Jupiterio mėnulių sąrašas

Žinomi 79 Jupiterio mėnuliai. Jupiteris turi antrą didžiausią skaičių pakankamai stabilias orbitas turinčių mėnulių iš visų Saulės sistemos planetų.

Masiškiausi iš šių mėnulių yra keturi Galilėjaus mėnuliukai, kuriuos 1610 m. nepriklausomai vienas nuo kito atrado Galileo Galilėjus ir Simonas Marius. Tai buvo pirmieji atrasti objektai, skriejantys aplink kūną, kuris nėra nei Žemė, nei Saulė. Galilėjaus mėnuliai yra bene didžiausi ir masyviausi aplink Jupiterį skriejantys objektai. Kiti 75 žinomi mėnuliai ir žiedai kartu sudaro tik 0,003 % visos aplink juos skriejančių kūnų masės. Keturi iš jų yra Io, Europa, Ganimedas ir Kalistas. Jie yra maždaug tokio pat dydžio kaip Žemės mėnulis, kai kurie šiek tiek didesni, kai kurie mažesni.

Nuo XIX a. pabaigos buvo atrasta dešimtys daug mažesnių Joviso mėnulių. Visų jų skersmuo yra mažesnis nei 250 km (160 mylių), o daugumos jų skersmuo vos viršija 5 km (3,1 mylios). Jų orbitų formos svyruoja nuo beveik idealiai apskritų iki labai ekscentriškų ir pasvirusių. Daugelis jų sukasi priešinga Jupiterio sukimosi kryptimi (retrogradinis judėjimas). Orbitų periodai svyruoja nuo septynių valandų (apsisukti aplink savo ašį užtrunka trumpiau nei Jupiteris) iki maždaug tris tūkstančius kartų ilgesnio laiko (beveik treji Žemės metai).

Mėnulių sąrašas

Šis sąrašas pradedamas nuo tų, kurie aplink Jupiterį skrieja greičiausiai. Tai reiškia, kad jų orbitos periodas yra trumpiausias. Violetine spalva paryškinti mėnuliai yra "Galilėjaus mėnuliai", tamsiai pilka spalva paryškinti mėnuliai skrieja retrogradine orbita, o įprastu baltu fonu pažymėti mėnuliai skrieja progreiderine orbita.

	Etiketė	Pavadinimas	Tarimas (raktas)	Vaizdas	Skersmuo (km)	Masė (×10 ¹⁶kg)	Pusiau didžioji ašis ( km)	Orbitos periodas (d)	Polinkis (°)	Ekscentriškumas	Atradimo metai	Atradėjas	Grupė
1	XVI	Metis	ˈmiːtɨs		60×40×34	~3.6	127,690	+7h 4m 30s	0.06°	0.0002	1979	Synnott (Voyager 1)	Vidinis
2	XV	Adrastea	ˌædrəˈstiːə		20×16×13	~0.2	129,000	+7h 9m 30s	0.03°	0.0015	1979	Žydrūnė (Voyager 2)	Vidinis
3	V	Amalthea	ˌæməlˈθiːə		250×146×128	208	181,366	+11h 57m 23s	0.374°	0.0032	1892	Barnardas	Vidinis
4	XIV	Thebe	ˈθiːbiː		116×98×84	~43	221,889	+16h 11m 17s	1.076°	0.0175	1979	Synnott (Voyager 1)	Vidinis
5	I	Io	ˈaɪ.oʊ		3,660.0×3,637. 4×3,630.6	8,900,000	421,700	+1.769 137 786	0.050°	0.0041	1610	Galilei	Galilėjaus
6	II	Europa	jʊˈroʊpə		3,121.6	4,800,000	671,034	+3.551 181 041	0.471°	0.0094	1610	Galilei	Galilėjaus
7	III	Ganimedas	ˈɡænɨmiːd		5,262.4	15,000,000	1,070,412	+7.154 552 96	0.204°	0.0011	1610	Galilei	Galilėjaus
8	IV	Callisto	kəˈlɪstoʊ		4,820.6	11,000,000	1,882,709	+16.689 018 4	0.205°	0.0074	1610	Galilei	Galilėjaus
9	XVIII	Themisto	θɨˈmɪstoʊ		8	0.069	7,393,216	+129.87	45.762°	0.2115	1975/2000	Kowal & Roemer/ Sheppard et al.	Themisto
10	XIII	Leda	ˈliːdə		16	0.6	11,187,781	+241.75	27.562°	0.1673	1974	Kowal	Himalia
11	VI	Himalia	haɪˈmeɪliə		170	670	11,451,971	+250.37	30.486°	0.1513	1904	Perrine	Himalia
12	X	Lysithea	laɪˈsɪθiːə		36	6.3	11,740,560	+259.89	27.006°	0.1322	1938	Nicholson	Himalia
13	VII	Elara	ˈɛlərə		86	87	11,778,034	+261.14	29.691°	0.1948	1905	Perrine	Himalia
14	- —	Dia			4	0.009 0	12 570 424	+287.93	27.584°	0.2058	2001	Sheppard ir kt.	Himalia
15	XLVI	Carpo	ˈkɑrpoʊ		3	0.004 5	17,144,873	+458.62	56.001°	0.2735	2003	Sheppard ir kt.	Carpo
16	- —	S/2003 J 12			1	0.000 15	17,739,539	−482.69	142.680°	0.4449	2003	Sheppard ir kt.
17	XXXIV	Euporie	juːˈpoʊrɨ.iː		2	0.001 5	19,088,434	−538.78	144.694°	0.0960	2002	Sheppard ir kt.	Ananke
18	- —	S/2003 J 3			2	0.001 5	19,621,780	−561.52	146.363°	0.2507	2003	Sheppard ir kt.	Ananke
19	- —	S/2003 J 18			2	0.001 5	19,812,577	−569.73	147.401°	0.1569	2003	Gladman et al.	Ananke
20	XLII	Thelxinoe	θɛlkˈsɪnɵʊiː		2	0.001 5	20,453,753	−597.61	151.292°	0.2684	2003	Sheppard ir kt.	Ananke
21	XXXIII	Euanthe	juːˈˈænθiː		3	0.004 5	20,464,854	−598.09	143.409°	0.2000	2002	Sheppard ir kt.	Ananke
22	XLV	Helike	ˈhɛlɨkiː		4	0.009 0	20,540,266	−601.40	154.586°	0.1374	2003	Sheppard ir kt.	Ananke
23	XXXV	Orthosie	ɔrˈθɒsɨ.iː		2	0.001 5	20,567,971	−602.62	142.366°	0.2433	2002	Sheppard ir kt.	Ananke
24	XXIV	Iocaste	ˌaɪ.ɵˈkæstiː		5	0.019	20,722,566	−609.43	147.248°	0.2874	2001	Sheppard ir kt.	Ananke
25	- —	S/2003 J 16			2	0.001 5	20,743,779	−610.36	150.769°	0.3184	2003	Gladman et al.	Ananke
26	XXVII	Praxidike	prækˈsɪdɨkiː		7	0.043	20,823,948	−613.90	144.205°	0.1840	2001	Sheppard ir kt.	Ananke
27	XXII	Harpalyke	hɑrˈpælɨkiː		4	0.012	21,063,814	−624.54	147.223°	0.2440	2001	Sheppard ir kt.	Ananke
28	XL	Mneme	ˈniːmiː		2	0.001 5	21,129,786	−627.48	149.732°	0.3169	2003	Gladman et al.	Ananke
29	XXX	Hermipė	hɚˈmɪpiː		4	0.009 0	21,182,086	−629.81	151.242°	0.2290	2002	Sheppard ir kt.	Ananke?
30	XXIX	Thyone	θaɪˈoʊniː		4	0.009 0	21,405,570	−639.80	147.276°	0.2525	2002	Sheppard ir kt.	Ananke
31	XII	Ananke	əˈnæŋkiː		28	3.0	21,454,952	−642.02	151.564°	0.3445	1951	Nicholson	Ananke
32	L	Herse			2	0.001 5	22,134,306	−672.75	162.490°	0.2379	2003	Gladman et al.	Carme
33	XXXI	Aitne	ˈaɪtniː		3	0.004 5	22,285,161	−679.64	165.562°	0.3927	2002	Sheppard ir kt.	Carme
34	XXXVII	Kale	ˈkeɪliː		2	0.001 5	22,409,207	−685.32	165.378°	0.2011	2002	Sheppard ir kt.	Carme
35	XX	Taygete	teiˈɪdʒɨtiː		5	0.016	22,438,648	−686.67	164.890°	0.3678	2001	Sheppard ir kt.	Carme
36	- —	S/2003 J 19			2	0.001 5	22,709,061	−699.12	164.727°	0.1961	2003	Gladman et al.	Carme
37	XXI	Chaldėjų	kælˈdiːniː		4	0.007 5	22,713,444	−699.33	167.070°	0.2916	2001	Sheppard ir kt.	Carme
38	- —	S/2003 J 15			2	0.001 5	22,720,999	−699.68	141.812°	0.0932	2003	Sheppard ir kt.	Ananke?
39	- —	S/2003 J 10			2	0.001 5	22,730,813	−700.13	163.813°	0.3438	2003	Sheppard ir kt.	Karmė?
40	- —	S/2003 J 23			2	0.001 5	22,739,654	−700.54	148.849°	0.3930	2004	Sheppard ir kt.	Pasiphaë
41	XXV	Erinome	ɨˈrɪnɵmiː		3	0.004 5	22,986,266	−711.96	163.737°	0.2552	2001	Sheppard ir kt.	Carme
42	XLI	Aoede	eɪˈiːdiː		4	0.009 0	23,044,175	−714.66	160.482°	0.6011	2003	Sheppard ir kt.	Pasiphaë
43	XLIV	Kallichore	kəˈlɪkɵriː		2	0.001 5	23,111,823	−717.81	164.605°	0.2041	2003	Sheppard ir kt.	Karmė?
44	XXIII	Kalyke	ˈkælɨkiː		5	0.019	23,180,773	−721.02	165.505°	0.2139	2001	Sheppard ir kt.	Carme
45	XI	Carme	ˈkɑrmiː		46	13	23,197,992	−721.82	165.047°	0.2342	1938	Nicholson	Carme
46	XVII	Callirrhoe	kəˈlɪrɵʊiː		9	0.087	23,214,986	−722.62	139.849°	0.2582	2000	Gladman et al.	Pasiphaë
47	XXXII	Eurydome	jʊˈrɪdəmiː		3	0.004 5	23,230,858	−723.36	149.324°	0.3769	2002	Sheppard ir kt.	Pasifaë?
48	XXXVIII	Pasithee	pəˈsɪθɨ.iː		2	0.001 5	23,307,318	−726.93	165.759°	0.3288	2002	Sheppard ir kt.	Carme
49	XLIX	Kore	ˈkoʊriː		2	0.001 5	23,345,093	−776.02	137.371°	0.1951	2003	Sheppard ir kt.	Pasiphaë
50	XLVIII	Cyllene	sɨˈliːniː		2	0.001 5	23,396,269	−731.10	140.148°	0.4115	2003	Sheppard ir kt.	Pasiphaë
51	XLVII	Eukelade	juːˈkɛlədiː		4	0.009 0	23,483,694	−735.20	163.996°	0.2828	2003	Sheppard ir kt.	Carme
52	- —	S/2003 J 4			2	0.001 5	23,570,790	−739.29	147.175°	0.3003	2003	Sheppard ir kt.	Pasiphaë
53	VIII	Pasiphaë	pəˈsɪfeɪ.iː		60	30	23,609,042	−741.09	141.803°	0.3743	1908	Gladman et al.	Pasiphaë
54	XXXIX	Hegemone	hɨˈdʒɛməniː		3	0.004 5	23,702,511	−745.50	152.506°	0.4077	2003	Sheppard ir kt.	Pasiphaë
55	XLIII	Arche	ˈɑrkiː		3	0.004 5	23,717,051	−746.19	164.587°	0.1492	2002	Sheppard ir kt.	Carme
56	XXVI	Isonoe	aɪˈsɒnɵʊiː		4	0.007 5	23,800,647	−750.13	165.127°	0.1775	2001	Sheppard ir kt.	Carme
57	- —	S/2003 J 9			1	0.000 15	23,857,808	−752.84	164.980°	0.2761	2003	Sheppard ir kt.	Carme
58	- —	S/2003 J 5			4	0.009 0	23,973,926	−758.34	165.549°	0.3070	2003	Sheppard ir kt.	Carme
59	IX	Sinopė	sɨˈnoʊpiː		38	7.5	24,057,865	−762.33	153.778°	0.2750	1914	Nicholson	Pasiphaë
60	XXXVI	Sponde	ˈspɒndiː		2	0.001 5	24,252,627	−771.60	154.372°	0.4431	2002	Sheppard ir kt.	Pasiphaë
61	XXVIII	Autonoe	ɔːˈtɒnɵʊiː		4	0.009 0	24,264,445	−772.17	151.058°	0.3690	2002	Sheppard ir kt.	Pasiphaë
62	XIX	"Megaclite"	ˌmɛɡəˈklaɪtiː		5	0.021	24,687,239	−792.44	150.398°	0.3077	2001	Sheppard ir kt.	Pasiphaë
63	- —	S/2003 J 2		Destiny	2	0.001 5	30,290,846	−1 077.02	153.521°	align="right"\| 0,1882	2003	Sheppard ir kt.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kiek Jupiteris turi mėnulių?

A: Jupiteris turi 79 žinomus mėnulius.

K: Kas atrado keturis Galilėjaus Jupiterio mėnulius?

A: Keturis Galilėjaus mėnulius 1610 m. nepriklausomai vienas nuo kito atrado Galilėjus Galilėjus ir Simonas Marius.

K: Kokie keturių Galilėjaus mėnulių pavadinimai?

A: Keturi Galilėjaus mėnuliai yra Io, Europa, Ganimedas ir Kalistas.

K: Kaip Galilėjaus mėnulių dydžiai skiriasi nuo Žemės mėnulių dydžių?

A: Galilėjaus mėnuliai yra maždaug tokio pat dydžio kaip Žemės mėnulis, kai kurie šiek tiek didesni, kai kurie mažesni.

K: Kokio dydžio yra kiekvienas iš kitų 75 Joviso mėnulių?

A: Visų 75 Joviso mėnulių skersmuo yra mažesnis nei 250 km (160 mylių), o dauguma jų vos viršija 5 km (3,1 mylios).

K: Kokia jų orbitos forma?

A.: Jų orbitų formos yra įvairios - nuo beveik idealiai apskritų iki labai ekscentriškų ir pasvirusių. Daugelis jų sukasi priešinga Jupiterio sukimosi kryptimi (retrogradinis judėjimas).

K: Koks jų orbitos periodas, palyginti su Jupiterio orbitos periodu?

A: Orbitos periodai svyruoja nuo septynių valandų (apsisukimas aplink savo ašį trunka trumpiau nei Jupiteris) iki maždaug trijų tūkstančių kartų ilgesnio (beveik treji Žemės metai).