Paprastasis kapucinas

Taksonomija

Baltagalvius kapucinus XVIII a. veikale "Systema Naturae" aprašė Carolus Linnaeus. Jis priklauso Cebidae šeimai. Ji priklauso Naujojo pasaulio beždžionių šeimai, kuriai priklauso beždžionės kapucinai, voverinės beždžionės, tamarinai ir marmozetės. Ji priklauso Cebus genčiai. Ji priklauso C. capucinus rūšių grupei. Šiai grupei taip pat priklauso baltasis kapucinas, raudonasis kapucinas ir Kaaporio kapucinas.

Kai kurie mokslininkai mano, kad egzistuoja trys baltagalvių kapucinų porūšiai:

• C. c. capucinus iš pietinės arealo dalies Ekvadore, Kolumbijoje ir rytinėje Panamos dalyje
• C. c. imitator, iš didžiosios dalies Nikaragvos, Kosta Rikos ir vakarų Panamos
• C. c. limitaneus, iš Hondūro ir šiaurinės Nikaragvos dalies

Tačiau kiti mokslininkai nepripažįsta jokio atskiro porūšio.

Kai kurie autoritetai mano, kad tai Cebus capucinus imitatoriaus porūšio atstovas.

Fizinis aprašymas

Kaip ir kitos Cebus grupės beždžionės, baltagalviai kapucinai pavadinti kapucinų vienuolių ordino vardu - šių vienuolių dėvimi apsiaustai atrodo kaip beždžionės baltas kailis.

Baltagalvių kapucinų kailis dažniausiai yra juodas. Ant kaklo, gerklės, krūtinės, pečių ir viršutinės rankų dalies yra baltas arba geltonas kailis. Veidas rausvas arba baltos kreminės spalvos. Ant veido kartais gali būti tokių žymių kaip tamsūs antakiai ar tamsios kailio dėmės. Ant galvos viršugalvio taip pat būna juodo kailio plotas.

Suaugusios beždžionės gali būti 335-453 mm ilgio, neskaitant uodegos. Jos gali sverti iki 3,9 kg. Uodega ilgesnė už kūną. Jos ilgis gali siekti 551 mm (21,7 col.). Patinai yra maždaug 27 % didesni už pateles. Baltagalvio kapucino smegenys yra apie 79,2 g. Jos didesnės nei kitų didelių beždžionių rūšių, pavyzdžiui, Mantled Howler.

Elgesys

Socialinė struktūra

Baltagalvis kapucinas yra dieninis ir medžioklinis gyvūnas. Tačiau jis dažniau nusileidžia ant žemės nei daugelis kitų Naujojo pasaulio beždžionių. Ji daugiausia juda vaikščiodama visomis keturiomis galūnėmis. Gyvena būriais arba grupėmis, kurias sudaro iki 40 beždžionių (vidurkis 16, intervalas 4-40), o suaugusių beždžionių patinų ir patelių lyčių santykis vidutiniškai yra 0,71 (intervalas 0,54-0,88). Išskyrus retas išimtis, patelės visą gyvenimą praleidžia su savo giminės patelėmis. Patinai per gyvenimą kelis kartus migruoja į naujas socialines grupes, pirmą kartą migruoja nuo 20 mėnesių iki 11 metų amžiaus. Vidutinis Santa Rosa populiacijos migracijos amžius yra 4,5 metų. Kartais patinai migruoja vieni, tačiau dažniau jie migruoja kartu su kitais patinais, kurie dažnai yra jų giminaičiai. Vienas iš neįprastų baltagalvių kapucinų giminystės struktūros bruožų, palyginti su kitomis primatų rūšimis, yra didelis giminystės laipsnis grupėse, kurį lemia ilgas alfa patinų, kurie susilaukia daugumos palikuonių, gyvenimas. Yra žinoma, kad šios rūšies alfa patinai savo pozicijas išlaiko net 17 metų, todėl jie yra neįprastoje padėtyje, kai gali būti savo dukterų ir anūkų palikuonimis, kurios pirmąsias atžalas susilaukia maždaug 6-7 metų amžiaus. Tačiau paprastai alfa patinai nesiporuoja su savo dukterimis, nors jie yra beveik visų su jais nesusijusių patelių palikuonių tėvai. Tie pavaldūs patinai, kurie yra alfa patino sąjungininkai grupės gynyboje, yra patinai, kurie susilaukia alfa patino dukterų palikuonių. Dėl to, kad alfa patinai monopolizuoja poravimąsi, šioje rūšyje yra neįprastai daug tėvo pusbrolių ir seserų, palyginti su kitomis primatų rūšimis.

Giminystės ryšiai yra svarbus organizuojantis veiksnys struktūruojant moterų ir moterų socialinius santykius. Ypač didesnėse grupėse patelės pirmenybę teikia giminystės ryšiams su giminaičių patelėmis, jas prižiūri ir teikia joms koalicinę paramą. Panašių pirmenybių jos neteikia savo pusseserėms iš tėvo pusės, o tai gali reikšti, kad jos geba pripažinti tik giminystę pagal motinos liniją. Dominavimo rangas taip pat yra svarbus organizuojantis veiksnys, nes patelės dažniau vilioja ir bendrauja su patelėmis, kurios yra arčiau jų dominavimo hierarchijoje. Moterų ir moterų poros kur kas dažniau užmezga ryšius nei vyrų ir moterų bei vyrų ir moterų poros. Koalicinė agresija būdinga ir patinams, ir patelėms, o kapucinai, atrodo, puikiai supranta savo grupės sąjungų struktūrą. Pavyzdžiui, kai kapucinai kovoja, jie protingai pasitelkia į pagalbą žmogų, kuris yra aukštesnio rango už juos ir kartu yra geresnis jų pačių draugas nei jų priešininkas.

Kapucinų patelės turi linijinę dominavimo hierarchiją. Skirtingai nuo daugelio Senojo pasaulio beždžionių, pavyzdžiui, makakų, kurių patelės socialiniu požiūriu paveldi rangą, esantį iškart po jų motinų ir vos aukščiau už kitas vyriausias seseris, kapucinai neturi labai nuspėjamo rango savo matrilinijose. Patinai paprastai dominuoja prieš pateles. Alfa patiną visada lengva nustatyti, tačiau kartais būna dviprasmiškų pavaldžių patinų rangų. Patinų ir patinėlių santykiai yra įtempti, o priklausomybė tarp patinų paprastai išreiškiama ne glamonėjimusi, o poilsiu, kontaktu, žaidimu ar nesantuokiniais lytiniais santykiais. Patinai bendradarbiauja koalicijose prieš potencialius plėšrūnus, taip pat gindami grupę nuo kitų patinų. Kartais patinų koalicijos agresija tampa tokia žiauri, kad patinai žūsta, ypač jei jie sutinkami klajojantys po mišką be sąjungininkų. Kadangi kitų kapucinų patinų agresija yra pagrindinė mirties priežastis (neskaitant žmonių brakonieriavimo, kai tarp žmonių ir kapucinų būna kontaktas), patinai sąjungininkai yra labai svarbūs savigynai migracijos metu ir padeda perimti kitas grupes. Paprastai patinai į naują būrį emigruoja maždaug kas ketverius metus, todėl daugumai patinų nuolat gresia pavojus apsiginti nuo kitų patinų grupių.

Imigruojantys patinai dažnai nužudo mažus kūdikius, kai užvaldo grupę. Patelės susivienija, kad apgintų savo kūdikius nuo infanticidinių patinų, tačiau joms retai pavyksta išgelbėti savo kūdikius. Kadangi kūdikiai trukdo motinoms ovuliacijos metu dažnai maitinti, patinai, nužudydami kūdikius ir taip nutraukdami jų maitinimą, gali anksčiau sukelti patelių rują; dėl to padidėja jų veisimosi galimybės. Patelės dažnai poruojasi su kūdikių žudikais, ir laikui bėgant jos paprastai pradeda palaikyti naująjį alfa patiną taip pat, kaip ir ankstesnįjį. Alfa patinas padeda ginti pateles nuo pavaldžių grupės patinų ir nuo kitų grupių patinų, vykdančių infanticidą.

Grupių sąveika

Baltųjų kapucinų būriai užima nuo 32 iki 86 hektarų (nuo 79 iki 213 akrų). Per dieną jie nueina nuo 1 iki 3 kilometrų, vidutiniškai 2 kilometrus per dieną. Nors jų veikla apibūdinama kaip "teritorinė", naujesni tyrimai rodo, kad baltųjų kapucinų būriai linkę agresyviai elgtis su kitais baltųjų kapucinų būriais, nepriklausomai nuo to, kur jie susitinka, ir agresija nebūtinai siekiama išstumti kitus būrius iš konkretaus gyvenamojo arealo.

Gyvenamosios teritorijos labai persidengia, todėl grupės nėra teritorinės griežtąja šio žodžio prasme. Galbūt dėl intensyvios patinų tarpusavio konkurencijos ir kūdikių nužudymo grėsmės grupių tarpusavio sąveika paprastai būna priešiška: patinai agresyviai elgiasi vieni su kitais, kartais vykdo fizinę agresiją (net nužudo priešininką), o patelės griebia savo kūdikius ir bėga. Paprastai patinai yra pagrindiniai agresyvių tarpgrupinių susidūrimų dalyviai, todėl tikėtina, kad patinai gina savo grupių patelės teises į jas. Alfa patinai, kurie turi didžiausią reprodukcinį interesą grupėje, dalyvauja dažniau nei pavaldūs patinai. Grupės, kuriose yra daugiau patinų, turi pranašumą prieš grupes, kuriose yra mažiau patinų, tačiau svarbu ir susidūrimo vieta gyvenamajame areale; mažesnės grupės nugali didesnes grupes, kai varžybos vyksta mažesnės grupės gyvenamojo arealo branduolyje arba centre.

Tarprūšinė sąveika

Baltasis kapucinas kartais bendrauja su kitomis simpatriškomis beždžionių rūšimis. Baltagalviai kapucinai kartais keliauja kartu su Geoffroy'aus beždžionėmis vorais ir net juos vilioja. Tačiau pasitaiko ir agresyvių kapucinų ir voratinklinių beždžionių sąveikų. Baltagalvių kapucinų ir gervių gervių sąveika nedažna, kartais kapucinai grasina didesnėms gervėms. Vis dėlto kartais pasitaiko kapucinų ir gauruotųjų beždžionių tarpusavio ryšių, dažniausiai tai būna kartu žaidžiantys jaunikliai.

Nors Pietų Amerikos kapucinų rūšys dažnai keliauja ir maitinasi kartu su voverinėmis beždžionėmis, baltagalviai kapucinai su Centrinės Amerikos voverinėmis beždžionėmis bendrauja labai retai. Atrodo, kad tai susiję su tuo, jog Centrinėje Amerikoje maisto ištekliai yra labiau išsibarstę ir Centrinės Amerikos voverinės beždžionės ir baltagalvės beždžionės mityba sutampa mažiau nei Pietų Amerikos voverinės beždžionės. Todėl Centrinės Amerikos voverinėms beždžionėms yra mažiau naudinga bendrauti su baltagalviais kapucinais, kad galėtų pasinaudoti kapucinų žiniomis apie maisto išteklių pasiskirstymą. Be to, palyginti su Pietų Amerikos beždžionių patinais, baltakakčių kapucinų patinai yra santykinai budresni prieš konkuruojančius patinus nei prieš plėšrūnus, todėl Centrinės Amerikos voverinės beždžionės, palyginti su Pietų Amerikos beždžionėmis, gauna mažiau naudos iš bendravimo su baltakakčiais kapucinais. Kadangi Pietų Amerikoje voverinės beždžionės paprastai pradeda bendrauti su kapucinais, dėl to, kad panašios asociacijos Centrinės Amerikos voverinėms beždžionėms sukeltų didesnes maitinimosi sąnaudas ir suteiktų mažiau naudos aptinkant plėšrūnus, jos rečiau bendrauja su baltakaktėmis kapucinais.

Kai kurios neprimatinės gyvūnų rūšys yra linkusios sekti baltasparnių beždžionių būrius arba yra kitaip pritraukiamos jų buvimo vietos. baltasparnius pekarinus ir paprastąsias agutijas pritraukia maitinimasis baltaisiais kapucinais, jie ieško kapucinų numestų vaisių. Taip pat žinoma, kad kelios paukščių rūšys sekioja paskui baltagalvius kapucinus ieškodamos maisto. Tarp jų - dvisparniai kirai, baltasis garnys ir smailiauodegis garnys.

Dieta

Baltasis kapucinas yra visaėdis. Pagrindinis jo maistas - vaisiai ir vabzdžiai. Jis maitinasi visuose miško aukštuose, taip pat maitinasi ant žemės. Maistą randa lupdamas medžių žievę, ieškodamas lapų paklotės, laužydamas negyvas medžių šakas, riedėdamas per akmenis ir naudodamasis akmenimis kaip priekalais kietiems vaisiams skaldyti. Maitinantis beždžionei padeda jos įtempiama uodega, kuri padeda palaikyti beždžionę, kai ji ieško maisto po šakomis.

Vaisiai gali sudaryti 50-67 % ar daugiau kapucinų raciono. Vieno Panamoje atlikto tyrimo metu baltagalviai kapucinai valgė 95 skirtingų rūšių vaisius. Tarp mėgstamiausių vaisių - figos iš Moraceae šeimos, mangai ir giminingi vaisiai iš Anacardiaceae šeimos, į pupeles panašūs vaisiai iš Leguminosae šeimos ir Rubiaceae šeimos vaisiai. Paprastai jis valgo tik prinokusius vaisius, o jų sunokimą tikrina uosdamas, ragaudamas ir stumdydamas vaisius. Paprastai valgo tik minkštimą ir sultis, o sėklas ir ląstelieną išpila. Taip pat minta žiedais, jaunais lapais, tam tikrų augalų sėklomis ir bromeliadomis. Be to, bromelijomis naudojasi kaip vandens šaltiniu, geria jose susikaupusį vandenį. Kararos nacionaliniame parke kapucinai maitinasi ne tik pirmiau minėtais bananų vaisiais ir žiedais, helikonijos sėklomis, huevos de caballo vaisiais ir anakardijų stiebais, bet ir įvairiu maistu.

Minta vabzdžiais: vabalų lervomis, drugelių ir kandžių vikšrais, skruzdėlėmis, vapsvomis, skruzdėlių ir vapsvų lervomis. Taip pat minta didesniu grobiu, pavyzdžiui, paukščiais, paukščių kiaušiniais, varlėmis, driežais, krabais, moliuskais ir smulkiais žinduoliais. Gvanakastės (Kosta Rika) populiacija ypač pasižymi tuo, kad medžioja voveres, kregždes, baltasparnes papūgas ir mažus kėkštus. Skirtingų būrių paukščiai suėda skirtingą stuburinių grobio kiekį. Net kaimyninių būrių mityba gali labai skirtis.

Mityba gali skirtis lietingu ir sausuoju metų laiku. Pavyzdžiui, Kosta Rikoje, Gvanakastoje, baltasis kapucinas gali valgyti įvairius vaisius ir vikšrus ankstyvuoju lietinguoju sezonu (nuo birželio iki lapkričio mėn.). Tačiau sausuoju sezonu galima valgyti tik figas ir keletą kitų rūšių vaisių. Sausuoju sezonu ypač svarbia baltojo kapucino raciono dalimi tampa chitininiai vabzdžiai, skruzdžių ir vapsvų lervos bei stuburiniai gyvūnai. Sausuoju metų laiku taip pat gali kilti problemų dėl galimybės gauti vandens. Baltasis kapucinas mėgsta gerti kasdien, todėl miškuose, kuriuose sausuoju metų laiku išdžiūsta vandens telkiniai, gali kilti konkurencija tarp būrių dėl priėjimo prie likusių vandens telkinių.

Įrankių naudojimas

Kapucinai laikomi vienomis protingiausių Naujojo pasaulio beždžionių; jų elgesys ir intelektas buvo daugybės tyrimų objektas. Manoma, kad kapucinų intelektas - tai prisitaikymas prie jų mitybos įpročių; jie naudojasi trumpalaikiais maisto šaltiniais, kuriuos gali būti sunku rasti. Vieno konkretaus 2007 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad kapucinai yra tarp dešimties protingiausių primatų, o tarp Naujojo pasaulio beždžionių užima antrą vietą po voragyvių.

Žinoma, kad baltagalviai kapucinai į savo kailį įtrina tam tikrų augalų dalis. Taip naudojami šie augalai: citrusiniai vaisiai, Piper ir Clematis genčių vijokliniai augalai, beždžionių šukos (Sloanea gentis), kvailosios nendrės ir kreminiai obuoliai. Taip pat naudojamos skruzdėlės ir šimtakojai. Nėra galutinai žinoma, kam skirtas šis kailio trynimas, tačiau tai gali atbaidyti parazitus, tokius kaip erkės ir vabzdžiai, arba tai gali būti fungicidas, baktericidas ar priešuždegiminė priemonė. Arba tai gali būti kvapo žymėjimo būdas.

Baltasis kapucinas įrankius naudoja ir kitais būdais. Yra žinoma, kad jis muša gyvates lazdomis, norėdamas apsisaugoti arba priversti gyvatę paleisti kūdikį. Nelaisvėje baltasis kapucinas naudojo įrankius, kad pasiektų maistą arba apsigintų, o vienu atveju baltasis kapucinas panaudojo voverinę beždžionę kaip sviedinį ir metė jį į žmogų stebėtoją. Istoriškai pastebėta, kad šios rūšies beždžionės dažnai geba atpažinti ir todėl vengia spąstų su masalu, o paslėptos tinklinės gaudyklės dažnai yra vienintelis būdas sugauti šią beždžionę. ^[]Kai kurios populiacijos taip pat naudoja medžius ar kitus kietus paviršius kaip antkaklį, norėdamos sulaužyti moliuskus. Kartais jos naudoja lazdas kaip zondus angoms tyrinėti.

Nors baltagalviai kapucinai, palyginti su kitais grakščiaisiais kapucinais, bene plačiausiai ir dažniausiai naudoja įrankius, jų įrankių naudojimas yra gerokai prastesnis nei tvirtųjų kapucinų, ypač tuftinių kapucinų.^[]Gali būti, kad tokie veiksniai, kaip lengvesnė prieiga prie vandens ir maisto, lemia tai, kad baltagalviai kapucinai rečiau naudoja įrankius. ^[]

Baltųjų kapucinų intelektas ir gebėjimas naudotis įrankiais leidžia juos išmokyti padėti paraplegikams. Taip mokomos ir kitų rūšių kapucinų beždžionės. Baltosios kapucinos taip pat gali būti treniruojamos vaidmenims televizijoje ir filmuose, pavyzdžiui, Marselis seriale "Draugai". Jos taip pat tradiciškai buvo naudojamos kaip beždžionės organų šlifuotojos.

Bendravimas

Baltasis kapucinas yra triukšmingas. Garsūs šūksniai, pavyzdžiui, lojimas ir kosulys, naudojami įspėjant apie grėsmę, o švelnesni šūksniai, pavyzdžiui, klyksmas, naudojami intymiems pokalbiams. Skirtingų tipų grėsmės, pavyzdžiui, sausumos gyvūno keliama grėsmė ir paukščio keliama grėsmė, sukelia skirtingus vokalinius signalus. Bendravimui taip pat svarbi veido išraiška ir kvapas. Kartais beždžionės atlieka vadinamąjį šlapimo plovimą, kai šlapimu trina kojas. Tikslus šios praktikos tikslas nežinomas, tačiau tai gali būti tam tikra kvapo signalo forma.

Vaikščiojimas ant keturių galūnių


Pašaravimas medžiuose


Veido išraiška

Reprodukcija

Baltagalvių kapucinų poravimosi sistema yra poligaminė. Patinas gali poruotis su daugeliu patelių. Dominuojantis patinas paprastai būna daugumos jauniklių tėvas. Dominuojantis patinas dažniau poruojasi tada, kai patelė yra vaisingiausia. Dominuojantys patinai vengia poruotis su savo dukterimis, kurios yra būrio narės. Tai retas atvejis tarp Naujojo pasaulio beždžionių.

Poravimasis trunka apie 2 minutes. Nėštumas trunka 5-6 mėnesius. Gimsta vienas jauniklis. Kartais gali gimti dvynukai. Daugiausia jauniklių gimsta sausuoju metų laiku. Jis trunka nuo gruodžio iki balandžio mėn. Mažylį motina ant nugaros nešioja apie 6 savaites. Po 4-5 savaičių mažylis gali trumpam nulipti nuo motinos nugaros. Sulaukęs 3 mėnesių jis gali judėti pats. Kai kurie kūdikiai dažniausiai būna savarankiški anksčiau. Nuo 6 iki 12 mėnesių kūdikis atjunkomas nuo krūties. Kol motina ilsisi, kūdikiai daugiausia laiko praleidžia ieškodami maisto arba žaisdami. Tai jie gali daryti vieni arba su kitais kūdikiais. Beždžionės kapucinai labai dažnai naudojasi tėvyste, kai beždžionės, išskyrus motiną, padeda prižiūrėti kūdikį. Patinai ir patelės yra visagaliai tėvai.

Kaip ir kitos beždžionės kapucinai, baltagalviai kapucinai bręsta lėtai. Lytinę brandą pasiekia 3 metų. Vidutiniškai patelės pirmą kartą atsiveda jauniklius 7 metų ir gimdo kas 26 mėnesius. Patinai subręsta būdami 10 metų. Baltagalvių kapucinų gyvenimo trukmė ilga. Didžiausia nelaisvėje užfiksuota gyvenimo trukmė - daugiau kaip 54 metai.

Buveinės

Baltagalviai kapucinai gyvena Centrinėje Amerikoje ir nedidelėje Pietų Amerikos dalyje. Centrinėje Amerikoje gyvena Hondūre, Nikaragvoje, Kosta Rikoje ir Panamoje. Jis taip pat buvo pastebėtas rytinėje Gvatemaloje ir pietų Belize, tačiau šie pranešimai nepatvirtinti. Pietų Amerikoje baltagalvis kapucinas gyvena kraštutinėje šiaurės vakarinėje dalyje tarp Ramiojo vandenyno ir Andų kalnų Kolumbijoje ir Ekvadore. Tai viena iš dažniausiai sutinkamų beždžionių Centrinės Amerikos nacionaliniuose parkuose, pavyzdžiui, Manuelio Antonijaus nacionaliniame parke, Korkovado nacionaliniame parke, Santa Rosos nacionaliniame parke ir Soberanijos nacionaliniame parke.

Ji labai paplitusi Kosta Rikoje ir Panamoje, tačiau iš Hondūro ir didžiosios Nikaragvos dalies buvo išvaryta. Daug Hondūro beždžionių kapucinų buvo sugauta ir perkelta į Roatano salą, o daug Nikaragvos beždžionių kapucinų buvo sugauta ir perkelta į Ometepės salą.

Jis aptinkamas įvairiuose miškuose, įskaitant visžalius ir lapuočių miškus, sausus ir drėgnus miškus, mangrovių ir kalnų miškus. Atrodo, kad beždžionės mėgsta pirminius arba pažengusius antrinius miškus.

Baltasis kapucinas prie Frijo upės, Kosta Rika