6 |
| 5 | 2 | 4 | 11 | 7 | |
| Iš viso* | 48 | 33 | 48 | 129 |
Medaliai pagal vasaros sporto šakas
| Sportas | Auksinis | Sidabrinis | Bronza | Iš viso |
| Imtynės | 28 | 27 | 20 | 84 |
| 19 | 21 | 41 | 81 | |
| 17 | 11 | 14 | 42 | |
| 15 | 23 | 18 | 56 | |
| 15 | 11 | 4 | 30 | |
| 10 | 12 | 13 | 35 | |
| Šiuolaikinė penkiakovė | 9 | 7 | 5 | 21 |
| 8 | 14 | 13 | 35 | |
| 6 | 8 | 7 | 21 | |
| 5 | 2 | 1 | 8 | |
| 3 | 4 | 8 | 15 | |
| Tvoros | 2 | 3 | 2 | 7 |
| Stalo tenisas | 1 | 1 | 1 | 3 |
| 1 | 0 | 2 | 3 | |
| Karo vilkimas | 1 | 0 | 0 | 1 |
| Boksas | 0 | 5 | 6 | 11 |
| 0 | 3 | 5 | 8 | |
| Rankinis | 0 | 3 | 0 | 3 |
| 0 | 2 | 0 | 2 | |
| Irklavimas | 0 | 2 | 0 | 2 |
| Vandens polo | 0 | 1 | 2 | 3 |
| Triatlonas | 0 | 1 | 0 | 1 |
| Sunkioji atletika | 0 | 0 | 4 | 4 |
| Iš viso* | 140 | 162 | 175 | 477 |
Medaliai pagal žiemos sporto šakas
| Sportas | Auksinis | Sidabrinis | Bronza | Iš viso |
| Slidinėjimas bėgte | 27 | 17 | 19 | 63 |
| Greitasis čiuožimas | 7 | 4 | 5 | 16 |
| 5 | 3 | 2 | 10 | |
| 5 | 2 | 9 | 16 | |
| 3 | 1 | 6 | 10 | |
| 2 | 3 | 5 | 10 | |
| 2 | 1 | 1 | 4 | |
| Šuoliai su slidėmis | 0 | 1 | 1 | 2 |
| Šiaurės šalių derinys | 0 | 1 | 1 | 2 |
| Slidinėjimas laisvuoju stiliumi | 0 | 1 | 0 | 1 |
| Snieglenčių sportas | 0 | 1 | 0 | 1 |
| Iš viso* | 51 | 35 | 49 | 135 |
*Į bendrą medalių skaičių įtraukti šeši medaliai - trys aukso, du sidabro ir vienas bronzos - iškovoti 1908 ir 1920 m. dailiojo čiuožimo varžybose. Šie medaliai įtraukti į vasaros žaidynių medalių skaičių ir į žiemos sporto šakų medalių skaičių. Todėl vasaros ir žiemos žaidynių medalių sumos nesutampa su vasaros ir žiemos sporto šakų medalių sumomis.
Susiję puslapiai
- IOC šalių kodų sąrašas
Klausimai ir atsakymai
K: Kada Švedija pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse?
A: Švedija dalyvavo pirmosiose olimpinėse žaidynėse 1896 m.
K: Ar Švedija praleido kokias nors olimpines žaidynes?
A: Taip, Švedija praleido 1904 m. vasaros olimpines žaidynes.
K: Ar Švedija laimėjo medalius visose olimpinėse žaidynėse nuo 1896 m.?
A: Ne, Švedija medalių nepelnė tik dviejose olimpinėse žaidynėse: 1896 m. ir 1904 m. žaidynėse.
K: Ar Švedija kada nors rengė olimpines žaidynes?
A: Taip, Švedija 1912 m. Stokholme surengė vasaros olimpines žaidynes.
K: Kur vyko jojimo varžybos 1956 m. vasaros olimpinėse žaidynėse?
A: 1956 m. vasaros olimpinių žaidynių jojimo varžybos vyko Stokholme, Švedijoje, dėl karantino.
K: Kiek medalių vasaros olimpinėse žaidynėse yra iškovoję Švedijos sportininkai?
A: Švedijos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse iš viso yra iškovoję 475 medalius.
K: Kada buvo įkurtas Švedijos olimpinis komitetas?
A: Švedijos olimpinis komitetas buvo įkurtas ir pripažintas 1913 m.
Ieškoti